Teisė nustato santykinę amžiaus ribą iki kada asmens vardu ir jo interesais veikia arba - jo teises pagal įstatymą įgyvendina - kitas asmuo. Tiek pagal Lietuvos įstatymus, tiek pagal JTO Vaiko teisių konvenciją, tai - 18 metų. Civilinių teisinių santykių dalyviai dažnai sudarinėja įvairius sandorius ir atlieka teisinius veiksmus ne patys asmeniškai, bet per kitus asmenis - atstovus.
Atstovavimas yra teisinė sąvoka, turinti konkrečią prasmę ir turinį. Todėl pravartu atskirti, kada mes jį naudojame analogine prasme, ir kada - tiesiogine prasme.
Atstovaujamuoju - gali būti kiekvienas fizinis asmuo. Atstovu - gali būti tik veiksnus asmuo.
Pagal apibrėžimą, atstovaujant yra būtina atskleisti atstovavimo faktą, praktikoje tai įgyvendinama pateikiant atstovaujamojo (vaiko) gimimo liudijimą ir atstovo (tėvų) asmens tapatybę įrodančius dokumentus. Įrodžius atstovavimo teisę atstovas atstovaujamojo vardu gali atlikti veiksmus, pvz.
Atstovavimo Pagrindai ir Rūšys
Atstovavimui yra būtinas pagrindas - įgaliojimas. Savanoriškasis atstovavimas grindžiamas sutartimi, todėl dar vadinamas sutartiniu atstovavimu. Būtinojo atstovavimo atveju atstovo įgaliojimus apibrėžia įstatymas ar kitas norminis aktas (pvz.
Yra du atstovavimo tipai:
- Savanoriškas (sutartinis) atstovavimas: atstovaujamasis, savanoriškai išreikšdamas savo valią, suteikia teises atstovui pagal sandorį (pavedimo, darbo, jungtinės veiklos sutartis), o atstovui suteikiamos teisės apibrėžiamos įgaliojime arba sutartyje.
- Būtinasis atstovavimas (atstovavimas pagal įstatymą) - atstovavimo teisinis santykis ir atstovo įgaliojimai atsiranda nepriklausomai nuo atstovaujamojo valios. Susiklosto tada, kai atstovaujamasis yra neveiksnus asmuo, atstovaujamojo interesais veikia ne atstovaujamojo pasirinktas atstovas, bet įstatymo nustatyta tvarka paskirtas atstovas.
Vaiko teisių užtikrinimo kontekste atstovavimas yra būtinasis - vaikas negali būti neatstovaujamas. LR Civilinis kodeksas įsakmiai nustato, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra prižiūrimi tėvų (3.155 str. 1 d.), o tėvai yra savo neveiksnių vaikų atstovais pagal įstatymą (3.157 str. 1d.). Vaiko atstovavimas yra sudedamoji tėvų valdžios dalis.
Tėvų Teisės ir Atsakomybės Atstovaujant Vaiką
Tėvų teisė atstovauti savo vaikus kyla iš juos ir vaikus siejančio prigimtinio (kraujo) ryšio. JTO vaikų teisių konvencijoje pripažįstama ši prigimtinė tėvų teisė. Konvencijos 18 str. sakoma, kad “tėvams arba, atitinkamais atvejais, teisėtiems globėjams tenka pagrindinė atsakomybė už vaiko auklėjimą ir vystymąsi.“ Pagal Konvencijos 5 str. Tėvų įgaliojimo atstovauti vaikus pagrindas - įstatymu patvirtinti juos siejantys biologiniai ar jiems prilyginti tėvystės ir motinystės ryšiai. Tėvų teisę atstovauti vaikus patvirtina civilinės metrikacijos įstaigos išduotas vaiko gimimo pažymėjimas, kuriame nurodyta, kad tas ir tas asmuo yra vaiko tėvas ir motina.
Laikoma, kad tėvai turi bendro pobūdžio atstovavimo teisę, t.y. gali vaiko vardu atlikti visus reikalingus veiksmus. Svarbu pabrėžti, kad atstovavimas apima du aspektus: veikimą vaiko vardu ir veikimą vaiko interesais. Tai galima iliustruoti dviračio metafora, kurioje vienas ratas išreiškia veikimą vaiko vardu, o kitas - veikimą vaiko interesais. Dviratis važiuoja tada, kai sukasi abu ratai, t.y. Kad tėvai privalo veikti ne tik vaikų vardu, bet ir jų interesais, pabrėžia tiek Vaiko teisių konvencija, tiek ir įstatymai. Konvencijos 18 str. 1 d. sako, kad „pagrindinis jų rūpestis turi būti vaiko interesai.“ VTAPĮ numato, kad priimdami bet kokį su vaiku susijusį sprendimą, tėvai „vadovaujasi tuo, kas vaikui yra geriausia, prieš tai išklausę vaiko nuomonę ir į ją atsižvelgę, įvertindami vaiko amžių ir brandą, jeigu tai neprieštarauja vaiko interesams.“ (VTAPĮ 31 str.
