Atstumas Augalams Iki Žemės Sklypo Ribų: Reikalavimai Lietuvoje

Planuojant želdynus savo sklype, svarbu žinoti, kokie reikalavimai taikomi atstumams iki sklypo ribų. Nepasidomėjus reikalavimais rizikuojama sulaukti sankcijų. Šiame straipsnyje aptarsime, kokiu atstumu nuo sklypo ribos galima sodinti medžius ir krūmus, kad ateityje nereikėtų dėl jų aiškintis su kaimynais ar valstybės institucijomis.

Pagrindiniai Reikalavimai

Kaip ir kur turi būti sodinami augalai, numato Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės. Jos buvo priimtos dar 2007 metais, o prieš metus pakeistos. Tiesa, pakeitimų būta nedaug ir jie nėra esminiai. Vienas jų - netaikyti kokybės reikalavimų įvairių akcijų ir talkų metu sodinamiems medžiams. Taip pat patikslinta, kokio aukščio gyvatvores galima formuoti prie sklypo ribos.

Atstumai Pagal Augalų Aukštį

Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.

Gyvatvorės Sodinimo Taisyklės

Kaimyninius sklypus skiriančią gyvatvorę, formuojamą iki 2 m aukščio, iš pietinės pusės galima sodinti ne arčiau kaip už 1 m, o formuojamą iki 1,3 m aukščio iš visų pusių galima sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos. Taigi, sklypo viduryje augančios gyvatvorės aukštis po šių taisyklių pakeitimo nebėra reglamentuojamas.

Minimali riba nuo sklypo ribos - 1 metras.

Atsakomybė Už Taisyklių Pažeidimus

Pagal Administracinių nusižengimų kodeksą už Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklių pažeidimą gali būti taikoma administracinė atsakomybė - bauda asmenims nuo 30 iki 120 eurų ir juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - nuo 60 iki 140 eurų.

Ką Daryti Kilus Ginčams?

Tiek Kauno miesto, tiek ir rajono savivaldybių atstovai minėjo, kad gana dažnai tenka spręsti gyventojų ginčus dėl pernelyg arti sklypo ribos augančių medžių. Tokios situacijos baigiasi įspėjimu bei įpareigojimu perkelti augalus taip, kaip tai numato taisyklės, arba administracinių nusižengimų protokolų surašymu. Kai kuriais atvejais ginčai persikelia į teismus, o pralaimėjusiai pusei tenka ne tik įvykdyti reikalavimus, bet ir kompensuoti kitos ginčo šalies patirtas bylinėjimosi išlaidas.

Praėjusiais metais Kauno savivaldybės Viešosios tvarkos skyrius administracinę atsakomybę už minėtą pažeidimą taikė 20 kartų, o šiais metais - 5 kartus. Kauno rajone situacija kiek kita. Pernai užfiksuota 10 pažeidimų, šiais metais - 3. Pažeidimų protokolai nebuvo niekam surašyti, per arti kaimyninio sklypų ribos medžius bei krūmus sodinusiems gyventojams skirtos žodinės pastabos bei įpareigojimai pašalinti pažeidimus. Pasak Kauno rajono savivaldybės atstovų, visi šiuos įpareigojimus įvykdė.

Jeigu taisyklių yra nesilaikoma, pasak O. Kazėnienės, reikėtų kreiptis į gyvenamosios vietos savivaldybės administraciją arba į Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos teritorinės valdybos Aplinkos apsaugos inspekciją.

Susitarimas Su Kaimynu

Kaip pasinaudoti galimybe arčiau kaimyninio sklypo ribos, nei numato taisyklės sodinti medžius bei krūmus, ar statyti statinius? Tai galima daryti, tačiau tik gavus kaimyninės valdos savininko sutikimą. Visgi, pasitaiko atvejų, kai pasikeitus savininkui, pavyzdžiui turtą nusipirkus ar paveldėjus, šis susitarimas ginčijamas teismuose.

Teisininkai minėjo, jog norint ateityje išvengti ne pačių maloniausių įrodinėjimų teisme, optimaliausias kelias - pasirūpinti, jog susitarimas būtų patvirtintas notariškai. Juolab, kad tokio susitarimo tvirtino įkainis nėra didelis.

