Būsto įsigijimas yra vienas svarbiausių įvykių žmogaus gyvenime. Planuojate įsigyti arba jau įsigijote būstą? Jeigu nuosavybę jis perka pirmą kartą, teisinis to procesas gali atrodyti labai sudėtingas ir kai kuriais atvejais netgi neįveikiamas.
Šeimos turtas laikomas būtina materialiąja šeimos gyvavimo prielaida, o šio instituto tikslas - apsaugoti nepilnamečių vaikų bei silpnesnio ekonominiu požiūriu sutuoktinio teisėtus interesus.
Turtinių sutuoktinių teisių ir pareigų sričiai būdingas didesnio teisinio apibrėžtumo poreikis, siekiant apsaugoti tiek sutuoktinių, tiek trečiųjų asmenų teisėtus interesus. LR Civilinis kodeksas (toliau CK) turtinius sutuoktinių santykius reglamentuoja gana plačiai.
Kas tampa savininku įsigijus, pavyzdžiui, kotedžą su žemės sklypo dalimi? Kokia nuosavybės forma savininkui ar savininkams priklauso turtas ir kokie galimi netikėtumai? O jei kotedžą sudaro daugiau nei vienas būstas, tad yra daugiau nei vienas savininkas? Tokie klausimai, pasak teisininkės Ievos Pukelienės, dažniausiai kyla naujakuriams.
Šeimos turto sudėtis
CK numato tris pagrindines šeimos turto kategorijas:
- Šeimos gyvenamoji patalpa: Patalpa laikoma šeimos gyvenamąja, jei šeima joje iš tikrųjų gyvena. Taigi šiuo atveju šeimos gyvenamoji patalpa nustatoma pagal faktinę situaciją. Tai gali būti ne tik butas ar namas, bet ir kitokia patalpa, kurioje gyvenama (sodo namelis, gyvenamasis vagonėlis ir pan.). Jei šeima turi du butus, tačiau viename iš jų negyvena, o jį nuomoja, toks butas nebus pripažįstamas šeimos turtu. Šeimos turtu visais atvejais pripažįstama sutuoktinių vienintelė gyvenamoji vieta, nesvarbu, koks jos faktinis statusas (tai gali būti netgi viešame registre kaip gyvenamasis namas neįregistruotas sodo namelis).
- Kilnojamieji daiktai: skirti šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti. Baldai, buitinė technika, kiti namų apyvokos daiktai (CK nepateikia baigtinio tokių daiktų sąrašo). Atkreiptinas dėmesys, jog prie šeimos turto nepriskiriami meno kūriniai, įvairios kolekcijos, namų bibliotekos, ginklai, transporto priemonės, brangūs papuošalai, tačiau kiekvienu konkrečiu atveju norint nustatyti, kokie daiktai naudojami šeimos namų ūkio poreikiams tenkinti, reikėtų atsižvelgti į faktines šeimos gyvenimo aplinkybes, pvz., automobilis gali būti priskirtas prie tokių daiktų, jei jis atokiai gyvenančiai šeimai yra vienintelė susisiekimo priemonė nugabenti vaikus į mokyklą.
- Teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa: Ši teisė gali atsirasti nuomos, panaudos ar uzufrukto pagrindu. Tai yra tie atvejai, kai nė vienas iš sutuoktinių neturi nuosavybės teisės į patalpą, kurioje gyvena (pvz., gyvena tėvams priklausančiame name, nuomoja butą ir pan.).
Kalbant apie šeimos turtą, reikėtų žinoti, jog šeimos turto teisinį statusą jis įgyja nuo santuokos įregistravimo dienos, tačiau sutuoktiniai šį faktą prieš sąžiningus trečiuosius asmenis gali panaudoti tik tuo atveju, jei nekilnojamasis daiktas yra įregistruotas viešame registre kaip šeimos turtas.
Šeimos turto apsauga
CK 3.85 str. nustato, jog tais atvejais, kai vienintelės šeimos gyvenamosios patalpos savininkas yra vienas sutuoktinis, savo nuosavybės teisę į šią patalpą jis gali perleisti, įkeisti ar kitaip ją važyti gali tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą.