Tėvų Pareigos Atstovaujant Vaiką
- Lojalumo pareiga: atstovas veikia atstovaujamojo interesais ir turi vengti interesų konflikto (sudarinėti sandorius su savimi arba artimais giminaičiais).
- Pareiga laikytis atstovaujamojo nurodymų: Atstovas veikia atstovaujamojo interesais, todėl privalo laikytis protingų ir sąžiningų atstovaujamojo nurodymų, tačiau neprivalo laikytis neteisėtų arba neetiškų nurodymų.
- Pareiga veikti apdairiai ir kompetentingai, t. y. kaip vidutiškai apdairus ir protingas asmuo.
- Pareiga informuoti: Atstovas privalo nedelsdamas informuoti atstovaujamąjį visais svarbiais klausimais, susijusiais su pavedimo vykdymu.
- Pareiga pateikti ataskaitą bei perduoti viską, ką gavo vykdydamas pavedimą.
Valstybės Vaidmuo Užtikrinant Vaiko Teises
Čia kyla klausimas, o jei tėvai, atstovaudami vaikus, piktnaudžiauja savo teisėmis? Pvz. jei tėvai atsisako duoti sutikimą operacijai, nors objektyviai žiūrint, ji vaikui yra reikalinga? Jei tėvai veikia vaiko vardu, bet ne jo interesais (o tokių atvejų praktikoje būna ne vienas), atsiranda valstybės pareiga imtis veiksmų, kad vaiko interesai būtų užtikrinti. Pvz. tais atvejais, kai nustatomas faktas, kad tėvai ar globėjai (rūpintojai) vaikų teises pažeidinėja (smurtauja, neprižiūri).
Priemonių vaikų teisėms užtikrinti pagal įstatymą gali imtis valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar prokuroras. (CK 3.163 str. 4 d.). Tokiu atveju galima sakyti, kad vaiko interesais tokioje situacijoje veikia, t.y. jį bendrąja prasme „atstovauja“ valstybė. Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VTAĮT) nuostatuose nurodyta, kad Tarnybos veiklos tikslas - užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynimą ir apsaugą bei vaiko interesus Lietuvos Respublikoje. (9 p.). Įgyvendindama šį tikslą, Tarnyba „gina ir užtikrina vaiko teises ir atstovauja vaiko teisėms ir teisėtiems interesams savivaldybių teritorijoje visą parą;“ (10.2 p.) Taip įvardinta viena iš vaiko teisių apsaugos tarnybos funkcijų.
Vaiko teisių apsaugos kontekste, atstovimas suprastinas kaip vaiko interesų gynimas tais atvejais, kai vaiko atstovai pagal įstatymą neužtikrina vaiko teisių ir teisėtų interesų. Tam tikrais, įstatyme numatytais atvejais, jis reikalauja vaiko teisių apsaugos tarnybai būti ir vaiko atstovu pagal įstatymą. Pvz. kadangi vaikas negali būti neatstovaujamas, todėl tai atvejais, kai nėra kitų asmenų, pagal įstatymą turinčių teisę atstovauti nepilnametį, šią funkciją atlieka valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija.
Kai bendrai kalbame apie VTAĮT funkcijas, žodį atstovauti naudojame analogine prasme, kaip sinonimą žodžiams „užtikrinti“, „ginti“, „apsaugoti“. Kai šį žodį naudojame tiesiogine prasme, turime omenyje arba VTAĮT buvimą vaiko atstovu pagal įstatymą, kuris reiškia galėjimą nepilnamečio vardu ir interesais, kaip ir tėvams, atlikti visus veiksmus, arba VTAĮT atliekamą procesinį atstovavimą, kuris reiškia teisę vaiko vardu ir interesais paduoti ieškinį ar prašymą į teismą.