„Pravartu prisiminti, kad bet koks notariškai patvirtintas dokumentas visuomet be išimčių turi didesnę įrodomąją galią, ypač jei šalių, o šiuo atveju - kaimynų, ginčas persikelia į teismą. Todėl mes rekomenduojame rašytinius kaimynų sutikimus patvirtinti notariškai“, - sakėLietuvos notarų rūmų prezidentas, Klaipėdos notaras Marius Stračkaitis.

Sutikimo Detalizavimas

Notarų rūmų prezidentas M. Stračkaitis patikslino, kas daroma teikiant susitarimą, jog prie sklypo ribos kaimynas statytų pastatą, inžinerinį statinį ar sodintų medžius bei krūmus.

„Tokį sutikimą tvirtinant notarui, notaras patikrina, kas yra sklypo savininkas, kuris turi duoti sutikimą. Notaras išsiaiškina, kokį sutikimą sklypo savininkas pageidauja duoti - pavyzdžiui, ar jis sutinka, kad būtų statomas bet koks statinys, ar tik konkretus, dėl kurio buvo tartasi su kaimynu ir pataria asmeniui konkrečiai apibrėžti savo duodamo sutikimo apimtį, kad vėliau nekiltų nesusipratimų“, - minėjo Klaipėdos notaras M. Stračkaitis.

Sutikimo konkretumas, o tiksliau - jo apimtis būtina norint ateityje išvengti nesusipratimų, kuomet kaimynas nusprendžia pakeisti savo planus.

„Praktikoje yra buvę atvejų, kai kaimyninio sklypo savininkas žadėjo statyti pavėsinę, o gavęs bendro pobūdžio sutikimą, pastatė didesnį statinį. Taigi, notariškai patvirtintas sutikimas neleis laikui bėgant vieniems kaimynams „pamiršti“ to, kas jam buvo leista, kitiems - to, ką jie leido. Sklypo savininko sutikimas yra vienašalis sandoris, už kurio patvirtinimą nustatytas 5,79 Eur dydžio notaro atlyginimas. Klientas notarui taip pat turi kompensuoti išlaidas, susijusias su paieškomis valstybės registruose, dokumento parengimu“, - sakė Lietuvos notarų rūmų prezidentas M. Stračkaitis.

Teismų Praktika

Konfliktų tarp kaimynų gali kilti įvairių: dėl lojančio šuns, sklindančios garsios muzikos, netvarkos bendro naudojimo erdvėse. Nuosavų namų savininkai susiduria ir su dar viena problema - želdinių, augančių per kelis sklypus.

Tokių istorijų viešojoje erdvėje yra buvę nemažai. Žmonės skundžiasi, kad į jų sklypą per tvorą svyra kaimyno vaismedžiai ar kiti medžiai, ir užstoja saulę jų sklype augantiems augalams. Tokie ar panašūs konfliktai tarp kaimynų dėl želdinių nagrinėjami net teisme.

Viešai prieinamais duomenimis puslapyje eteismai.lt, vienas tokių kivirčų prieš kelis metus buvo nagrinėjamas Panevėžyje, kai teismas nusprendė įpareigoti atsakovą per 14 kalendorinių dienų nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos atstatyti į pradinę padėtį iš atsakovo žemės sklypo pusės į ieškovei priklausančio žemės sklypo pusę išlinkusią tvorą, nusigenėti tujų gyvatvorės šakas, kurios per tvorą lenda į ieškovės žemės sklypo pusę bei nupjauti tujų gyvatvorę (37 vnt. tujų krūmų) iki 1,3 metro aukščio, augančią atsakovui nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype.

Konfliktas tarp kaimynų, kaip nurodoma viešai prieinamoje medžiagoje, kilo dėl to, kad atsakovo tujos yra labai aukštos, suvešėjusios, žydi, o lapai, žiedai, šakelės krenta ant ieškovės vejos. Dėl to ji negali nupjauti vejos, genda žoliapjovė, veja nuolat drėgna, ant žolės auga samanos. Nuo tujų susidariusio pavėsio ir drėgmės, augančius serbentus, agrastus, rožes užpuolė įvairios augalų ligos, teko nupjauti kelias obelis, teks išrauti ir vaiskrūmius.

