Audito atsiradimas siejamas su neatmenamais laikais, kol valstybės dar kūrėsi, kai buvo pradėti rinkti pirmieji mokesčiai. Tačiau Lietuvoje audito atsiradimo pradžią galima laikyti 1991 m., kai Lietuvos Respublikos Vyriausybė priėmė nutarimą „Dėl auditorių veiklos organizavimo“. Auditas tapo labai populiarus ir dažnas reiškinys visuomenėje, nes jeigu žmogui pasitaiko proga piknaudžiauti, pavogti ar nevykdyti pareigų, tai greičiausiai jis ta proga ir pasinaudos (V. Lakis, 2015). Remdamiesi finansinėmis ataskaitomis apskaitos informacijos vartotojai priima svarbius sprendimus, kurie gali turėti įtakos ne tik pačiai įmonei, bet ir vartotojui, priėmusiam atitinkamą sprendimą, susijusį su konkrečia įmone (R. Subačienė, 2015). Todėl ypač svarbu, kad finansinės ataskaitos būtų parengtos vadovaujantis teisinėmis normomis ir atspindėtų tikrąją įmonės būklę. Be to, griežtas auditas labai svarbus siekiant atkurti rinkos pasitikėjimą, padeda apsaugoti investuotojus ir mažina įmonių kapitalo sąnaudas (Green paper audit policy, 2011).
Lietuvos Respublikos Audito įstatymas finansinį auditą apibūdina, kaip nepriklausomą įmonės finansinių ataskaitų patikrinimą ir auditoriaus išvados pateikimą, vadovaujantis teisės aktų, reglamentuojančių finansinių ataskaitų audito atlikimą, reikalavimais. Įstatyme taip pat nurodyta, kad finansinis auditas yra privalomas visose akcinėse bendrovėse, valstybės ir savivaldybės įmonėse, viešojo intereso įmonėse, taip pat uždarosiose akcinėse bendrovėse, kooperatinėse bendrovėse, tikrosiose ūkinėse bendrijose ir komandinėse ūkinėse bendrijose, jeigu jų ne mažiau kaip du rodikliai viršija šiuos dydžius:
Pasauliniu mastu auditą reglamentuoja Tarptautiniai audito standartai. Nuo 2006 metų tarptautiniai apskaitos standartai yra privalomi ir Europos Sąjungoje. Pagrindinė Europos Sąjungos audito priemonė - Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos. Teisės aktas, reglamentuojantis audito veiklą Lietuvoje yra Audito įstatymas.
Ilgalaikio Turto Audito Svarba
UAB „Gerista“ atliekamas ilgalaikio turto auditas, nes jis sudaro didžiąją turimo turto dalį. Ilgalaikis turtas, tai turtas, kurį įmonė sunaudoja ekonominei naudai gauti per ilgesnį nei 12 mėnesių laikotarpį. Ilgalaikis turtas įmonėje skirstomas į materialųjį ir nematerialujį, o apskaitoje pripažystami atitinkamai pagal 12-ą ir 13-ą Verslo apskaitos standartą. Atliekant turto tikrinimą auditorius dalyvauja jo inventorizacijoje.
Auditas mokslinėje literatūroje apibrėžiamas kaip įmonės finansinės atskaitomybės patikrinimas ir nuomonės apie ją pareiškimas (Kustienė, 2008). Auditorius turi planuoti savo veiklą, kad galėtų laiku ir gerai atlikti auditą. Norint auditą atlikti nuosekliai ir teisingai, auditorius turi susidaryti audito planą. Audito planas - tai numatomų priemonių ir darbų visuma, padedanti auditą atlikti nuosekliai, objektyviai ir visapusiškai (Lakis, 2007).
Audito plano bendrosios nuostatos yra šios:
- Paskirstomos užduotys audito atlikėjams, nustatant jų atsakomybę;
- Numatomi audito testai ir procedūros, atrankinių tikrinimo sritys;
- Nurodoma audito atlikimo pradžia ir pabaiga, auditoriaus išvados parengimo ir įteikimo vadovybei tvarka ir laikas ir pan.
Apibendrinant galima teigti, kad audito planas yra būtinas, kadangi jis auditoriui padeda auditą atlikti nuosekliai, laiku ir teisingai, o darbo rezultatai būna objektyvūs ir nešališki. Surenkami įmonės vidaus tvarką reglamentuojantys dokumentai. Surenkami įmonės apskaitos tvarką reglamentuojantys dokumentai. Susipažįstama su įmonės veiklos specifika: Analizuojami: apskaitos politika; įmonės veiklos nuostatai; pareiginės instrukcijos; vadovo įsakymai; įmonės kontrolės sistemos aprašymas; turto registrai.
