Varžytynės Lietuvoje yra populiarus būdas įsigyti įvairų turtą, pradedant nekilnojamuoju turtu ir baigiant lėktuvais ar meno kūriniais. Šiame straipsnyje aptariami turto pardavimo iš varžytynių ypatumai, PVM klausimai ir su tuo susiję teisiniai ginčai.
Teisinis reglamentavimas
Turto pardavimą iš varžytynių reglamentuoja Civilinio proceso kodeksas (CPK) ir kiti teisės aktai. Svarbu pažymėti, kad bankrutuojančių įmonių turto pardavimui taikomos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (JANĮ) nuostatos, kurios turi prioritetą CPK atžvilgiu.
Pagal JANĮ, bankrutavusios įmonės turto pardavimo kainą ir tvarką nustato kreditorių susirinkimas. Tai reiškia, kad administratorius, vykdydamas varžytynes, privalo užtikrinti, kad pradinė turto pardavimo kaina atitiktų kreditorių susirinkimo nustatytą kainą.
724 straipsnis:
- 2011 06 21 įstatymu Nr.
- 2019 01 11 įstatymu Nr.
Antstolis per tris darbo dienas po visos turto kainos sumokėjimo, bet ne anksčiau kaip po dvidešimt dienų nuo varžytynių pabaigos, surašo Sprendimų vykdymo instrukcijoje nustatytos formos kiekvieno iš varžytynių parduodamo turto pardavimo iš varžytynių aktą.
Akto surašymo vieta ir laikas (nurodomas minučių tikslumu).
Turto pardavimo iš varžytynių aktas yra nuosavybės teisę patvirtinantis dokumentas.
PVM klausimai
PVM klausimai, susiję su turto pardavimu iš varžytynių, yra gana sudėtingi ir priklauso nuo konkrečios situacijos. Paprastai, jei pardavėjas (skolininkas) yra verslo subjektas, jis išrašo PVM sąskaitą faktūrą, kurioje nurodo turto kainą be PVM ir PVM sumą.
Tačiau bankrutuojantiems skolininkams Lietuvoje iki 2022 metų vidurio buvo nustatyta kitokia tvarka: turto pirkėjas turėjo sumokėti PVM į biudžetą už bankrutuojantį pardavėją (vadinamasis „atvirkštinis“ PVM).
Europos Sąjungos Teisingumo Teismas (ESTT) rugsėjo viduryje priėmė svarbų sprendimą, turėsiantį įtakos pridėtinės vertės mokesčio (PVM) grąžinimo praktikai įsigijus varžytynėse parduodamą turtą. Kai skolininkui bankroto byla nėra iškelta, varžytynėse jo turtą nusipirkęs asmuo gali susigrąžinti turto pirkimo PVM. Tik kada perkama iš bankrutuojančio skolininko, pirkėjui tenka skaičiuoti ,,atvirkštinį PVM“ už skolininką, dėl ko grąžintinos PVM sumos paprastai nelieka.
Teisminė praktika
Teisminė praktika rodo, kad turtą varžytynėse įsigyjantys asmenys visgi rizikuoja neatgauti įsigijimo metu apskaičiuoto PVM. Rizika kilo, kai Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) pripažino vieną Lietuvos bendrovę nesąžininga mokesčių mokėtoja, nes, pasak VMI, bendrovė perėmė turtą jau žinodama, kad skolininkas turi finansinių sunkumų ir greičiausiai nesumokės pardavimo PVM. Dėl nesąžiningumo bendrovei neleista susigrąžinti turto pirkimo PVM.
Teismas pripažino, kad turto įsigijimas varžytynių proceso metu yra specifinis - viskas atliekama pagal teisės aktuose nustatytas varžytynių procedūras ir esant išskirtinėms aplinkybėms (ūkio subjektui esant nemokiam). Tai, kad pirkėjas žino apie pardavėjo finansinius sunkumus, jo galimą PVM nesumokėjimą, yra pardavimui varžytynėse būdinga aplinkybė.
Teismo vertinimu, tokia praktika, kai asmenims, varžytynėse įsigijusiems nekilnojamojo turto, neleidžiama grąžinti PVM, gali apriboti potencialių pirkėjų ratą ir prieštarauja varžytynių tikslams - kuo optimaliau realizuoti skolininko turtą, kad kreditorių interesai būtų geriausiai patenkinti.
Varžytynių atšaukimas
Apraše yra numatyta galimybė atšaukti bankrutavusios įmonės turto varžytynes dėl paaiškėjusių svarbių priežasčių, dėl kurių varžytynės nebegali būti tęsiamos. Dėl to nesutiktina su ieškovės pozicija, kad administratorė privalėjo vadovautis CPK 703 straipsniu, kuriame, ieškovės teigimu, nebuvo nė vienos iš sąlygų, kurių pagrindu būtų galima atšaukti varžytynes. Teismas pabrėžė, kad šiuo atveju nemokumo administratorė vadovavosi imperatyviomis JANĮ 86 straipsnio 4 dalies ir Aprašo 26 punkto nuostatomis, reglamentuojančiomis bankrutavusios įmonės turto pardavimo tvarką, o ne CPK 703 straipsniu, reglamentuojančiu antstolio atliekamą vykdymo procesą.