Jei sutuoktinis nedavė sutikimo sudaryti tokį sandorį ar vėliau jo nepatvirtino, jis turi teisę reikalauti pripažinti sandorį negaliojančiu, tačiau tik tuo atveju, jei ginčijama gyvenamoji patalpa viešame registre buvo nurodyta kaip šeimos turtas.
Jei tai nebuvo padaryta, sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu tik įrodžius, kad kita sandorio šalis buvo nesąžininga, t.y. žinojo arba turėjo žinoti, jog gyvenamoji patalpa yra šeimos turtas, nors viešame registre tai ir nebuvo nurodyta. Negaliojančiu jokiais atvejais negalima pripažinti atlygintinio sandorio, kurio kita šalis buvo sąžininga. Šiuo atveju preziumuojama, jog iš tokio sandorio gaunamos pajamos skiriamos šeimos poreikiams tenkinti.
Jei pajamos nebuvo skirtos šeimos poreikiams, o buvo panaudotos jas gavusio sutuoktinio asmeninėms reikmėms, nors parduotas turtas buvo abiejų sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kitas sutuoktinis gali savo interesus ginti dalijant bendrą turtą reikalaudamas atitinkamai didesnės dalies ar kompensacijos. Neatlygintinis sandoris gali būti pripažintas negaliojančiu neatsižvelgiant į kitos sandorio šalies sąžiningumą.
Jei sutuoktiniai turi bendrų nepilnamečių vaikų, nekilnojamojo daikto, kuris yra šeimos turtas, sandoriams sudaryti, būtinas teismo leidimas (jis yra būtinas visiems sandoriams, dėl kurių gyvenamoji patalpa galėtų netekti šeimos turto teisinio režimo). Šis reikalavimas taikomas ir tais atvejais, kai vienintelėje šeimos gyvenamoje patalpoje nepilnametis gyvena su vienu iš savo išsituokusių ar nesudariusių santuokos tėvų.
Sandorį, sudarytą be teismo leidimo, turi teisę ginčyti ne tik jo nesudaręs kitas sutuoktinis, bet ir vaikas (jo globėjas, rūpintojas), vaiko ar jo tėvų įpėdiniai, valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras. Pabrėžtina, jog vaikų ir jų interesais ieškinį pareiškiančių asmenų teisė ginčyti sandorį neribojama net ir tais atvejais, kai šeimos gyvenamoji patalpa viešame registre kaip šeimos turtas įregistruota nebuvo.
CK 3.85 str. 3d. nustato garantiją, saugančią šeimos turtą nuo kreditorių išieškojimų. Iš šeimos turto negali būti išieškoma, jei kreditoriai žinojo ar turėjo žinoti dvi aplinkybes: kad sudarytas sandoris nesusijęs su šeimos poreikių tenkinimu ir kad jis prieštarauja šeimos interesams.
Normos, reglamentuojančios šeimos turto teisinį režimą, yra imperatyvios, o tai reiškia - sutuoktiniai sutartimi jo pakeisti negali (negalima, pvz., susitarti, jog vienintelė šeimos gyvenamoji patalpa nelaikoma šeimos turtu ar kad jai įkeisti nereikia kito sutuoktinio sutikimo).
Šeimos turtui taip pat priskiriama teisė naudotis šeimos gyvenamąja patalpa panaudos pagrindu. Tai reiškia, kad jei šeima gyvena patalpoje, kurią naudoja pagal panaudos sutartį, ši teisė yra saugoma įstatymo.
Sutuoktinių teisės ir pareigos
Jeigu sutuoktiniai gyvena gyvenamojoje patalpoje pagal nuomos sutartį, tai sutuoktinis, sudaręs nuomos sutartį, be kito sutuoktinio rašytinio sutikimo neturi teisės nutraukti nuomos sutarties prieš terminą, subnuomoti gyvenamosios patalpos arba perleisti teises pagal nuomos sutartį. Sutuoktinis, kuriam šeimos gyvenamoji patalpa nuosavybės teise priklauso jam vienam, neturi teisės be kito sutuoktinio rašytinio sutikimo šios gyvenamosios patalpos perleisti, įkeisti ar išnuomoti. Šios taisyklės taikomos ir uzufrukto (t. y. naudojimosi svetimu turtu) atvejais.
