Penkių mėnesių kūdikis - jau nebe mažas naujagimis, o aktyvus, smalsus ir vis daugiau su aplinka bendraujantis žmogutis. Šis amžiaus tarpsnis kupinas svarbių pasiekimų judesių, kalbos, pažinimo ir socialinėje srityse. 5 mėnesiai - ramaus kūdikio augimo pabaiga. Šį mėnesį lydi sparti emocinė raida, dantų dygimas, gausybė fizinių pasiekimų. Penkių mėnesių mažylis kasdien vis sąmoningesnis, kiekvieną būdravimo akimirką tyrinėja pasaulį ir nuolat keičiasi. Šiame straipsnyje aptarsime, ką paprastai jau moka penkių mėnesių mažylis ir kaip galime skatinti jo tolesnę raidą.
Judesiai: Pasaulis Atsiveria Judant
Kūdikio raumenys stiprėja, judesiai tampa koordinuotesni ir tikslingesni:
- Gulėdamas ant pilvo: Remiasi delnais ar dilbiais, aukštai kelia galvą ir pečius, laisvai sukioja galvą į šalis, žvalgosi. Gali ištiesti rankas ir kojas į šonus („lėktuvėlis“), suptis. Atsispyręs kojomis gali šiek tiek pasislinkti ar suktis. Ant pilvo „plaukia“.
Paguldytas ant pilvo, kūdikis jau nebenori statiškai gulėti pakėlęs galvą. Jam rūpi išbandyti daugiau judėjimo malonumų, juo labiau kad raumenys jau gerokai tvirtesni nei prieš mėnesį. Ypač sutvirtėję kojų tiesiamieji ir nugaros raumenukai, todėl ant pilvo paguldytas, vaikutis jau kelia ne tik galvą, bet ir abi rankas iš karto, krūtinės ląstą, tempia kojas. Pečius jis atlošia, rankas sulenkia per alkūnes, o plaštakas ištiesia. Liemuo ir stuburas ištiesiamas iki juosmens. Kūno svorį iš esmės dar tebelaiko pilvas. Kūdikis vis dažniau nustoja rėmęsis dilbiais ir ima suptis ant pilvo. Supantis jo galva, krūtinės ląsta ir rankos yra pakeltos aukštyn, o kojos atlieka simetriškus trūkčiojančius tiesimo judesius. Pečiai atitraukti nuo kaklo, rankos sulenktos, o plaštakos atgniaužtos.
- Vartymasis: Paprastai jau moka apsiversti nuo pilvo ant nugaros. Kartais persiverčia nuo pilvo ant nugaros.
Kai kurie 5 mėnesių kūdikiai įsigudrina persiversti nuo pilvo ant nugaros. Paguldytas ant pilvo vaikutis kurį laiką nebesisupa ant pilvo, o pasiremia viena ranka. Dėl šio staigaus atsirėmimo praranda pusiausvyrą (ypač jei kas iš šono šnekina) ir palyginti sunki galva „nusitempia“ paskui save visą kūnelį. Staiga kūdikis persiverčia ant nugaros, tiesiog apvirsta. Tai nevalingas, pačiam kūdikiui nuostabus laimėjimas. Gali pradėti mokytis ar jau mokėti verstis ir nuo nugaros ant pilvo. Pakėlęs ranką aukštyn, kūdikis gali pasyviai persiversti ant nugaros dėl to, kad pakreipęs galvą, praranda pusiausvyrą.
- Sėdėjimas: Prilaikomas už rankų ar liemens sėdi gana tvirtai, tiesia nugara, gerai laiko galvą. Pasodintas dar gali siūbuoti, bet galvą laiko tvirtai.
Pasodintas laiko galvą, net ir palenkus liemenį į šonus. Kai kurie gali trumpai pasėdėti patys, pasiremdami rankomis į priekį. Sėdėdamas siekia ir paima daiktus viena ar abiem rankomis. Sodinamas lenkia ir kojas. 5 mėnesių kūdikiui horizontali gulimoji padėtis patinka vis mažiau, galima sakyti, visai nepatinka. Būti sėdimoje padėtyje jam šventė, todėl įsikibęs į rankas ir sodinamas vaikutis iš visų jėgų stengiasi padėti: riečiasi pats. Sodinamas jis galvą lenkia į priekį, smakrą remia prie krūtinės. Kūdikis įtempia pilvo ir dubens raumenukus, todėl susiriečia ir klubai - šlaunys beveik liečia pilvą.
- Stovėjimas: Lengvai prilaikomas už pažastų stojasi, tvirtai remiasi pėdomis (kartais dar pirštų galais), spyruokliuoja, kilnoja kojas, trypia. Remiasi pirštų galais.
