Audiovizualinių menų sritis yra svarbus ekonominis, socialinis ir kultūrinis veiksnys Europoje. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, audiovizualinių kūrinių prekyba ir nuoma yra reglamentuojama įvairiais teisės aktais. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su šia veikla.
ES vykstant diskusijoms dėl Europos Tarybos ir Parlamento direktyvos dėl autorių teisių bendrojoje skaitmeninėje rinkoje, ypač daug kalbėta apie neatšaukiamą teisę į atlygį už naują audiovizualinių kūrinių naudojimo būdą, t. y. už peržiūras ar parsisiuntimus iš legalių filmų platformų internete.
Autorių teisių apsauga ir atlyginimas autoriams
Asociacijos LATGA Audiovizualinių kūrinių poskyrio vadovė Vilma Juraškienė dalijasi įspūdžiais iš tarptautinės konferencijos: „Dėl atlygio autoriams už kūrinių naudojimą internete ypač susirūpinę lenkai. Jų kolektyvinio administravimo bendrija SFP-ZAPA netgi sulaukė CISAC palaikymo rezoliucijos, kuri bus įteikta Lenkijos valdžios atstovams. Joje akcentuojama, kad esama situacija neigiamai veikia autorių ekonominę padėtį, kadangi jie negauna atlygio už kūrinių panaudojimą internete.
Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad autoriai derybose dėl atlygio su prodiuseriais visuomet yra silpnoji pusė, todėl sutartiniai santykiai negarantuoja autoriams teisingos atlyginimo dalies nuo pajamų už komercinį filmo panaudojimą, todėl būtina modernizuoti įstatymą, kad šis užtikrintų neatšaukiamą teisę į atlygį už kūrinių naudojimą internete visiems audiovizualinių kūrinių autoriams“.
Situacija Lietuvoje
V. Juraškienė akcentuoja, kad didelį sujudimą dėl atlyginimo užtikrinimo audiovizualinių kūrinių autoriams išgyvenančioje kaimyninėje Lenkijoje, kaip ir Estijoje ar, pvz., Italijoje audiovizualinių kūrinių autoriams įstatymai numato neatšaukiamą teisę į atlygį už įvairius kūrinių panaudojimo būdus - režisieriai, operatoriai, scenaristai gauna autorinį atlygį nuo kiekvieno savo filmo seanso kino teatre ar parodymo televizijoje.
Tokiose Europos šalyse kaip Prancūzija, Šveicarija, Belgija ir kt. susiklosčiusių sutartinių santykių dėka audiovizualinių kūrinių autoriai jau seniai gauna deramą atlygį už tradicinius filmų naudojimo būdus. Deja, Lietuvoje situacija kur kas liūdnesnė ir ji, neabejoju, didžiajai daliai kino kūrėjų nepatinka.
Mūsų įstatyme iki šiol kino kūrėjams numatyta neatšaukiama teisė tik į vienos rūšies atlygį - už kūrinių nuomą vaizdo kasečių ir DVD nuomos punktuose, kurie jau seniai užsidarė. Dar 2010 m. valdžios atstovų paprašėme taisyti įstatymą, kartu su Kultūros ministerija parengėme įstatymo 11 straipsnio pataisą, kurioje kalbama apie neatšaukiamą audiovizualinių kūrinių autorių teisę į atlygį ir už kitus audiovizualinių kūrinių naudojimo būdus.
Deja, panašu, kad ją nugulė storas dulkių sluoksnis, o audiovizualinių kūrinių autoriai dėl netobulo įstatymo yra vis dar tiesiogiai priklausomi nuo prodiuserių, kurie sutartyse nustato fiksuotus išankstinius autorinius atlyginimus, valios. Galų gale fiksuota atlyginimo suma neatitinka vieno pagrindiniu autorių teisių principo - ekonominio ryšio tarp filmo komercinės sėkmės ir atlyginimo dydžio jo autoriams.
Taigi, turime pagrindą manyti, kad mūsų šalies audiovizualinių menų srities autoriams šiuo metu nėra deramai atlyginama už jų kūrinių panaudojimą“, - paaiškina V.Juraškienė.
Verslo liudijimai ir individuali veikla
Fiziniams asmenims, norintiems verstis individualia audiovizualinių kūrinių prekybos ir nuomos veikla, reikalingas verslo liudijimas. Verslo liudijimas patvirtina fiksuoto pajamų mokesčio sumokėjimą. Verslo liudijimą galima įsigyti, pratęsti arba nutraukti.
Išduodant verslo liudijimą, paslaugos suteikimo trukmė yra 4 darbo dienos, pratęsiant verslo liudijimo galiojimą - 2 darbo dienos.
Dokumentai, reikalingi verslo liudijimui gauti
Norint gauti verslo liudijimą, reikia pateikti:
- Prašymą (laisvos formos).
- VMI paprašius, pateikiami šie dokumentai:
- dokumentai, kuriais remiantis gali būti taikomas savivaldybių tarybų nustatytas mažesnis pajamų mokestis;
- sudaryta su audiovizualinių kūrinių prodiuseriais ir fonogramų gamintojais arba jų teisių perėmėjais autorinė licencinė sutartis, suteikianti teisę platinti Lietuvos Respublikos teritorijoje audiovizualinius kūrinius ir (arba) fonogramas bet kokiose laikmenose.
- Teikiant prašymą tiesiogiai (be elektroninio autentifikavimo), taip pat turi būti pateikiami šie dokumentai:
- Lietuvos Respublikos piliečio pasas, asmens tapatybės kortelė, pasas ar kitas asmens tapatybę patvirtinantis dokumentas;
- Leidimas gyventi, jeigu verslo liudijimą įsigyja užsienietis, nesantis Europos Sąjungos valstybės narės, Europos laisvosios prekybos asociacijos valstybės narės pilietis ar jo šeimos narys.
Paslaugos teikimo būdai
Paslaugos teikiamos elektroniniu būdu per Valstybinės mokesčių inspekcijos portalo Mano VMI sritį, tiesiogiai.
Paslaugos teikėjas - Apskričių valstybinės mokesčių inspekcijos.
Teisės aktai
Veiklą reglamentuojantys teisės aktai:
- Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymas;
- Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymas;
- Lietuvos Respublikos sveikatos draudimo įstatymas;
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. lapkričio 19 d. nutarimas Nr. 1797 „Dėl verslo liudijimų išdavimo gyventojams taisyklių";
- Lietuvos Respublikos finansų ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymas Nr. 415 „Dėl Gyventojų, įsigijusių verslo liudijimus, buhalterinės apskaitos taisyklių patvirtinimo";
- Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. lapkričio 21 d. įsakymas Nr. 333 „Dėl verslo liudijimo formos ir individualios veiklos, kuria gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą, klasifikatoriaus patvirtinimo".
Teisės aktus galima rasti Teisės aktų registro svetainėje www.e-tar.lt. Pasikeitus teisės aktui, žiūrėti aktualią dokumento redakciją.
tags: #audiovizualiniu #kuryniu #prekyba #ir #nuoma