Šeimos turto teisinis režimas baigiasi sutuoktiniams pradėjus gyventi skyriumi (separacijos atveju). Savaime suprantama, jog šeimos turto teisinis režimas taip pat baigiasi vienam iš sutuoktinių mirus ar teismo sprendimu paskelbus jį mirusiu. Atkreiptinas dėmesys, jog išvardintais atvejais šeimos turto teisinis režimas pasibaigia sutuoktiniams, tačiau lieka galioti nepilnamečių vaikų atžvilgiu.
Tačiau net ir tais atvejais, kai šeimos turto teisinis režimas baigiasi, sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, teismo sprendimu gali būti suteikta teisė naudotis šeimos turtu ar jo dalimi (iki vaikų pilnametystės nustatomas uzufruktas). Jei sutuoktiniai šeimos gyvenamąją patalpą nuomojosi, teismas sutuoktiniui, su kuriuo lieka gyventi nepilnamečiai vaikai, gali perkelti nuomininko teises.
Nuosavybės forma
NT bendrovės „Citus“ platintame pranešime žiniasklaidai teisininkė Ieva Pukelienė teigia, kad kalbant apie fizinius asmenis, nekilnojamąjį turtą jie gali įgyti arba asmeninės nuosavybės teise, arba bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise. Pavyzdžiui, perkamas būstas. Šiuo atveju nuosavybės formą nulemia pirkėjo ar pirkėjų šeimyninė padėtis bei piniginių lėšų kilmė turto įsigijimo momentu.
Jei pirkėjas ar pirkėja nėra sudarę santuokos, tačiau perka dviese, būstą abu įgyja asmeninės nuosavybės teise, proporcingai kiekvieno pirkėjo mokamos kainos daliai.
Jei pirkėjai yra santuokoje, bet nėra sudarę vedybų sutarties, o būstą perka iš bendrų lėšų, būstas priklausys abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise. Sprendimus dėl turto, kuris yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, pardavimo ar kitokio perleidimo sutuoktiniai priima kartu. Jie abu yra būsto savininkai ir konkrečios nuosavybės dalys turte nėra nustatytos.
Yra tik prezumpcija, kad turtas sutuoktiniams priklauso lygiomis dalimis. Jei toks įstatymo numatytas reglamentavimas netenkina, sutuoktiniai gali nuspręsti sudaryti vedybų sutartį: ikivedybinę - iki santuokos arba povedybinę sutartį, jau sudarius santuoką. Tuo būdu jie prieš būsto ar bet kurio kito turto pirkimą susitaria, kokiomis dalimis ir kokia nuosavybės forma tą turtą įgis.
Teisininkė išskiria galimą išimtį: net jei būsto pirkėjai yra santuokoje, nėra sudarę vedybų sutarties, bet jo įsigijimui naudoja lėšas, vieno iš sutuoktinių gautas, pvz., dovanojimo sutarties pagrindu arba pardavus paveldėtą ar asmeninės nuosavybės teise priklausiusį turtą, tuomet būstą tas sutuoktinis gali įsigyti ir asmeninės nuosavybės teise, tik tam reikalingas kito sutuoktinio sutikimas.
„Svarbu paminėti, kad būsto nuosavybės forma - asmeninė ar bendroji jungtinė sutuoktinių - yra registruojama Registrų centro Nekilnojamojo turto registre kaip atskiras juridinis faktas ir, kilus abejonių, turime galimybę remtis oficialiais duomenimis. Jei šis faktas nėra įregistruotas - grįžtame į pradžią ir tikriname įgijėjo šeimyninę padėtį būsto įsigijimo metu, įsigijimo pagrindą, t. y. kokio dokumento pagrindu registruota nuosavybė, bei analizuojame šio dokumento turinį“, - vardija I. Pukelienė.
