Šiame straipsnyje apžvelgiama Alfonso Butės biografija ir jo indėlis į Lietuvos istoriją, ypač jo veikla Aukščiausioje Taryboje.
Aukščiausiosios Tarybos nariai pasirašo Nepriklausomybės Aktą 1990 m.
Kelias į Tėvynę
Kelias į tėvynę turbūt prasideda nuo tėvo pasakojimų apie Tėvynę, apie labai labai gražią Lietuvą, kur labai skanūs obuoliai ir bulvės, kur "Nemunas galingas". Nors ten, Jakutijos Užpoliarėje ar Jakutijos taigoje mažam vaikui sunku net įsivaizduoti, kas gi iš tikrųjų yra ta Lietuva.
Sugrįžęs į tėvynę supratau - tėvas teisus: Lietuvoje auga galingi ąžuolai - Kauno ąžuolyne, bet Nemunas - ką jau ten jį lyginti su Lena... Ir ilgai nesupratau, kur ta Nemuno galybė slypi. Ji - mūsų lietuvybėje. Gal todėl jau nuo mažų dienų buvo lengvai suvokta - lietuvybė reikalinga milžiniškų pastangų, dvasios nerimo, ieškojimų, žinių, mokslo. Gal todėl visa tai galima pavadinti likimo varikliu. Ir galiu būti tikrai likimui dėkingas.
Istorijos Pamokos
Nuo pat atvykimo į Lietuvą mane lydi mūsų istorijos pamokos. Likimas leido pamatyti R.Kalantos įvykius ir juose dalyvauti. Mano tėvas, Alfonsas Andriukaitis, bendravo su Liudu Dambrausku ypač artimai. Ir abu rašė knygas. Tėvui nusišypsojo laimė, jis 1976 m. nelegaliai išleido savo knygą "Bausmė be nusikaltimo".
1970-1972 m. sutiktas antifašistas, humanistas, demokratinio socializmo ieškotojas Viktoras Kutorga. Ir tuomet jis paskatino studijuoti istoriją, pažinti giliau procesus. Tose trumpose eilutėse nesurašysi to kelio į Kovo 11-ąją, savo pažiūras į socialdemokratiją ir pasaulio įvykių supratimą. Ir į Lietuvos istorijos gražius ir negražius puslapius. Gerai, kad istorija yra gyvenimo mokytoja, o ne atvirkščiai.
Atrodo, jog Lietuvoje tokia patirtis dabar vėl kažkiek atsiranda. Gal tai ir padėjo geriau suprasti dabarties įvykius, leido dalyvauti Sąjūdžio programos kūrime, Lietuvos Laisvės lygos įstatų redagavime, Lietuvos socialdemokratų partijos legalizavime, Kovo 11-osios dokumentų ruošimo darbo grupės veikloje. Malonu, kad socialdemokratai ženkliai prisidėjo tiek prie Vasario 16-osios, tiek ir prie Kovo 11-osios dokumentų paruošimo.
Aukščiausioji Taryba
Tad Kovo 11-oji liks kaip nemažo nueito kelio apibendrinimas, bendras visos atgimusios Lietuvos sugrįžimas savo istorijon. Aukščiausioji Taryba man niekad nebus Atkuriamuoju Seimu. Atgaline data keisti pavadinimus ne pats geriausias atradimas.
Aukščiausioji Taryba atskleidė ir mūsų pasiekimus, ir milžiniškus trūkumus, valdžios godumą, veidmainystes, supriešinimą, "raganų medžiokles". Ir demokratija bei atvirumas nugalėjo.
Aukščiausioji Taryba baigė savo darbą Konstitucijos paruošimu ir "parlamentinės rezistencijos", to kvailo šių dviejų nesuderinamų žodžių mišinio, "likvidavimu". O po to - du seimai, kuriuose teko aktyviai dalyvauti ginant socialdemokratų pozicijas, siūlant geresnius kelius mūsų nūdienos bėdoms spręsti.