Taisyklių Pakeitimai Po 12 Metų

Tokių konfliktų turi padėti išvengti Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės. Šiemet pirmą kartą po 12 metų jos buvo patikslintos. Kaip teigė Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyriausioji specialistė Orinta Kazėnienė, patikslintųjų taisyklių priede yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu.

„Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos“, - rašoma Aplinkos ministerijos atsiųstame pranešime.

Tęsiama, kad kaimyninius sklypus skiriančią gyvatvorę, formuojamą iki 2 m aukščio, iš pietinės pusės galima sodinti ne arčiau kaip už 1 m, o formuojamą iki 1,3 m aukščio iš visų pusių galima sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.

Aplinkos ministerija informuoja, kad naujos yra ir nuostatos apie želdinių sodinimą per visuomenines akcijas ar talkas. Jų metu leidžiama netaikyti nustatytų sodmenų kokybės reikalavimų lapuočiams ir spygliuočiams medžiams, kai jie sodinami valstybinėje ir savivaldybei priskirtoje žemėje ir jeigu jų sodinimo organizatorius raštu susitaria su savivaldybe ar seniūnija arba tos žemės valdytoju ar naudotoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.

Visas patikslintas Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisykles galite rasti ČIA.

Kodėl Keičiamos Taisyklės?

Kaip teigiama Aplinkos ministerijos pranešime spaudai, Medžių ir krūmų veisimo, vejų ir gėlynų įrengimo taisyklės pakeitimai turi padėti išvengti gana dažnų kaimyninių sklypų savininkų ginčų dėl arti tvoros sodinamų medžių, krūmų ar gyvatvorių.

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos ir miškų politikos grupės vyriausioji specialistė O. Kazėnienė informuoja, kad taisyklės keičiamos dėl kelių priežasčių. Pirmoji - savivaldybių ir kai kurių visuomeninių organizacijų prašymai.

„Taisyklės keičiamos gavus kai kurių savivaldybių ir visuomeninių organizacijų prašymą netaikyti kai kurių sodmenų kokybės reikalavimų sodinant želdinius visuomeninių želdinių sodinimo akcijų, talkų metu“, - paaiškina O. Kazėnienė.

Ji tęsia, kad taisyklių pakeitimai patvirtinti ir dėl būtinybės kai kurias jas patikslinti, pavyzdžiui, senose taisyklėse buvo teigiama, kad žemės sklypo savininkui yra ribojama teisė veisti gyvatvores, aukštesnes nei nurodyta, visame žemės sklype, nepaisant to, kad gyvatvorė yra ne prie sklypo ribos, o, pavyzdžiui, sklypo viduryje. Naujomis taisyklėmis patikslinta, kad gyvatvorė, skirianti kaimyninius sklypus“ gali būti formuojama iki 1,3 m ar iki 2 m aukščio.

Be to, anot pašnekovės, aplinkos apsaugos inspekcijų specialistai rekomendavo išbraukti reikalavimą sodinti medžius ir krūmus vienas nuo kito tokiu atstumu, kad tarp užaugusių medžių lajų ar krūmų išorinių stiebų būtų ne mažesnis kaip 1 m atstumas. „Jų teigimu, praktikoje tokio reikalavimo kontrolė nėra įmanoma, nes medžių lajų dydį, jų augimo kryptį galima nustatyti tik medžiui užaugus“, - paaiškina O. Kazėnienė.

Atstumų Nuo Sklypo Ribų Reglamentavimas

Apibendrinant informaciją apie atstumus nuo sklypo ribų, galima pateikti tokią lentelę:

Kiekvienas žemės sklypo savininkas nori sukurti gražią aplinką. Želdinių sodinimas reikalauja planavimo, ypač apie atstumus nuo kaimynų. Apsaugos ir naudojimo supratimas padeda išvengti konfliktų. Sodininkų bendrijose dažnai susidaro ginčai dėl želdinių. Svarbu žinoti pagrindinius reikalavimus ir laikytis nustatytų normų. Atstumai nuo kaimynų turi būti kruopščiai apskaičiuoti, atsižvelgiant į augalų aukštį.