Vertikalioje padėtyje kūdikis visą savo svorį išlaiko ant ištiestų kojų, gali remtis pirštų galais. Padai dar kūno svorio neišlaiko. Kartais pastato pėdas visu padu. Laikykite mažiuką už pažastų ir leiskite kojytėms laisvai perimti viso kūno svorį.
- Kiti judesiai: Prisitraukia koją prie burnos ir gali čiulpti pirštą. Moka perimti daiktą iš vienos rankos į kitą. Laiko buteliuką (jei maitinamas iš jo). Tiesia rankytes į žaislą ir pasiekia tikslą.
Pamatęs gražų daikčiuką kūdikis spurda, tiesia į jį rankas ir paliečia. Imant daiktą jo žvilgsnis klaidžioja nuo rankų prie daikto ir atgal. Dažniausiai daikto siekia abiem rankomis. Jomis braukia nuo daiktų kraštų vidurio link. Kartais tai daro sugniaužęs kumščius. Per mėnesį daikto paėmimo procesas pastebimai patobulėja. Mėnesio pradžioje rankos susitikdavo žemiau, viršuje arba šalia daikto, o mėnesio pabaigoje jos dažniausiai susitinka ties daiktu. Tiesia ranką į žaisliuką ir jį paliečia.
Kalba: Pirmieji Bandymai „Šnekėtis“
Nors žodžių dar nėra, kūdikis vis aktyviau „kalba“ savais būdais:
- Garsai: Taria įvairias balses (a, o, u, i) ir dvibalsius (ai, ei), pradeda jungti juos su priebalsiais (d, b, l, m), kartoja skiemenis (ma-ma, te-te - dar be konkrečios reikšmės). Meiliai čiauška.
Kūdikis mato aplinkinių artikuliacinius lūpų judesius ir stengiasi pats mėgdžioti. Taria balsius ir dvibalsius: i, a, ei, ou. Ištaria keletą priebalsių: d, b, l, m. Ritmiškos skiemenų eilutės.
- Bendravimas: Čiauška norėdamas atkreipti dėmesį, „kalbasi“ pats su savimi žaisdamas. Aktyviai reaguoja į suaugusiojo kalbą - stebi veidą, lūpas, atsako savais garsais, bando mėgdžioti intonacijas. Stengiasi įvairiai čiauškėti, kad atkreiptų dėmesį į save. Stebi suaugusiojo mimiką, išgirdęs kitus garsus, taria savuosius - „kalbasi“ su mama. Mėgdžioja grimasas, šypsosi žmogui, jį kalbina.
- Supratimas: Vis tiksliau reaguoja į kalbos garsą - atsisuka į kalbantįjį. Suka galvą į popieriaus šnaresį.
Kūdikio klausa jau puikiai išlavėjusi. Pasislėpkite ir tyloje glamžykite laikraštį. Vaikutis akimis ieškos garso šaltinio ir jį suras.
- Budrumas: Būdravimo laikas ilgėja, be pertraukos gali išbūti aktyvus 1-2 valandas. Budrus būdamas daug juda, dairosi.
- Daiktai: Sąmoningai siekia daiktų abiem ar viena ranka. Paimtą daiktą tyrinėja: liečia, suka, krato, stuksena, būtinai ragauja. Žvilgsnis klaidžioja nuo rankų prie daikto ir atgal.
Pradeda suprasti, kad daiktai egzistuoja, net jei jų nemato. Pamatęs dalį daikto, atpažįsta jį visą. Gali pradėti ieškoti akimis nukritusio daikto (pasilenkia, žiūri žemyn). Gali patraukti nedidelę kliūtį (pvz., skarelę), kad pamatytų dominantį daiktą.
- Dėmesys: Akimis tyrinėja greitai judančius ar toli esančius objektus.
Kūdikio dėmesį patraukia viskas, kas juda, skleidžia garsą ar šviesą. Vaikutis seka daiktus akimis į visas puses (į šonus ir aukštyn-žemyn). Stebi mažus ir tolimus daiktus. Maži judantys objektai, pavyzdžiui, paukštis ar didelė musė, gali sudominti kūdikį net kelioms minutėms - jis objektą sekios akimis. Spalvos ir judėjimas kūdikį masina.
Penkių mėnesių kūdikis – ko tikėtis
Socialinė ir Emocinė Raida: Ryšys su Pasauliu
Stiprėja kūdikio socialinis ryšys ir emocijų raiška:
- Savi ir svetimi: Gerai atskiria tėvus ir artimus žmones nuo nepažįstamų. Gali rodyti nedrąsumą ar net pyktį, baimę pamatęs svetimą žmogų.
- Emocijos: Sąmoningai šypsosi žmonėms, juos „kalbina“. Gali parodyti ne tik džiaugsmą, bet ir baimę, pasišlykštėjimą, pyktį. Turi humoro jausmą.
