Esame susigrąžinę žemės sklypą, kuris yra po 30 kW elektros linija. Sklypas yra apsauginėje zonoje, bendro naudojimo žemėje, tad nieko negalime daryti su savo žeme. Be to, mokesčiai nuolat didėja. Į kokią tarnybą reikia kreiptis, norint atsisakyti nuosavybės teisės į šį sklypą?
Į DELFI skaitytojo klausimą atsako teisės įmonės „Verslo gurmanai“ direktorė Agnė Razgūnienė.
Ne vienerius metus Lietuvos teisininkų komentarus įvairiomis temomis publikuojantis pagrindinis naujienų portalas DELFI savo skaitytojams siūlo užduoti klausimus Jums aktualiais ir svarbiais klausimais - tikimės, kad profesionalių teisės ekspertų požiūris padės ne tik pasirinkti optimaliausią problemos sprendimo variantą, bet ir suteiks žinių, kaip ateityje išvengti nemalonių rūpesčių.
Nuosavybės Teisės Atsisakymas: Ar Tai Įmanoma?
Nuosavybės teisės atsisakymas į žemės sklypą yra negalimas, tačiau yra įmanomas žemės sklypo dovanojimas, kas taip pat panaikina nuosavybės teisę ir visas su ja susijusias ateities prievoles.
Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (CK) ir Lietuvos Respublikos žemės įstatymas (Žemės įstatymas) yra du pagrindiniai teisės aktai, reguliuojantys privačios žemės valdymą ir naudojimą bei disponavimą ja. LR CK ketvirtos knygos V skyriaus II skirsnyje yra reglamentuoti nuosavybės teisės įgijimo ir praradimo pagrindai.
LR CK pirmos knygos V skyriaus 98 straipsnis ir ketvirtos knygos I skyriaus 2 straipsnis nustato, kad nekilnojamieji daiktai pagal prigimtį yra žemės sklypas ir su juo susiję daiktai, kurie negali būti perkeliami iš vienos vietos į kitą nepakeitus jų paskirties ir iš esmės nesumažinus jų vertės. Iš šios normos darytina išvada, kad žemės sklypas yra laikomas nekilnojamu daiktu ir jam yra taikomos LR CK nustatytos nekilnojamų daiktų valdymą, naudojimą ir disponavimą reglamentuojančios normos.
Deja, apie žemės nuosavybės atsisakymą, kaip vieną iš nuosavybės teisių pabaigos momentų, nėra užsimenama, todėl dėl šių priežasčių žemės atsisakymas yra negalimas.
Siūlytina žemės sklypą dovanoti valstybei.
Jums reikėtų kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą prie Žemės ūkio ministerijos adresu: Gedimino pr. 19, LT - 01103 Vilnius, su prašymu dėl dovanojimo sutarties pasirašymo.
Ką Daryti, Jei Bendrasavininkas Nesutinka Grąžinti Žemės Sklypo Dalies?
Šiame straipsnyje aptarsime situaciją, kai bendrasavininkas nesutinka grąžinti žemės sklypo dalies, kokia yra teisinė bazė ir kokie galimi sprendimo būdai.
Ieškinio Senatis ir Sutarties Nuginčijimas
Teismui teikti ieškinį dėl žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia galima, tačiau yra didelė tikimybė, kad atsakovas paprašytų taikyti ieškinio senatį. Tai yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti.
Kaip nurodo teisininkai, ieškinio senatis gali būti skaičiuojama nuo sužinojimo apie pažeistas teises. Tačiau nereikėtų galvoti, kad taip galima ginčyti ir labai senus sandorius, nes sužinojimo momentas vertinamas ne vien tik subjektyviai, kada šalies nuomone ji sužinojo, bet ir objektyviai, kada šalis apie jos teisių pažeidimą kaip protingas asmuo turėjo sužinoti.
Naudojimosi Tvarkos Nustatymas ir Derybos
Jei teisme jau iškelta byla dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, teismas vargu ar leis tikslinti ieškinį ir pareikšti papildomą reikalavimą dėl žemės pirkimo-pardavimo sutarties nuginčijimo. Tai užvilkins nagrinėjamą bylą, nes teismas nenustatinės naudojimosi tvarkos, kai ginčijama žemės sklypo dalių dydžio klausimas.
Patarimas: anksčiau nurodytus įrodymus panaudoti derybose su priešinga šalimi siekiant ją paspausti ir nusistatyti sau palankesnę naudojimosi tvarką, ginčą užbaigiant taikos sutartimi.
Derybos su priešinga šalimi gali būti neįmanomos, jei ji kerštauja už teismo sugrąžintą neteisėtai jos užimtą plotą gyvenamame name. Tokiu atveju, reikėtų ieškoti kitų išeičių.
Negatorinis Ieškinys
Jeigu vienas bendraturtis kažkaip sugebėjo neteisėtai naudotis didesne žemės sklypo dalimi, negu jam priklauso, tada teisme reiškiat negatorinį ieškinį ginti savo nuosavybės teises, t. y. kad kitas bendraturtis nebetrukdytų naudotis jums priklausančiu žemės sklypu.
Negatorinio ieškinio atveju turite įrodyti, kad žemės sklypo dalis priklauso jums ir kad jūsų teisės yra pažeidžiamos. Jeigu įsigijote dalį žemės sklypo ir buvo nustatyta naudojimosi tvarka juo, ta tvarka privaloma ir jums, bet galite kreiptis į teismą dėl jos pakeitimo.