Šiame straipsnyje pateiksime informaciją apie tujų sodinimo taisykles. Tai padės jums išvengti nesusipratimų su kaimynais ir užtikrinti sklandų sklypo apželdinimą.

Tujų sodinimo atstumai nuo kaimynų: pagrindiniai reikalavimai

Kai sodinami gyvatvoriai, reikia žinoti teisės aktus. Tai padeda išvengti problemų su kaimynais. Taip taip pat užtikrina, kad aplinka būtų harmoninga.

Atstumai nuo šiaurinės pusės

Šiaurėje reikia daugiau atstumo. Medžiai ir krūmai, kurie užauga daugiau nei 3 metrai, turi būti 5 metrai atokiai nuo ribų.

Atstumai nuo kitų pusių

Kitose pusėse reikia taikyti kitus reikalavimus:

• Aukštesniems nei 3 m augalams - mažiausiai 3 m atstumas
• 2-3 m aukščio augalams - mažiausiai 2 m atstumas
• Iki 2 m aukščio augalams - mažiausiai 1 m atstumas

Tujų aukščio apribojimai

Atsižvelkite į gyvatvorės aukštį. Gyvatvorės iki 2 m aukščio turi būti 1 m atstumu nuo ribų. Žemesnės gyvatvorės gali būti sodinamos artimiau.

Gyvatvorių įrengimo taisyklės ir normos

Želdynų įrengimas reikalauja išsamaus planavimo. Tai gali būti sudėtingas dėl teisės aktų ir kaimynų teisių. Gyvatvorių sodinimas svarbus, kad aplinka tarp kaimynų būtų harmoninga ir funkcionali.

Pagrindinės gyvatvorių sodinimo taisyklės apima keletą svarbių aspektų:

• Minimalus atstumas nuo kaimyninio sklypo ribos - 1 metras
• Šiaurinėje pusėje gyvatvorė gali būti formuojama iki 1,3 m aukščio
• Kitose pusėse galimas aukštis iki 2 metrų

Svarbu žinoti, kad skirtingų rūšių augalams taikomos skirtingos sodinimo normos. Pavyzdžiui:

• Medžiai iki 2 m aukščio sodinami ne arčiau kaip 1 m nuo sklypo ribos
• Medžiai nuo 2 iki 3 m aukščio - ne arčiau kaip 2 m
• Aukštesni nei 3 m medžiai turi būti sodinami 3-5 m atstumu

Teisės aktai numato baudas už šių taisyklių pažeidimus. Fiziniams asmenims bauda gali būti nuo 30 iki 120 eurų. Juridiniams asmenims - nuo 60 iki 140 eurų. Todėl labai svarbu laikytis nustatytų reikalavimų.

Želdinių sodininimo reikalavimai skirtingoms augalų rūšims

Augalų sodinimas yra svarbus. Reikalauja planavimo ir žinių apie augalų poreikius. Šie augalai gali puikiai papuošti gyvenvietės aplinką. Jie suteikia erdvei išskirtinį charakterį ir žavesį.

Pagal naujausius teisinius reikalavimus, lianų sodinimui taikomi specifiniai standartai. Svarbu žinoti pagrindinius želdynų priežiūros principus:

• Lianas galima sodinti ne arčiau kaip 0,5 m nuo kaimyninio sklypo ribos
• Reikalingas rašytinis kaimyno sutikimas, jei augalai sodinami ant sklypo ribos
• Būtina kontroliuoti augalų plėtrą ir augimą

Renkantis vijoklius, svarbu atsižvelgti į keletą esminių aspektų:

• Augalo augimo sparta
• Palaikymo konstrukcijos stiprumas
• Priežiūros sudėtingumas
• Estetinis augalo poveikis aplinkai

Tinkamai parinktos ir prižiūrimos lianos gali tapti puikiu sprendimu bet kokioje aplinkoje. Jie suteikia erdvei unikalų ir žavinį charakterį.