Mažylis turi savo „juoko kauliuką“, kurį pajudinus, iškart pradeda kvatoti. Vienas krykščia kilnojamas, kitas - kai jam bučiuoja kakliuką, labai malonus ir žaidimas „budi-budi-bukšt“ (kai suaugusysis kakta švelniai bumbteli į kūdikio kaktą). Penkių mėnesių kūdikis kuo puikiausiai skiria intonacijas, mimikas. Jei mama kalba griežtai ir nutaiso piktą veidą, vaikas vargu ar šypsosis - jo veide atsispindės nuostaba, sutrikimas, o gal net baimė. O kai mama nusijuokia ir iš džiaugsmo pakelia antakius, kūdikio laimė veržias per kraštus. Kibinamas garsiai juokiasi.
- Bendravimas: Tiesia rankas, mosuoja, krykštauja pamatęs artimą žmogų, stengiasi prie jo priartėti. Paimtas ant rankų tvirtai įsikimba. Dažnai nustoja verkti, kai į jį kreipiamasi, kai yra paimamas ant rankų.
- Savarankiškumo pradmenys: Išreiškia nepasitenkinimą, kai bandoma atimti žaislą. Žįsdamas gali čiupinėti krūtį ar buteliuką. Gali pradėti imti į rankas kietesnį maistą (specialų kūdikių sausainį, duonos džiūvėsėlį). Kai kurie gali pradėti mokytis gerti iš puoduko (su snapeliu ar specialaus).
- Savęs pažinimas: Domisi savo atvaizdu veidrodyje - šypsosi jam, liečia, kalbina. Mėgdžioja matomas grimasas.
Veidrodis mažyliui suteikia vaizdinį grįžtamąjį ryšį apie jo judesius, taip skatindamas daugiau judėti, padeda ilgiau sukoncentruoti dėmesį. Net nuo pirmų dienų veidrodis skatina mažylį daugiau laiko praleisti ant pilvuko ir kelti galvytę, norint gerai ištyrinėti aplinką.
Kaip Skatinti Raidą Žaidžiant?
Šiame amžiuje geriausias lavinimas - tai saugi aplinka tyrinėjimams ir nuoširdus laikas kartu su Jumis.
- Laikas ant grindų: Kuo daugiau laiko ant lavinamojo kilimėlio - tai skatina vartytis, ruoštis ropojimui, stiprina raumenis.
Šioje vaizdinėje medžiagoje išvysite, kaip lavinti 5 mėnesių amžiaus ir vyresnių kūdikių motoriką gulint ant pilvo (pratimai pečių juostos, rankų raumenų stiprinimui), svorio perkėlimą sėdint, vertimosi funkcijas ant šono ir pilvo, šoninių atramos ir pusiausvyros reakcijas, sukimąsi apie savo ašį gulint ant pilvo, šliaužimą atgal.
- Kalbėkite, skaitykite, dainuokite: Nuolat kalbinkite vaiką, pasakokite, ką darote, dainuokite daineles, skaitykite paprastas knygeles su aiškiais paveikslėliais.
Mažyliams ypač naudinga girdėti mamos dainavimą, niūniavimą. Mokslininkai net yra įrodę, kad toks bendravimo būdas sustiprina tarpusavio ryšį ir turi ilgalaikės naudos tolesniam vaiko vystymuisi. O netrukus galėsite ir pastebėti, kad mažylis bando niūniuoti kartu su jumis, skleidžia panašius garsus.
- Žaiskite paprastus žaidimus: „Ku-kū“, žaisliuko slėpimas po skarele, veido išraiškų mėgdžiojimas.
- Suteikite įvairių pojūčių: Duokite pačiupinėti skirtingų tekstūrų saugių daiktų (minkštą kamuoliuką, medinę kaladėlę, šiugždantį popierių, šaltą metalinį šaukštą). Leiskite saugiai tyrinėti aplinką.
Mes tikrai pamirštame, kiek daug kiekvienas daiktas turi daug įvairių savybių, kurios mažyliui yra visiškai naujos. O pojūčiams itin jautriam bei imliam 5 mėnesių kūdikiui tikrai bus be galo įdomu patyrinėti skirtingas spalvas, tekstūras, dydį, svorį, temperatūrą. Tad stabtelėkim, apsidairykim tarp stalčių ir paieškokim daiktų, kviečiančių koncentruoti dėmesį į kurią nors konkrečią savybę. Tyrinėjant daiktų savybes, sudarysite galimybę lavinti mažylio rankų miklumą. Nepamirškite nuolat garsiai apibūdinti, ką mažylis liečia arba mato, kokios spalvos, tekstūros, formos yra daiktas. Taip greičiau išmoks naujų žodžių, mokės juos apibūdinti.
