Kultūros ministerija parengė Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo įstatymas dėstomas nauja redakcija. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius įstatymo pakeitimus ir jų reikšmę.
LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (2 str. 1994 m. gruodžio 22 d. Nr.) reglamentuoja nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą Lietuvoje.
Įstatymo projekto rengimo priežastys
Projekto rengėjai nurodo, kad rengiant įstatymo projektą, atsižvelgta į EBPO ataskaitos „Lietuvos statybos priežiūros sistemos veiksmingumo ir efektyvumo didinimas“ išvadas ir rekomendacijas. Siūloma apibrėžti kultūros paveldo apsaugos lygmenis pagal nekilnojamųjų kultūros paveldo objektų lygmenis, taip pat priklausomai nuo to ar projektuojami objektai yra nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių teritorijose ir atitinkamai reglamentuoti derinimo ir leidimo išdavimo procesus (taikant vieno langelio principą) bei papildomai įvertinti leidimo privalomumo sąlygas, numatant jog žemiausio lygmens (priežiūros) darbams nekilnojamojo kultūros paveldo objektuose, leidimo išdavimas nebūtų reikalingas.
Įstatymo projekto rengėjai siūlo atskirti tvarkybos ir statybos darbus pagal intervencijos pobūdį, šių darbų įgyvendinimo būdą ir sąlygas, papildomai išskiriant prevencinės priežiūros darbus.
Pagrindiniai pakeitimai
Projekte tikslinama tvarkybos sąvoka, tiksliai nurodant, jog nekilnojamosios kultūros vertybės tvarkybą sudaro taikomieji tyrimai, tvarkomieji paveldosaugos ir tvarkomieji statybos darbai, šių darbų planavimas ir projektavimas.
Įstatymo projekte tvarkomieji paveldosaugos darbai suprantami kaip darbai skirti išlikusios autentiškos medžiagos sutvirtinimo ir jos fizinės būklės pagerinimo, prarastų išorės ar vidaus dekoro ir kitų elementų atkūrimui, taikant restauravimo bei konservavimo technologijas, o tvarkomieji statybos darbai suprantami kaip darbai kuriais, esant poreikiui, siekiama užtikrinti objekto mechaninį atsparumą ir pastovumą pertvarkant ar keičiant esamas konstrukcijas, taip pat atstatant sunykusias objekto dalis, kurių atstatymas keičia objekto mechanines savybes, didina apkrovas bei darbai, kuomet vertingųjų savybių tipui išsaugoti naudojamos šiuolaikinės medžiagos ir intervencijos.
Kaip atskira darbų kategorija išskirta prevencinė priežiūra.
Funkcijų atskyrimas
Įstatymo projekte siūlomas Departamento ir savivaldybių funkcijų atskyrimas remiantis nekilnojamųjų kultūros vertybių reikšmingumo lygmens kriterijumi: Departamentas atliktų apsaugos funkcijas regioninio ir nacionalinio reikšmingumo lygmens objektų ar vietovių bei valstybės saugomų ar kultūros paminklo statusą turinčių objektų ar vietovių, o savivaldybės - vietinio reikšmingumo lygmens objektų ar vietovių ir savivaldybės saugomų objektų ar vietovių atžvilgiu.
Savivaldybė teiktų administracines paslaugas susijusias su objektų tvarkybos darbų projektavimu, projektų derinimu ir leidimų išdavimu, o Departamentas dalyvautų kaip specialiuosius reikalavimus aukštesnio reikšmingumo ar statuso objektų projektams išduodanti ir jų projektus paveldosauginiu požiūriu derinanti institucija.
Vieno langelio principas
Įstatymo projekte detalizuojami tvarkybos ir pritaikymo darbų planavimo ir įgyvendinimo procesai. Savivaldybėse siūloma sukurti vieną langelį visų kultūros paveldo objekto specialiųjų paveldosaugos reikalavimų ir sąlygų (vietoj dviejų Departamento išduodamų to paties turinio reikalavimų tam pačiam objektui įvedus vieną) išdavimui, taikant vieną informacinę sistemą (Infostatybą).