Bankrutavusios įmonės turto pardavimą reglamentuojančių teisės aktų normos, teismo vertinimu, leidžia varžytynes atšaukti ir tada, kai jos yra pasibaigusios, ir netgi tada, kai varžytynių laimėtojas sumoka visą kainą už įsigytą turtą. Dėl nurodytų priežasčių teismas nusprendė, kad administratorė ir / ar jos įgaliotas asmuo nustačiusi / nustatęs, kad yra pažeidžiamos kainos atžvilgiu anksčiau aptartos imperatyvios teisės normos, turėjo teisę bei pareigą žemės sklypų varžytynes atšaukti.
Teismo vertinimu, priešingai nei teigiama patikslintame ieškinyje, atšaukiant ginčo varžytynes buvo pateikta teisinga informacija apie jų atšaukimo priežastis (padarytą klaidą nurodant pradinę turto pardavimo kainą).
Teismas nusprendė, kad nagrinėjamu atveju susiklosčiusi situacija dėl padarytos klaidos varžytynių skelbime yra visiškai skirtinga nuo Vilniaus apygardos teismo 2019 m. rugsėjo 16 d. sprendimu išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. e2-2936-656/2019 bei Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gruodžio 22 d. nutartimi išnagrinėtoje civilinėje byloje Nr. 3K-3-524-686/2016, todėl priimdamas spendimą nesirėmė nurodytais teismų sprendimais.
Praktiniai patarimai dalyviams
Dalyvaujant varžytynėse, svarbu atkreipti dėmesį į keletą aspektų:
- Dalyvio mokestis: Asmuo tampa varžytynių dalyviu, kai sumoka 10 proc. pradinės turto pardavimo kainos dydžio mokestį į specialią sąskaitą.
- Turto įkainojimas: Iki varžytynių turtas turi būti įkainojamas. Turto kainą antstolis nustato pagal jo nusidėvėjimą, rinkos kainą, taip pat atsižvelgdamas į skolininko ir išieškotojo nuomones.
- Kainos didinimas: Siūloma nauja kaina gali būti tik didesnė už pradinę kainą. Kiekvienas kainos padidėjimas (intervalas) turi būti ne mažesnis negu 0.5, 0.3 arba 0.1 proc. - priklausomai nuo pradinės turto kainos.
- Terminai: Varžytynes laimėjęs dalyvis privalo į organizavusio antstolio depozitinę sąskaitą sumokėti įsigyto turtą kainą, iš jos atėmęs varžytynių dalyvio registracijos mokestį. Teisės aktai nustato tam tikrus terminus, per kuriuos ši suma turi pasiekti antstolį.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad varžytynės gali būti paskelbtos neįvykusiomis, jei jose nedalyvauja nė vienas dalyvis, jei laimėjęs dalyvis per nustatytą terminą nesumokėjo visos sumos arba jei paaiškėja, kad jis apskritai neturėjo teisės dalyvauti varžytynėse.
Jei išieškotojas atsisako paimti jam perduodamą turtą, per nustatytą terminą nepraneša antstoliui, kad turtą perims, arba neįmoka pradinės parduodamo turto kainos ir jo daliai tenkančių lėšų skirtumo, per mėnesį antstolis skelbia antrąsias varžytynes. Šios vyksta tokiomis pat sąlygomis ir tvarka kaip pirmosios, skiriasi tik pradinė kaina - antrosiose varžytynėse parduodamo turto kaina nustatoma mažesnė - 60 proc. nuo turto arešto metu nustatytos kainos (įkainojimo).
Neįvykti gali ir antrosios varžytynės, o priežastys būna panašios kaip ir pirmųjų: nėra dalyvių, išieškotojas atsisako paimti turtą arba varžytynes laimėjęs dalyvis nesumoka kainos ir pan. Tokiais atvejais turtas grąžinamas skolininkui, o pakartotinai pagal tuos pačius vykdomuosius dokumentus jį galima pardavinėti praėjus ne mažiau kaip vieneriems metams nuo turto grąžinimo. Išimtis taikoma tik hipoteka įkeistam turtui - jis gali būti pardavinėjamas ir anksčiau.
Apibendrinant, turto pardavimas iš varžytynių yra sudėtingas procesas, reikalaujantis atidumo ir išmanymo. Svarbu atsižvelgti į teisės aktų nuostatas, teismų praktiką ir PVM klausimus, kad būtų išvengta nemalonių staigmenų ir teisinių ginčų.
Arqus veikla "Parama tyrimams ir tyrėjų ugdymas ankstyvajame etape"
tags: #atstolio #parduodamas #turtas #varzytinese #pvm