Kadangi atsakovė yra teisėta ginčo žemės sklypo dalies savininkė, tai jums netinka nei negatorinis, nei vindikacinis ieškinys (nėra šių ieškinių taikymo sąlygų), todėl jums reikia ginčyti žemės pirkimo - pardavimo sutartį, kurios pagrindu jai ir priklauso dalis ginčo žemės sklypo.
Teisės į Žemės Sklypą Perdavimas
Pagal pastato, įrenginio ar kitokio nekilnojamojo daikto pirkimo - pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir žemės sklypą ar jo dalį, reikalingą pastatui eksploatuoti. Jeigu nėra nustatyta, kuriam bendraturčiui, kuri dalis žemės sklypo priklauso ar nenustatyta naudojimosi tvarka, tada esant ginčui bendraturčiai pagal valdomas žemės sklypo dalis nusistato naudojimosi tvarką žemės sklypu.
Pavyzdys: Yra namas, kuris priklauso mažiausiai 2 bendraturčiams ir žemės sklypas, kuris priklauso tiems patiems bendraturčiams. Bendraturčiams įsigijus namą, jie kartu įsigijo ir po dalį žemės sklypo, reikalingo eksploatuoti jų namo dalį.
Galimi Veiksmai
- Kreipimasis į teismą dėl sutarties pripažinimo negaliojančia: Tai sudėtingas procesas, ypač jei praleistas ieškinio senaties terminas.
- Derybos su bendrasavininku: Bandymas susitarti taikiai gali būti naudingas, tačiau ne visada įmanomas.
- Negatorinis ieškinys: Tinkamas, jei bendrasavininkas neteisėtai naudojasi didesne sklypo dalimi.
- Naudojimosi tvarkos nustatymas: Jei nėra nustatyta, kuriam bendraturčiui priklauso kuri sklypo dalis.
Svarbūs Aspektai
- Ieškinio senatis: Svarbu atsiminti, kad ieškinio senatis gali būti skaičiuojama nuo sužinojimo apie pažeistas teises.
- Įrodymai: Reikia surinkti visus įmanomus įrodymus, patvirtinančius jūsų teises.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Praktika Civilinėse Bylose
Žemiau pateikiami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo (LAT) nutarčių pavyzdžiai civilinėse bylose, susiję su žemės nuosavybės klausimais:
| Bylos Nr. | Esminiai aspektai |
|---|---|
| 2009 m. sausio 22 d. nutartis civilinėje byloje BUAB „Alrosta“ v. UAB „Immobilitas“ | Statybos darbų perdavimas ir priėmimas įforminamas aktu. Atliktų darbų priėmimo aktas yra dokumentas, fiksuojantis tam tikrą sutartinių įsipareigojimų įvykdymo etapą, tačiau tai nėra dokumentas, kuriuo keičiamos sutarties sąlygos, tarp jų ir sutarties kaina, jeigu rangos sutartyje šalys to nenumatė. |
| 2009 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. AB „Lithun“ ir kt. | Savivaldybės teisė dalyvauti žemės nuomos teisiniuose santykiuose įtvirtinta Žemės reformos įstatyme. |
| 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje E. R. v. B. R. | Teismai turtą natūra atidalijo, atsižvelgdami į atidalytiną turtą sudarančių atskirų objektų vertę, taip siekdami kiek galima sumažinti mokėtiną piniginę kompensaciją. |
| 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje Č. L. B. v. Gražutės regiono parko direkcija ir kt. | Įstatyme įtvirtinti statybų draudimai draustiniuose turi tam tikrų išlygų statyti pastatams esamose ir buvusiose sodybose. |
| 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Kauno apskrities viršininko administracija v. Kauno rajono savivaldybės administracija ir kt. | CK 6.147 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad grąžintino turto sunaikinimo ar perleidimo atveju piniginis ekvivalentas skaičiuojamas atsižvelgiant į laiko kriterijus. |
| 2009 m. sausio 13 d. nutartis civilinėje byloje V. J. įmonė „Vilija“ v. UAB „Krautoma“ | Konvencijos 32 straipsnio 1 punkto nuostata dėl trejų metų ieškinio senaties termino taikytina bet kurios iš vežimo sutarties šalių ieškiniui, jeigu konstatuojami atsakovo tyčiniai veiksmai. |
| 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje G. P. v. R. Ž. | Teisėjų kolegija pažymi, kad prarastos galimybės piniginė vertė yra nustatoma, atsižvelgiant į sutartį pažeidusios šalies sąžiningumo pobūdį. |
| 2009 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje A. J. ir kt. v. UAB „Laivyno inžinerijos centras“ | Konkrečios kainos keitimas prievolių vykdymo atveju gali būti tik išimtiniais atvejais. |
| 2009 m. sausio 23 d. nutartis civilinėje byloje N. K. v. UAB „Projektuojančių architektų ratas ypatingų žemiškų idėjų universaliems sprendimams“ | Kad projektuotojas galėtų įvykdyti užsakovui reikalingus projektavimo darbus, jam turi būti žinoma darbų užduotis, todėl CK 6.701 straipsnyje yra įtvirtinta taisyklė, kad darbai atliekami pagal užduoties ir kitų pradinių duomenų nustatytus reikalavimus, o nukrypimai nuo jų yra galimi tik užsakovui sutikus. |
tags: #atsisakymas #issirinkto #grazintino #sklypo