Teisiniai aspektai ir kaimynų sutikimas

Želdinių sodinimas šalia kaimynų žemės reikalauja gero supratimo. Tai apima kaimynų teises ir teisės aktus. Kiekvienas sklypo savininkas turi žinoti pagrindinius teisinius reikalavimus.

• Konsultuotis su kaimynais prieš sodinant aukštus ar plačius augalus
• Gauti raštišką kaimynų sutikimą, jei augalai gali užstoti šviesą ar augti per arti sklypo ribos
• Laikytis nustatytų atstumo normų nuo sklypo ribos

Rašytinio sutikimo gavimas

Rašytinis kaimynų sutikimas yra svarbus dokumentas. Jis padeda išvengti teisinių ginčų. Rekomenduojama susitikti su kaimynu ir aptarti želdinių sodinimo planus.

Ginčų sprendimo būdai

Jei kyla nesutarimų dėl želdinių, pirmiausiai bandykite spręsti draugiškai. Teisės aktai numato keletą būdų išspręsti ginčus:

• Tarpusavio derybos ir kompromisų paieška
• Mediacijos paslaugų naudojimas
• Kreipimasis į seniūniją ar teismą kaip kraštutinė priemonė

Svarbu atminti, kad geri kaimyniniai santykiai yra vertingesni už bet kokius teisinius ginčus. Bendravimas, pagarba ir supratimas - geriausi konfliktų prevencijos būdai.

Želdinių priežiūra ir formavimas

Želdinių priežiūra yra labai svarbi visai gyvenvietei. Augalai ne tik puošia aplinką, bet ir padeda išvengti problemų su kaimynais. Tai dėl to, kad želdiniai gali būti atstumai nuo kaimynų.

• Reguliarus laistymas
• Tinkamas tręšimas
• Profesionalus genėjimas
• Augalų apsauga nuo ligų ir kenkėjų

Formavimas želdinių reikalauja daug laiko ir pastovo darbo. Svarbu stebėti, kaip auga augalai. Tada juos galima laiku genėti, kad jie būtų graži ir neprisidėtų kaimynams.

Rekomenduojami priežiūros dažniai:

• Laistymas: kas 3-5 dienas vasarą
• Tręšimas: 2-3 kartus per sezoną
• Genėjimas: kartą per metus

Norint, kad gyvenvietė būtų graži ir tvarkinga, želdinius reikia reguliariai prižiūrėti. Atsižvelgus į augalų specifinius poreikius, viskas bus gerai.

Teritorijos planavimas ir aplinkos dizainas

Sėkmingas želdynų įrengimas prasideda nuo kruopščio planavimo. Kiekvienas sklypas turi savo unikalumą. Reikia apgalvoti, kaip naudoti šį unikali sklypą.

Norint sukurti harmoningą aplinką, būtina atsižvelgti į sklypo reljefą. Taip pat į augalų poreikius ir estetinį vaizdą.

Gyvenvietės aplinka reikalauja sistemingo požiūrio į želdinių išdėstymą. Rekomenduojama kurti funkcionalius želdinių koridorius. Jie ne tik puoštų erdvę, bet ir atliktų praktines apsaugos funkcijas.

Pavyzdžiui, tuja gali tapti natūralia gyvatvore. Ji užtikrins privatumą ir sukurs jaukią atmosferą.

Renkantis augalus, svarbu įvertinti ne tik jų išvaizdą. Taip pat suderinamumą su aplinkos sąlygomis. Atsižvelkite į dirvožemio tipą, apšvietimą ir mikroklimato ypatybes.

Profesionalus želdinių išdėstymas padės išvengti nereikalingų konfliktų. Užtikrins darnią bei patrauklią aplinką.

Galiausiai, nepamirškite, kad teritorijos planavimas - tai nuolatinis procesas. Augalai keičiasi, auga ir transformuojasi.

