Sodybos Sėlės kaime aprašymas: Tauragnų seniūnijos perlas

Tauragnų seniūnija - tai Utenos rajono rytinėje dalyje įsikūręs kraštas, garsėjantis savo gamtos grožiu ir istorija. Dalis seniūnijos teritorijos priklauso Aukštaitijos nacionaliniam parkui, o bendras plotas siekia 216 km². Tauragnų herbe pavaizduotas juodas tauras su raudonais ragais ant žalios skydo papėdės sidabriniame lauke. Herbas oficialiai patvirtintas 2001 m. gegužės 21 d. Lietuvos Respublikos Prezidento dekretu.

Tauragnų herbas

Tauragnų istorijos vingiai

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Tauragnai paminėti dar 1255 m. Oficialiuose Lietuvos dokumentuose jie įrašyti 1387 m. vasario 16 d. Nuo XVII a. pabaigos Tauragnai vadinami miesteliu, o jau 1767 m. turėjo turgų ir prekymečių privilegiją. Tapę valsčiaus centru XIX a. pab. - XX a. pr., jie ėmė plėstis ir gausinti gyventojų. 1859 m. čia gyveno 263 žmonės, o 1897 m. - jau 1070. Tada vyko dideli turgūs ir prekymečiai, į kuriuos suvažiuodavo aplinkinių kaimų valstiečiai. Čia buvo prekiaujama liepų medumi, sūdytais grybais, žuvimi ir kitomis miško bei ežerų gėrybėmis. Dokumentuose užfiksuota, kad 1792 m. miestelyje buvo alaus darykla ir degtinės varykla, kelios smuklės, priklausančios Vilniaus vyskupui. Turguje vyskupas turėjo teisę valstiečių parduodamus maisto produktus pirkti savo nustatytomis kainomis. Šventadieniais buvo reikalaujama lankyti bažnyčią.

XIX a. viduryje Tauragnų dvaro savininku tapo Puslovskis (Paslauskas). Valstiečiai turėjo eiti į dvarą dirbti, už gautą iš pono žemę privalėjo mokėti. 1861 m. ir 1862 m. valstiečiai subruzdo, o Puslovskis tiems bruzdėjimams numalšinti iškvietė net caro kariuomenę. Tačiau įsiliepsnojus 1863 m. sukilimui, valstiečiai ištisais kaimais dėjosi prie sukilėlių.

Tauragnų krašto žmones pasiekė ir kitos savo valdžios represijos, susijusios su mokslu ir švietimu. Tada atsirado daraktoriai ir knygnešiai. Yra žinoma, kad 1877 m. slaptoje Tauragnų mokyklėlėje lietuviškai skaityti vaikus mokė valstietis Pranas Ūdras. Žymesnieji knygnešiai - M. Balčiūnas ir P. Gaidelis.

Pirmojo pasaulinio karo metais miestelis gerokai ištuštėjo, nes ne vienas, traukdamasis nuo artėjančių vokiečių, paliko namus ir atsidūrė Rusijoje. Jauni vyrai buvo mobilizuoti į caro kariuomenę. Daug žmonių išmirė nuo šiltinės epidemijos, siautėjusios 1914 m. Tarpukariu Tauragnai atsigavo, suklestėjo, tačiau II-asis pasaulinis karas miestelį vėl nualino. 1944 m. vasarą Tauragnai buvo ištuštėję, sudegę. Apie 500 žydų, miestelio gyventojų, sušaudyti Rašės šile. Dalis jaunų vyrų kovėsi su vokiečiais už sovietų, kita dalis - su okupantais už nepriklausomą Lietuvą.

Švietimas ir kultūra Tauragnų seniūnijoje

Tauragnų seniūnijoje veikia Utenos Krašuonos progimnazijos Tauragnų E. Utenos kultūros centro Tauragnų skyriuje įsikūręs Tauragnų krašto muziejus - Utenos kraštotyros muziejaus padalinys (edukatorė Daiva Kviklytė). Taip pat skaitytojus kviečia du Utenos A. ir M. Miškinių viešosios bibliotekos padaliniai - Tauragnų kultūros centre įsikūrusi Tauragnų biblioteka (vyr. bibliotekininkė Nijolė Šuminienė) ir Klykių kaime esanti Klykių biblioteka (vyr.

Religinis paveldas

Seniūnijoje yra dvi bažnyčios ir viena cerkvė. Tauragnų miestelyje - Šv. Jurgio bažnyčia, pastatyta 1969 m., ir Daunorių Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia, pastatyta 1934 m.

Seniūnaitijos

Tauragnų seniūnija suskirstyta į seniūnaitijas:

• Balčių
• Klykių
• Minčiagirės
• Piliakalnio
• Sėlės
• Tauragnų

Kultūros paveldas

Tauragnų seniūnijoje galima aplankyti šiuos kultūros paveldo objektus:

• Stogastulpis su Nukryžiuotojo skulptūra Pilkenių kaime, 1857 m. padirbtas Teofilio Tilvyčio senelio Justino Tilvyčio.
• Antkapinis paminklas Tauragnų kapinėse.
• Koplystulpis su Jono Nepamuko skulptūra Sėlės kaime.
• Kaboriškių kryžius su arkangelo šv. Mykolo, šv. Marijos ir šv. Dominyko skulptūromis, padirbtomis 1920 m.