Gavus specialiuosius paveldosaugos reikalavimus, būtų rengiamas vienas projektas su visomis reikalingomis projekto dalimis. Šiuo atveju visi sprendiniai būtų pateikiami vienoje vietoje ir visos atsakingos institucijos galėtų įvertinti jų poveikį objektui, o savivaldybė visai projektuojamų darbų apimčiai išduotų vieną leidimą.
Pasaulio paveldo vertybės
Įstatymo projekte suformuota nuostata dėl Pasaulio paveldo sąraše esančių vertybių ir sudarytas naujas straipsnis, skirtas šių vertybių apsaugai. Straipsnyje išskirtos įvairaus lygmens institucijų atsakomybės ir funkcijos saugant Pasaulio paveldo vertybes, konkretizuotas esamas kontrolės mechanizmas, įtvirtintos papildomos priemonės: poveikio paveldui vertinimo procedūros privalomumas, vertybių valdymo sistema, valdymo planų privalomumas.
Pagrindinės sąvokos
LR nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatyme apibrėžiamos šios pagrindinės sąvokos:
- Nekilnojamojo kultūros paveldo objektas: teritorija ar atskiras pastatas, statinys, jų kompleksas, susijęs su istoriniais įvykiais, asmenimis, kultūra ir turintis išliekamąją vertę.
- Nekilnojamoji kultūros vertybė: nekilnojamojo kultūros paveldo objektas, įrašytas į Kultūros vertybių registrą.
- Tvarkybos darbai: darbai, skirti išsaugoti ir atkurti nekilnojamąją kultūros vertybę.
- Apsaugos zona: teritorija aplink nekilnojamąją kultūros vertybę, kurioje ribojama veikla, galinti pakenkti vertybei.
Departamento funkcijos
Vadovaujantis įstatymo projektu, Departamento funkcijos apima:
- Apsaugos funkcijų vykdymą regioninio ir nacionalinio reikšmingumo lygmens objektų ar vietovių atžvilgiu.
- Specialiųjų reikalavimų išdavimą aukštesnio reikšmingumo ar statuso objektų projektams.
- Projektų derinimą paveldosauginiu požiūriu.
Savivaldybių funkcijos
Savivaldybių funkcijos apima:
- Apsaugos funkcijų vykdymą vietinio reikšmingumo lygmens objektų ar vietovių atžvilgiu.
- Administracinių paslaugų teikimą, susijusių su objektų tvarkybos darbų projektavimu, projektų derinimu ir leidimų išdavimu.
Kultūros paveldo tyrimai
Nekilnojamosioms kultūros vertybėms atskleisti atliekami tyrimai. Kultūros vertybių registro duomenys yra vieši. Duomenys neatlygintinai perduodami susijusiems registrams ir valstybės informacinėms sistemoms.
Veiklos apribojimai
Siekiant išsaugoti kultūros paveldą, įstatymas numato įvairius veiklos apribojimus. Pavyzdžiui, be leidimo draudžiama atlikti darbus, galinčius pažeisti vertingąsias savybes. Taip pat gali būti ribojama veikla iki 250 metrų atstumu nuo objekto.
Atestavimas
Asmenys, norintys vykdyti veiklą, susijusią su nekilnojamojo kultūros paveldo tvarkyba, turi būti atestuoti. Atestavimą atlieka Kultūros ministerija arba jos įgaliota organizacija. Atestavimo tvarką nustato kultūros ministras ir aplinkos ministras.
Tikimasi, kad nauja Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo redakcija padės efektyviau saugoti ir tvarkyti kultūros paveldą Lietuvoje, užtikrins skaidresnius ir paprastesnius procesus tiek valdytojams, tiek institucijoms.
tags: #nekilnojamojo #kulturos #paveldo #apsaugos #istatymas #aktuali