Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkai nuolat prisideda prie inovacijų, ypač saulės elementų technologijų srityje. Dar prieš kelerius metus prie rekordinio efektyvumo saulės elementų kūrimo prisidėję KTU chemikai šiemet išradimą dar patobulino. Šis patobulinimas - itin svarbus žingsnis link naujos kartos saulės elementų gamybos.
KTU tyrėjų grupė jau ne vienerius metus sintetina ir tyrinėja krūvininkus pernešančius organinius junginius. Nors tai labai plonas sluoksnis, jo atliekamas vaidmuo saulės elementuose - ypatingai svarbus.
Perovskito saulės elementų struktūra
Naujos Kartos Saulės Elementų Kūrimas
„Šiuos monosluoksnius sudarančios molekulės - tarsi gudrūs klijai - padengia konstruojamų saulės elementų paviršių plonu vienos molekulės storio sluoksniu. Tokiu būdu savitvarkės molekulės fiksuojasi tik prie metalo oksido paviršiaus, o neprilipusios - nuplaunamos.
T. Malinauskas teigia, jog geriausia savitvarkių molekulių sluoksnio atliekamos funkcijos analogija - metro. „Jau dabar galime drąsiai teigti, kad šios molekulės suteikė stiprų postūmį naujos kartos saulės elementų vystyme.
Skirtingos struktūros perovskitiniai saulės elementai skiriasi sluoksnių išsidėstymo seka. Standartinės struktūros įrenginiuose ant skaidraus pagrindo pirma formuojamas neigiamus krūvininkus pernešantis sluoksnis, tuomet - šviesą sugeriantis ir teigiamus krūvininkus pernešantis sluoksniai. „Standartinė struktūra plačiau naudojama tyrinėjant nebrangius, paprasčiau gaminamus, bet ne tokius efektyvius saulės elementus. Invertuota architektūra leidžia juos pritaikyti gerokai efektyvesnių jungtinių, dar kitaip vadinamų tandeminių, įrenginių konstravime“, - pasakoja L. M.
„Mes, KTU chemikai, buvome atsakingi už junginių kūrimą, tobulinimą ir padengimo technologijos optimizavimą, o mūsų kolegos iš Saudo Arabijos tyrė jų veikimą saulės elementuose“, - atskleidžia T.
Intelektinės Nuosavybės Valdymas KTU NIVC
Intelektinės nuosavybės valdymo vadovė KTU Nacionaliniame inovacijų ir verslo centre (NIVC) Greta Žėkienė pasakoja, jog išradimo paklausa - stebinanti. G. Žėkienės teigimu, įprastai bendradarbiavimo partnerių paieška prasideda po patento paraiškos padavimo patentų biurui, o išradimas sulaukia dėmesio tik po mokslinio straipsnio arba paraiškos publikacijų.
„Japonijos kompanija, su kuria jau turime ne vieną licencinę sutartį dėl šios srities išradimų, iš karto pareiškė norą turėti naujovę savo produktų portfelyje. Jie laukė, kol mes parengsime ir pateiksime patento paraišką. Tačiau tai ne vienintelis iš įmonių gautas pasiūlymas komercializavimui, todėl G. Žėkienė pabrėžia, jog išradimo komercializavimui patento išdavimas, kuris užtrunka apie 3-4 metus, yra nebūtinas.
Intelektinės nuosavybės valdymo vadovė džiaugiasi, kad būtent saulės elementų srities bei šios mokslo grupės išradimai yra stipriausi KTU patentų portfelyje ir sulaukia ypatingai daug susidomėjimo iš šioje srityje veikiančių verslo įmonių. „Jaučiame įvertinimą ir pripažinimą, kuomet išradimus kompanijos nori kuo greičiau pradėti naudoti savo veikloje“, - priduria G. Žėkienė.
Pasak G. Žėkienės, tai yra didelė KTU sėkmės istorija, įrodanti, kad universitetas juda teisinga kryptimi technologijų perdavimo procese. „Per metus pasaulyje pateikiama apie 3 mln. patentų paraiškų. Jeigu iš tokios gausos japonų kompanija išsirenka būtent tavo išradimą licencijavimui, tokios žinios labai džiugina. Tai paskata ir mokslininkams, ir visai universiteto bendruomenei.
Bendradarbiavimas ir Licencijavimas
Bendradarbiaudama su Šveicarijos fizikais Kauno technologijos universiteto (KTU) mokslininkų komanda susintetino medžiagą, skirtą naujos kartos saulės baterijų elementams. Jų kūrimo procesas prasidėjo 2014 m. spalį, kai drauge su partneriais KTU mokslininkai ėmėsi Europos sąjungos 7-ojo bendrosios programos projekto. Pagrindiniai lietuvių partneriai buvo mokslininkai iš Šveicarijos, Lozanos federalinio politechnikos instituto (LFPI).
Vytautas Getautis. „Mes sugalvojome, susintetinome ir charakterizavome naują medžiagą, o kolegos išbandė šiuos organinius puslaidininkius saulės baterijų elementuose ir taip prisidėjo prie kūrimo proceso“, - sakė V. Šis mokslinis tyrimas buvo finansuojamas ES 7-osios programos (projekto Nr. 604032, MESO).
Paklaustas, kaip pavyko rasti pirkėjus, V. Getautis pasakojo: „T. Malinauskas šią naują organinių puslaidininkių klasę pristatė tarptautinėje konferencijoje Lozanoje. Iš karto išradimu susidomėjo „Tokyo Chemical Industry“.
„Licencija - tai lyg nuoma su tam tikromis sąlygomis ir apimtimi, kai patentą eksploatuoja ne jo savininkas, o kitas komercializavimu suinteresuotas asmuo. Tai yra laikinas teisių į patentą perdavimas, paprastai mainais imant procentinį mokestį nuo patentuotos technologijos. Licencinės sutartys gali būti sudaromos tiek dėl paskelbtos paraiškos, tiek dėl išduoto patento.
G. Žėkienė pridūrė, jog 2016 metais įvyko sėkmingos derybos dėl keturių KTU išradimų licencijavimo. „Turime licencinių sutarčių ir dėl mūsų mokslininkų „know-how“ (specialiosios praktinės žinios, - red. past.).
tags: #ktu #nivc #intelektines #nuosavybes #valdymo