Sukurkite BET KOKIĄ #audito procedūrą – Amandos 4 žingsnių procesas
AB „Pieno žvaigždės“ Ilgalaikio Materialiojo Turto Auditas
Darbo objektas - AB „Pieno žvaigždės“ ilgalaikis materialus turtas. Darbo tikslas - atlikti AB „Pieno žvaigždės“ ilgalaikio materialaus turto auditą.
Darbo uždaviniai:
- Apibūdinti AB „Pieno žvaigždės“ veiklą;
- Išanalizuoti AB „Pieno žvaigždės“ ilgalaikio materialiojo turto apskaitą;
Iš 1 paveikslo matyti, kad akcinę bendrovę sudaro keturi gamybiniai filialai, kurie yra įsikūrę Panevėžyje, Pasvalyje, Mažeikiuose ir Kaune.
Apibendrinant galima teigti, kad AB „Pieno žvaigždės“ naudoja ilgalaikį materialųjį turtą gamyboje, kadangi ilgalaikį materialųjį turtą sudaro žemė ir pastatai, mašinos ir įrengimai, kitas turtas ir nebaigta statyba, o jie apskaitomi yra įvairiai, priklausomai nuo panaudojimo ir įsigijimo.
Audito Procedūros AB „Pieno žvaigždės“ Atveju
Rengiant AB „Pieno žvaigždės“ ilgalaikio materialiojo turto programą buvo atsižvelgta į audito plano nuostatas. Buvo susipažinta su įmonės vidine ir išorine aplinka, makroekonominiais veiksniais, įtakojančiais įmonės veiklą. Taip pat buvo peržiūrėti ir patikrinti ankstesnio audito metu surinkta informacija bei tikrinama visa informacija, susijusi su ilgalaikio materialiojo turo įsigijimu, likvidacija, draudimu ir pan. AB „Pieno žvaigždės“ veiklą ir veiklos rezultatus neigiamai įtakoja makroekonominiai veiksniai t.y. eksportuojamos produkcijos sumažėjimas, kadangi uždraudus prekių tiekimą į Rusijos federaciją, sumažėjo įmonės pajamos, tad galima teigti, kad tarp pardavimo pajamų mažėjimo ir eksporto yra ryšys. Tai pat įmonei neigiamą įtaką turi konkurencinė aplinka, kadangi Lietuvos rinkoje yra daug įmonių užsiimančių pieno surinkimu ir pieno produktų gamyba, kas ir skatina konkurenciją tarp įmonių.
Ilgalaikis materialusis turtas praėjusiais metais buvo audituotas, peržiūrėjus ankstesnių metų dokumentus pastebėta, kad jokių neatitikimų nerasta, yra visi rekvizitai ir auditorius, atlikęs auditą laikėsi etikos kodekso bei metodinių rekomendacijų.
Ilgalaikio Materialiojo Turto Struktūra
Iš pateiktų duomenų matyti, kad analizuojamu laikotarpiu žemė ir pastatai apskaitomi 120 ir 121 sąskaitose, tačiau žemės ir pastatų suma balanso ataskaitoje nurodoma bendra. Mašinos ir įrengimai apskaitomi 124 sąskaitoje, kitas turtas - 126, o nebaigta statyba - 125 sąskaitoje.
Iš pateiktų duomenų matyti, kad ilgalaikis materialus turtas 2014 m. sudarė didesnę viso turto dalį, kadangi jis padidėjo 5,07 proc. punktais. 2013 m. didžiausią dalį ilgalaikio materialiojo turto dalį sudarė mašinos ir įrengimai - 46.42 proc., mažiausią - nebaigta statyba 1,24 proc. Ataskaitiniu laikotarpiu didžiausią dalį ilgalaikio materialiojo turto sudarė mašinos ir įrengimai t.y. 44,64 proc., o per nagrinėjamą laikotarpį mašinų ir įrengimų dalis sumažėjo 1,77 proc. punktais. Mažiausią dalį ilgalaikio materialiojo turto 2014 m. sudarė nebaigta statyba t.y. 2,79 proc., o per analizuojamą laikotarpį nebaigtos statybos lyginamasis svoris padidėjo 1,55 proc.
tags: #audito #testai #ilgalaikis #turtas #klausimai