Planavimas ir projektavimas, kaip sukurti gražią ir funkcionalią aplinką aplink savo namus, gali būti malonus procesas. Tačiau vienas iš esminių aspektų, kurio nevalia pamiršti, yra atstumai nuo kaimyno tvoros. Teisingas atstumas ne tik užtikrina jūsų teises, bet ir padeda išvengti galimų nesusipratimų su kaimynais.

Jeigu norite tvorą statyti ant sklypo ribos, visais atvejais reikia kaimyninio žemės sklypo savininko sutikimo. Toks susitarimas gali būti sudaromas paprasta rašytine forma, tačiau rekomenduojama detaliai aptarti, kokia tvora bus statoma (aukštis, medžiagos, spalva ir kt. detalės). Tokiu būdu bus išvengta galimų ginčų ateityje.

Jeigu norite statyti akliną tvorą be kaimyno sutikimo, turite ją atitraukti vieno metro atstumu nuo sklypo ribos iš savo sklypo šiaurinės, rytų ir vakarų pusių.

• Aukštaūgiai medžiai ir vaismedžiai (aukštesni kaip 3 m): sodinami ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos. Aukštaūgių medžių sodinimas elektros oro linijų apsaugos zonoje (t. y.
• Dekoratyvinės gyvatvorės turi būti sodinamos taip, kad užaugusios jų šakos nesiskverbtų į kaimyninį sklypą. Gyvatvorės medžiai turi būti nuolat karpomi ir prižiūrimi, išlaikant jų aukštį iki 1,0-1,3 m. Jeigu formuojama aukštesnė nei 1,30 m aukščio gyvatvorė, ji turi būti iš visų pusių atitraukta bent vieno metro atstumu nuo kaimyninio sklypo ribos.
• Tačiau reikia žinoti, kad jeigu šiltnamis laikomas nekilnojamuoju daiktu, remiantis Statybos įstatymo nuostatomis, jis turi būti statomas ne arčiau nei 5 m nuo sklypo ribos. Išskyrus atvejus, kai yra gaunamas rašytinis kaimyninio sklypo savininko sutikimas.

Kartais kur kas naudingiau yra tiesiog bendrauti su kaimynais ir pasitarti dėl planų. Tai ypač svarbu, jei jūsų projektai gali paveikti jų gyvenimą ar turimą nuosavybę.

Nepaisant to, kad egzistuoja taisyklės ir rekomendacijos, visada būkite pasiruošę, kad gali kilti ginčų. Vis dėlto geriau visuomet stengtis bendrauti draugiškai ir geranoriškai abiem pusėms ir ieškoti kompromisų nei su kaimynu bylinėtis teismuose.

Planuojant šiltnamio statybas, kyla daug klausimų. Pavyzdžiui, kada šiltnamio statybai reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD), koks atstumas turi būti išlaikytas nuo šiltnamio iki kaimyno žemės sklypo ribos ir kokiais atvejais šiltnamis laikytinas statiniu.

Šiltnamis - kilnojamasis ar nekilnojamasis daiktas?

Pirmiausia reikėtų išsiaiškinti, ar statomas šiltnamis priskirtinas kilnojamiesiems ar nekilnojamiesiems daiktams. Žinotina, kad kilnojamąjį daiktą iš vienos vietos į kitą galima perkelti nepakeitus jo paskirties ir iš esmės nesumažinus jo vertės (jeigu įstatymai nenustato ko kita). Jeigu būsimas šiltnamis turės šiuos požymius, jis nelaikomas statiniu ir statinių statybą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimai jam netaikomi.

Nekilnojamuoju daiktu šiltnamis laikomas tuomet, jei su žeme jis susijęs taip, kad perkelti iš vienos vietos į kitą nepakeitus paskirties bei iš esmės nesumažinus jo vertės negalima.

Atpažįstant nekilnojamąjį daiktą būtina įvertinti, ar jo laikančiosios konstrukcijos (visos ar jų dalis) sumontuotos statybos vietoje atliekant statybos darbus.

Kada šiltnamis laikomas statiniu?

Primintina, kad objektas laikomas statiniu tik tada, kai jis atitinka visas šias sąlygas:

tags: #atstumasaugalams #iki #zemes #sklypo #ribu