Nuo to priklauso, kas galės būstą parduoti ar bet kokiu kitu būdu perleisti nuosavybę į jį, įkeisti kreditoriui ir sudaryti hipotekos sutartį. Gajus mitas, kad vienam pasirašius sutartį tas asmuo vienas ir tampa savininku. Tiesa, kad būstą pirkti ir sudaryti pirkimo pardavimo sutartį gali ir vienas sutuoktinis - atvykti pas notarą užtenka jam vienam. Tačiau tolimesnius sprendimus, pavyzdžiui dėl bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise įgyto būsto pardavimo, teks priimti ir tokią sutartį sudaryti jau kartu su sutuoktiniu ar sutuoktine. Mažų mažiausiai, pardavimo atveju būtina turėti kito sutuoktinio įgaliojimą, patvirtintą notaro.
Šeimos turtas ir jo teisinis statusas
Painiavos sprendžiant, kas yra savininkas, gali įnešti dar ir šeimos turto teisinis statusas, kurį numato Civilinis kodeksas. Šis statusas yra privalomas ir taikomas nuo santuokos įregistravimo dienos bet kokiam būstui, kuris yra faktinė, nuolatinė ir pagrindinė sutuoktinių gyvenamoji vieta.
Nors šis statusas ir nepakeičia nuosavybės formos, t. y. nepaisant to, kuriam iš sutuoktinių ir kokia forma - asmeninės ar bendrosios jungtinės nuosavybės teise - priklauso sutuoktinių būstas, toks turtas turi būti naudojamas tik bendriems šeimos poreikiams tenkinti. Sutuoktinis, kuris yra būsto, priskirto šeimos turtui, savininkas, jo nuosavybės teisę gali parduoti, mainyti, dovanoti ar įkeisti tik gavęs kito sutuoktinio rašytinį sutikimą.
Tai, kaip minėta, galioja ir tuo atveju, kai būstas vienam iš sutuoktinių priklauso asmeninės nuosavybės teise. „Kaip pasakojau, sutuoktiniai vedybų sutartimi gali susitarti dėl įgyjamo turto nuosavybės. Bet negali pakeisti šeimos turto teisinio statuso. Šis statusas nustoja galioti tik nutraukus santuoką, ją pripažinus negaliojančia ar sutuoktiniams pradėjus gyventi skyrium“, - kalba teisininkė.
Sutuoktinių būstas gali būti registruojamas kaip šeimos turtas Registrų centro Nekilnojamojo turto registre ir šis juridinis faktas įregistruojamas tik dėl vieno iš abiem ar vienam sutuoktiniui priklausančių nekilnojamojo turto objektų. Kadangi sutuoktiniai gali turėti kelias gyvenamąsias vietas, registracija aktuali išviešinant faktą, kuris gi būstas laikomas šeimos turtu prieš trečiuosius asmenis: pvz., pateikiant informaciją kreditoriui ar notarui tvirtinant hipotekos sutartį.
Bendroji dalinė nuosavybė
Kotedžas, butas ar namo dalis gali būti perleidžiamas kartu su jam priskirta žemės sklypo dalimi. Ir čia turime vieną objektą - žemės sklypą, kuris priklauso jau ne vienam, o keliems savininkams. Ar keičiasi nuosavybės forma šiuo atveju? „Ne, sudėtingėja tik pavadinimas, - sako teisininkė. - Visas žemės sklypas priklausys savininkams bendrosios dalinės nuosavybės teise, kur kiekvieno dalys yra aiškios ir nustatytos, o kiekvienas savininkas savo žemės sklypo dalį turės asmeninės nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje arba bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybės teise bendrojoje dalinėje nuosavybėje.“
Didžiausias iššūkis įsigijus turtą bendrosios dalinės nuosavybės teise yra jos valdymas visų bendraturčių sutarimu. Kai yra nesutarimas, valdymo, naudojimosi ir disponavimo tvarką nustato teismas pagal bet kurio iš bendraturčių ieškinį. Siekiant išvengti ginčų rekomenduojama su bendraturčiais nustatyti naudojimosi žemės sklypu tvarką ir aptarti, kokiomis konkrečiomis žemės sklypo dalims naudosis kiekvienas bendraturtis.