Skirtingos daiktų savybės:
Tyrinėjant daikto svorį, pasiimkite vienodai atrodančias mažas talpas. Paduodant po vieną „trynį“ garsiai vardinau koks jis yra, sunkus ar lengvas. Leidau Alisai iš lėto pastebėti, pagriebti, pajausti daiktų skirtumą, nors jie ir keliavo tiesiai į burną, procese skirtingas pojūtis tikrai juntamas. Matydamas prieš save vienodos išvaizdos daiktus, bet turinčius skirtingą svorį, mažylis gali aiškiai justi būtent svorio skirtumą. Panaudokite ir skirtingo dydžio daiktus, svarbu tik, kad jie atrodytų vienodai, tačiau būtų skirtingo dydžio. Galima panaudoti putplasčio arba veltinio kamuoliukus, šauktus, žaisliukus, buteliukus, dėžutes ar kt. Prieš naudojant įsitikinkite, ar daiktas yra saugus mažyliui. Vėlgi, matydamas išvaizda vienodus, tačiau masteliu besiskiriančius objektus, mažylis gali susipažinti su sąvokomis „didelis“ ir „mažas“.
Įvairūs pojūčiai:
Šiame amžiuje ypatingai svarbūs yra prisilietimai. Tarp turimų medžiaginių lavinamųjų žaisliukų galite pastebėti, kad jie yra sukurti iš įvairių medžiagų kurias vaikas galėtų liesdamas pažinti. Praplečiant jų įvairovę galite paruošti įvairių medžiagų atraižų arba drabužių, pavyzdžiui iš šilko, odos, su kailiuku, zomšo, mezginį, audinį su žvyneliais ir kt. Leidžiant vaikui tyrinėti, vardinkite, kokia tai medžiaga, kokias turi savybes, pvz.: šilkas yra lengvas, slidus, švelnus ir t.t. Vietoje medžiagėlių atraižų galime panaudoti įvairios tekstūros kamuoliukus ar tiesiog skareles, palaidines. Temperatūrą galime pažinti naudodami du vienodus balionus, tereikia vieną iš jų šiek tiek pripildyti šiltu, o kitą šaltu vandeniu. Pakartotinai naudojant, vieną iš balionų galite palikti trumpam šaldiklyje. Pradžioje duokite vieną balioną, pasakykite koks jis yra, galite juo prisiliesti net prie skirtingų kūno dalių, vėliau tą patį pakartokite su kitu. Palikite juos abu mažyliui patyrinėti, stebėkite ir bendraukite su vaiku, vardinkite ką jis liečia, mato, kaip jaučiasi.
Garsai:
Sulaukę penkių mėnesių kūdikiai pradeda geriau suvokti ir girdimus garsus. Dar nesuprasdami žodžių, jie gali pasukti galvą išgirdę savo vardą arba sureaguoti į netikėtai pradėjusį sklisti garsą kitame kambario kampe. Pabandykite kartu su mažyliu pasiklausyti įvairių stilių muzikos, stebėkite mimikas, kylančias emocijas. Besiklausant pristatykite kokia tai muzika, apibūdinkite jos nuotaiką, įvardinkite emociją, kurią pastebėsite kūdikio veide.
Didžiausias Alisos penkto mėnesio favoritas buvo skambaliukas pakabintas virš galvos. Alisa greitai suprato, kokia būna pasekmė ištiesus rankytes ir bakstelėjus arba trenkus į skambaliuką. Reakcijos buvo nepakartojamos, skambesys sukėlė daug teigiamų emocijų, o ji vis bandė toliau įvairia jėga ir greičiu sukelti skambesį. Toks būdas padeda mažyliams suprasti priežasties ir pasekmės principą, kokį poveikį jie daro aplinkai savo judesiais. Vietoje skambaliuko galima naudoti ir paprastą varpelį. Prieš naudojimą įsitikinkite, ar daiktas yra saugus kūdikiui, nes tikrai bus siekiama ne tik sukelti garsą, bet ir paragauti.
Kūdikio Mityba ir Augimas
Nors sakoma, kad pirmasis dantukas prasikala 6 mėnesių, tai gali atsitikti gerokai anksčiau. Penktą gyvenimo mėnesį kūdikis valgo 5 kartus per parą. Augimo tempai pamažu lėtėja. Penktą gyvenimo mėnesį vaikutis paauga apie 2,5 cm ir pasunkėja apie 600-700 g. Kuo kūdikis vyresnis, tuo svorio jis priauga mažiau. Apytikriai sakoma, kad kūdikis, kai jam sukanka 5 mėn., padvigubina, o 11 mėn. - patrigubina gimimo svorį.
| Amžius | Augimas (cm) | Svoris (g) |
|---|---|---|
| Gimimo | - | 3200 |
| 5 mėn. | ~2,5 | 6400 |
| 11 mėn. | - | 9600 |
Jei vaikutis gimė 3200 g, tai 5 mėn. turi sverti 6400 g, o 11 mėn. - 9600 g.