Didžiausias Lietuvos ežeras

Didžiausia Lietuvos ežerų gelmė - 60,5 m - Tauragno ežere buvo išmatuota dar XX a. pirmoje pusėje. Tačiau vėlesniais metais plane nurodytoje vietoje tokio gylio išmatuoti nepavyko, tad egzistavo įvairios prielaidos apie turimų duomenų netikslumus ar ežero dubens pokyčius, taip pat hipotezės, kad giliausias Lietuvoje gali būti kitas ežeras. 2007 metais buvo atlikti kartotiniai Tauragno ežero batimetriniai tyrimai. Kartu buvo atlikti ir antro pagal gylį Lietuvos ežero Malkėstaičio (Molėtų r.) batimetriniai tyrimai, kad būtų patvirtinta ar atmesta hipotezė, kad šis ežeras galėtų būti gilesnis nei Tauragnas. Didžiausias Malkėstaičio gylis - 57,0 m buvo išmatuotas XX a.

Didžiausias ežero gylis - tai skirtumas tarp vandens lygio ir žemiausios dugno altitudės. Abu šie dydžiai gali būti nustatomi pagal skirtingas metodikas, tad didžiausio ežero gylio kaitą lemia ne tik aplinkos sąlygų, bet ir tyrimo metodikos nevienodumai. Vandens lygio altitudė nustatoma pagal ežero vandens matavimų stotyje (jei tokia veikia) išmatuotą vandens lygį batimetrinių tyrimų datą arba ežero vandens lygio niveliacijos nuo artimiausio geodezinio reperio duomenis.

Tauragno batimetrinius tyrimus pirmą kartą 1933-03-05-09 atliko VDU Geografijos katedros darbuotojai K. Pakštas, K. Bieliukas, jiems talkinant studentams (Bieliukas, 1935). Gylis buvo matuojamas 29 profiliuose: 1 išilginis, 25 skersiniai ir 3 papildomi įlankose. Atstumas tarp profilių neviršijo 500 m, matavimo taškai kiekviename profilyje išdėstyti kas 50 m. Taigi matavimo taškų tankis 1933 metais buvo retesnis, negu 2007 metais. Ežero kranto linija buvo paimta iš topografinio žemėlapio M 1 : 25 000, batimetrinis planas nubraižytas taip pat 1 : 25 000 masteliu. Izobatų laiptas tiek 1933, tiek 2007 metais parinktas vienodas - 5 m.

Vandens lygio altitudė 1933 m. matavimų metu (165,5 m) buvo 0,6 m aukštesnė nei 2007 m. Dėl šios priežasties, 2007 m. duomenimis, ežero plotas mažesnis 2 %, tūris - 3 %. Tačiau nepaisant žemesnio vandens lygio 2007 m. matavimų metu išmatuota didžiausia ežero gelmė yra 2 m gilesnė.

Vandens lygio kaitos įtaka gylio pokyčiui buvo eliminuota perskaičiuojant abiejų matavimų rezultatus pagal 164,49 m altitudę - paskutinių publikuotų per 30 metų (1976-2005) Tauragno vandens lygio duomenų normą. Abiem matavimų laikotarpiais ežero vandens lygis buvo aukštesnis nei 1976-2005 m. norma, tačiau nevienodai: 1933 m. kovą ežero lygis buvo aukštesnis 1,0 m, 2007 m. liepą - 0,39 m, tad skirtumas tarp ankstesniųjų bei dabartinių matavimų rezultatų dar padidėja: 2007 m.

2007 metais atliktais batimetriniais tyrimais nustatyta didesnė Tauragno ežero gelmė, negu išmatuotoji 1933 metais. Evoliucinių geomorfologinių procesų, galėjusių sukelti tokius reikšmingus dugno pokyčius (2,62 m per 74-rius metus, t. y. vidutiniškai 3,5 cm per metus), tikimybė šiame lėtos vandens apykaitos ežere, kurio vandens masė pasikeičia maždaug per penkerius metus skaičiuojant pagal nuotėkio normą 8-9 l/s iš km² (Gailiušis ir kt., 2001), yra minimali. Duomenų apie katastrofinius reiškinius (šlaitų nuošliaužas ar pan.) laikotarpiu tarp matavimų nerasta. Antropogeninio poveikio Tauragno vandens režimui ar geomorfologiniams procesams taip pat nenustatyta.

Labiausiai tikėtina, kad tokius nevienodus Tauragno didžiausios gelmės matavimo rezultatus lėmė matavimų metodikos skirtingumai.

Tauragno ežeras

Apibendrinant galima pateikti lentelę su Tauragno ežero batimetriniais duomenimis:

Kaimo turizmas: Lakštingalų sala

Jei ieškote autentiškos kaimo sodybos Šiaulių rajone, verta aplankyti "Lakštingalų salą". Tai senoviška, 150 metų senumo sodyba, kurioje gyveno rašytojas S. Anglickis. Ji įsikūrusi prie Ventos upės vingio (važiuojant nuo Kuršėnų 1,5 km), LT-81208, OLIESINO K. KURŠĖNŲ KAIMIŠKOJI SEN. "Lakštingalų sala" siūlo salės nuomą, pirtį ir kubilą.

tags: #sodyba #seles #kaime