Jeigu bendraturčių susitarimas yra notariškai patvirtintas ir įregistruotas viešame registre, tai jis bus privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja žemės sklypo dalį bendrosios dalinės nuosavybės teisėmis.
Kaip žinoti, kas yra žemės sklypo bendraturčiai?
Visus duomenis galima rasti Nekilnojamojo turto registro išraše, kadangi registruojant nekilnojamąjį turtą ir teises į jį, nurodomi bendrasavininkiai ir kiekvieno iš jų turto dalys. Duomenų išrašą galima užsisakyti Registrų centro savitarnoje.
Žemės sklypo bendraturčių duomenų gali prireikti parduodant kotedžą su žemės sklypo dalimi, nes bendraturčiai turi pirmenybės teisę pirkti bendrąja daline nuosavybe priklausančią to turto dalį.
„Ir tik tuo atveju, jei žemės sklypo bendraturčiai atsisakys pasinaudoti pirmumo teise ir pirkti Jūsų parduodamą kotedžą ir žemės sklypo dalį, juos galėsite parduoti savo pasirinktam pirkėjui. Dažniausiai, pirmumo teisės įsigyti bendraturčio parduodamą žemės sklypo dalį bendraturčiai atsisako sudarydami žemės sklypo naudojimosi tvarkos sutartį. Jei tokio susitarimo nėra, galioja anksčiau minėta bendraturčių pirmenybės teisė ir reikalavimas pasiūlyti jiems pirkti turto dalį“, - pabrėžia ekspertė.
Pabaigai - dar vienas gajus mitas apie nekilnojamojo turto priklausymą pirkėjui ir bankui, kitaip - hipotekos kreditoriui. Dažnas mano, kad būstą įsigijus skolintomis lėšomis ir „užstačius“ bankui, būsto savininku tampa bankas.
Tai nėra tiesa - savininku yra pirkėjas, tik jis turi įsipareigojimą kreditoriui grąžinti jo suteiktą kreditą būsto įsigijimui.
„Įsigyjant nekilnojamąjį turtą rekomenduoju susipažinti ne tik su pirkimo pardavimo sutarties sąlygomis, bet ir pasidomėti šio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo taisyklėmis: ar būsite vienintelis turto savininkas, ar galėsite turtą parduoti ateityje be papildomų sutikimų, ar turtui bus taikomi apribojimai arba suvaržymai. Tai padės išvengti daugybės nesusipratimų, streso ir, tikėtina, išlaidų“, - apibendrina I. Pukelienė.
Kaip dalomas turtas skyrybų atveju?
Skirtingai nei santuokos atveju, nesusituokus ir įsigytą turtą įregistravus tik vieno sugyventinio vardu, toks turtas bus pripažįstamas asmenine jo nuosavybe. Taip yra todėl, kad galiojančios LR Civilinio kodekso normos reglamentuoja tik sutuoktinių (santuoką sudariusių asmenų) turtinius santykius. Nesusituokę kartu gyvenantys asmenys nėra prilyginami sutuoktiniams ir šeimos santykius reguliuojančios teisės normos jiems nėra taikomos.
Ar tai reiškia, kad jeigu kartu gyvenantys asmenys, kurie veda bendrą ūkį, įsigyja būstą, kuris yra registruojamas vieno sugyventinio vardu, kitas sugyventinis neturės jokių teisių į šį turtą?
Teisininkės teigia, kad atsakymas yra dvejopas. Nors įstatymai sugyventinių santykių nereguliuoja, šią spragą yra užpildęs Lietuvos Aukščiausias Teismas (LAT), kuris suformavo sąlygas sugyventiniui pretenduoti į kito sugyventinio vardu registruotą turtą. LAT nesusituokusių asmenų tarpusavio santykius vertina kaip jungtinės veiklos (partnerystės) sutartinius santykius.