Atstovavimas Teisme
Asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. 1. Bylinėjimasis yra veikla, kuri reikalauja specialių teisinių žinių, dėl ko, nors ir būdama teisi šalis, gali ir pralaimėti bylą. Pvz., šalis nežino apeliacinio apskundimo termino ir pan. 2. 1. Būtinas (pvz., kai yra juridinis asmuo); 2. Fizinių asmenų atstovai pagal įstatymą privalo pateikti teismui dokumentus, patvirtinančius jų teises ir pareigas.
Byloje turinčiam dalyvauti mirusio ar nustatyta tvarka paskelbto mirusiu fizinio asmens įpėdiniui, jeigu palikimo dar niekas nepriėmė, atstovauja paskirtasis palikimo turtui saugoti ir tvarkyti testamento vykdytojas arba palikimo administratorius. Juridinių asmenų bylas teisme veda jų organai ar dalyviai, veikiantys pagal įstatymus ar steigimo dokumentus, jiems suteiktas teises ir pareigas.
Įstatyminis atstovas
Įstatyminis atstovas - asmuo, kuris pagal įstatymą atstovauja kitam asmeniui (dažniausiai neveiksniam ar ribotai veiksniam, t. p. Lietuvoje civiliniame procese ir administracinių teisės pažeidimų byloje nepilnamečių asmenų įstatymininiai atstovai yra jų tėvai (įtėviai) arba globėjai (rūpintojai).
Neveiksnių ar ribotai veiksnių asmenų įstatymininiai atstovai yra jų globėjai ar rūpintojai. Įstatymai t. p. numato aplinkybes, kai įstatymininis atstovas paskiriamas siekiant išvengti ilgai besitęsiančio visuomeninių teisinių santykių teisinio neapibrėžtumo, pvz., nežinia kur esančio asmens atstovavimas ar įpėdinio, dar nepriėmusio palikimo, atstovavimas.
Nukentėjusiųjų atstovai pagal įstatymą yra žmonės, kurie yra įstatymų įpareigoti pasirūpinti nukentėjusiuoju - tėvai, įtėviai, nepilnamečių ir neveiksnių asmenų globėjai ir rūpintojai. Žmonės, kurie nėra nepilnamečiai ar neveiksnūs, gali turėti atstovą pagal įstatymą, jeigu ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teisėjas nusprendžia, kad kyla tam tikrų kliūčių (amžius, liga ir pan.), kurios trukdo nukentėjusiajam pasinaudoti turimomis teisėmis.
Ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras arba teismas turi leisti jiems dalyvauti baudžiamajame procese. Atstovai pagal įstatymą gali lydėti nukentėjusįjį kiekviename ikiteisminio tyrimo ir teismo žingsnyje.
53 straipsnis
1. Įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo arba nukentėjusiojo atstovai pagal įstatymą gali dalyvauti procese ir ginti savo atstovaujamų proceso dalyvių interesus, jeigu šie yra nepilnamečiai arba nustatyta tvarka pripažinti neveiksniais, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams.
2. Atstovais pagal įstatymą gali būti nepilnamečio arba neveiksnaus įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ir nukentėjusiojo tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai arba įstaigos, kuri globoja ar rūpinasi įtariamuoju, kaltinamuoju, nuteistuoju ar nukentėjusiuoju, įgalioti asmenys.
3. Atstovui pagal įstatymą, pateikusiam rašytinį ar žodinį prašymą, leidžiama dalyvauti procese, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras priima dėl to nutarimą, o teismas - nutartį. Atstovas pagal įstatymą paprastai dalyvauja procese kartu su asmeniu, kuriam atstovauja. Ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu bei teismo nutartimi gali būti atsisakyta leisti atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese kaip atstovui, jeigu tai prieštarautų nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams. Tokiu atveju ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas turi užtikrinti, kad procese dalyvautų kitas atstovas pagal įstatymą, o kai tokios galimybės nėra, - laikinai, kol bus išspręstas naujo atstovo pagal įstatymą klausimas, paskirti atstovu bet kokį kitą asmenį, galintį tinkamai atstovauti nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams.
4. Prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi atstovo pagal įstatymą teisėmis procese gali būti leidžiama dalyvauti asmens, kuris nustatyta tvarka nėra pripažintas neveiksniu, tačiau dėl senatvės, neįgalumo, ligos ar kitų svarbių priežasčių negali tinkamai pasinaudoti įstatymų suteiktomis teisėmis, šeimos nariui ar artimajam giminaičiui, pateikusiam rašytinį ar žodinį prašymą.
5. Šio straipsnio 2 dalyje nurodyti asmenys gali būti apklausiamo nepilnamečio liudytojo atstovais pagal įstatymą.