Monsinjoras Alfonsas Svarinskas Seime
Seimo kanceliarijos Parlamentarizmo istorinės atminties skyriaus vedėja Angonita Rupšytė kalbėjo: „Šiandien ypatinga diena, kad mes minime Aukščiausiosios Tarybos deputato mons. A. Svarinsko šimtmečiui skirtus renginius. Kaip mons. A. Svarinskas 2001 metais sakė: „Lietuvai reikia daug idealistų, kurie Tėvynę mylėtų, labiau negu save patį. Kova nebaigta. Mes dar neiškovojome pilnos laisvės ir nepriklausomybės. Kovokime ir melskime Dievą visokeriopos palaimos. Ši paroda skirta pasipriešinimo sovietų okupaciniam režimui dalyviui, tikinčiųjų piliečių teisių gynėjui, politiniam kaliniui, iškalėjusiam net 22 metus sovietų lageriuose ir kalėjimuose, Aukščiausiosios Tarybos deputatui, pirmajam nepriklausomos Lietuvos kariuomenės vyriausiajam kapelionui mons. Alfonsui Svarinskui.“
Atvykęs pasveikinti konferencijos Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Juozas Olekas kalbėjo: „Šiandien didi diena Lietuvos Respublikos Seime. Pažymime Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamo Seimo nario mons. A. Svarinsko šimtąsias gimimo metines. Tai įkvepiantis, įpareigojantis ir vilties suteikiantis mūsų įsipareigojimas ir darbas.“
Konferencijos vedėja B. Valionytė pakvietė pasiklausyti mons. A. Svarinsko gyvo žodžio, įrašyto 2007 metais ir palikto LR Seimo archyve. Normalus žmogus turi laikytis dviejų dalykų: „Mylėti savo Viešpatį Dievą visa širdimi, visa siela, visomis jėgomis ir mylėti savo artimą, kaip save patį. Ir pabrėžė, kad artimas - tai Tėvynė. Kas yra abejingas Dievui ir artimui, tas nėra pilnavertis žmogus.“
Arkivyskupas Gintaras Grušas pasidžiaugė šia surengta mons. A. Svarinsko šimtmečiui skirta konferencija. Pažymėjo monsinjorą buvus kovotoju, visų pirma dvasios kovotoju, nes jis siekė įtvirtinti, apginti moralę žmonių tarpe ir tą bedarant kovojo už tautos laisvę tiek okupuotos, tiek nepriklausomos Lietuvos laiku.
Monsinjoras Alfonsas Svarinskas
Vyskupas pasidžiaugė, kad be daugelio paminėjimų, mons. A. Svarinskas pagerbiamas ir Seime, nes jis to nusipelnė. Mat būdamas Seime rūpinosi visa Lietuva, sugebėjo visus sutaikinti, paraginti kovoti už teisingumą, už tikrą kiekvieno žmogaus supratimą.1991 metais A. Svarinskas, mirus Aukščiausiosios Tarybos deputatui Valerijonui Šadreikai, buvo išrinktas LR Aukščiausiosios Tarybos deputatu. Aukščiausioje Taryboje monsinjoras susitiko su dviem savo tardytojais - Egidijumi Bičkausku ir Kazimieru Motieka. „Reikia suprasti monsinjoro savijautą, kai patriotas, nuteistas 26 metams, susitinka su ypatingų bylų tardytojais ir kolegomis, su kuriais kartu kuria Nepriklausomą Lietuvą,“ - teigė pranešėja ir dar pridūrė, kad monsinjoras aštriai kritikavo komunistus, bet tuo pačiu ir juos gerbė.
1991 m. rugsėjo 17 d. Lietuva buvo priimta į Jungtines Tautas, tad buvo sugrąžinta į pasaulio žemėlapį. Monsinjoro kalbos LR Seime visada buvo konkrečios, labai jautrios, kartais sukeldavo audringas emocijas, bet jos buvo teisingos.
Monsinjorui rūpėjo, kad istorija būtų užfiksuota ir perduota ateinančioms kartoms, perduota per knygas, paminklus, gyvus susitikimus. Vargu ar Lietuvoje yra miestelis, kur jis nebūtų buvęs kokiame nors partizanų ar tremtinių pagerbime, atlaiduose ar paminklo šventinime.
144 užsiėmimas. Apie lietuvių pastangas atkurti Lietuvos valstybę. Antra dalis.
tags: #auksciausioji #taryba #alfonsas #bute