Pagal šią sąlygą asmuo, pretenduojantis į kito sugyventinio vardu registruotą turtą, pirmiausiai turi įrodyti, jog tarp jų buvo sudarytas susitarimas jungtinės veiklos sutarties pagrindu sukurti bendrąją nuosavybę. Nei įstatyme, nei teismų praktikoje nėra nurodyta, kokie konkrečiai įrodymai galėtų patvirtinti buvus tokį susitarimą.
Tačiau teismų praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Taigi, vien pats gyvenimo kartu faktas nėra pakankamas pripažinti turtą bendru, kadangi būtina įrodyti daugiau aplinkybių.
Dalybose svarbus konkretaus indėlio dydis
Skirtingai nuo santuokos atvejų, kuomet nėra svarbu ir (ar) kiek lėšų į bendrą turtą investavo kiekvienas iš sutuoktinių, nesusituokusių asmenų atveju į turtą pretenduojantis partneris privalo įrodyti, kiek tiksliai jis yra investavęs į konkretų turtą.
Antra, kitaip nei santuokos atveju, kai galioja lygių dalių prezumpcija, reiškianti, kad įsigytas ir vieno iš sutuoktinių vardu registruotas nekilnojamasis turtas priklauso sutuoktiniams lygiomis dalimis (tai yra, po 1/2), sugyventinių atveju tokia prezumpcija negalioja. Teismų praktikoje nurodoma, kad sprendžiant dėl partnerio turto dalies kito partnerio vardu registruotame turte, gali būti pripažintos teisės tik į tą turto dalį, kuri buvo sukurta bendru šalių darbu ir (ar) lėšomis, ir atsižvelgiant į šio partnerio indėlį į įgytą ar sukurtą turtą.
Atitinkamai asmuo, pretenduojantis į kito partnerio vardu registruotą turtą, taip pat turi įrodyti, kokį konkretų indėlį (lėšomis ar darbu) įnešė į konkretų turto objektą bei kiek tas indėlis pagerino šio objekto vertę ar sudaro šio objekto vertės. Pavyzdžiui, jeigu buvo įsigytas būstas už 100 tūkst. eurų ir jis buvo registruotas vieno partnerio vardu, o kitas partneris įrodė, kad šio būsto įsigijimui pervedė savo partneriui 20 tūkst. eurų, šis partneris gali prašyti pripažinti nuosavybę į 1/5 dalį būsto.
Dar daugiau - jeigu gyvenant kartu būstas buvo suremontuotas, remontas buvo atliktas bendru darbu ir abiejų partnerių lėšomis, o būsto vertė padidėjo iki 150 tūkst. eurų, tokiu atveju partneris jau galėtų pretenduoti į 1/3 turto dalį (nes galėtų būti laikoma, kad jo investicija yra 45 tūkst. eurų (20 tūkst. eurų indėlis įsigyjant turtą bei 25 tūkst. eurų indėlis remontuojant turtą).
Kitaip tariant, partnerio galimybės pretenduoti į kito partnerio vardu registruotą turtą priklausys nuo gebėjimo įrodyti savo investicijas (pinigais, darbu ar kitu turtu) į šį turtą.
Situacija gali būti dar labiau komplikuota, jeigu vienas iš sugyventinių arba abu yra nenutraukę ankstesnių santuokų. Teismų praktikoje toks atvejis pasitaikė ne kartą, kai vienas iš sugyventinių pretendavo į kito sugyventinio vardu registruotą nekilnojamąjį turtą, kuris buvo įsigytas jų bendro gyvenimo metu, abiejų lėšomis ir darbu, tačiau jam nenutraukus ankstesnės santuokos. Tokiu atveju, pagal įstatymą, 1/2 nekilnojamojo turto dalis priklauso oficialiam sutuoktiniui ir teoriškai pretenduoti galima būtų tik į 1/4 dalį to turto.