Kiekvienas statinys turi atitikti griežtus statybos techninius reglamentus (STR), kad būtų užtikrintas konstrukcijų patikimumas, aplinkos tausojimas ir energetinis efektyvumas. Teisingas projektavimas ir reglamentų laikymasis - tai pirmas žingsnis į saugius ir tvarius statinius. Kiekvienas projektuotojas konstruktorius privalo žinoti ir taikyti aktualius statybos techninius reglamentus, kad užtikrintų savo projektų saugumą ir kokybę.
Šiame straipsnyje apžvelgiame svarbiausius reglamentus, reikalingus namų projektavimui, pramoninių pastatų projektavimui ir kitoms konstrukcijų projektavimo sritims. Jei esate konstrukcijų inžinierius (konstruktorius), šie teisės aktai padės jums užtikrinti aukščiausią projektavimo kokybę. Statybos techniniai reglamentai (STR) yra esminiai dokumentai, kuriuose pateikiami reikalavimai, kaip turi būti projektuojami ir statomi įvairūs objektai, įskaitant gyvenamųjų namų projektavimą ir pramoninių pastatų projektavimą. Šie reglamentai užtikrina, kad statiniai būtų saugūs, ilgaamžiai ir atitiktų visus aplinkosaugos ir energijos taupymo standartus.
Konstrukcijų projektavimas - tai ne tik inžinerinis ir kūrybinis procesas, bet ir atsakomybė už saugumą, tvarumą ir ilgaamžiškumą.
Dažniausiai naudojami STR kasdieniame konstruktyvo projektavimo darbe:
- Reglamentai, kuriais vadovaujamės:
- STR 2.01.01(1):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis patvarumas ir pastovumas“
- STR 2.05.03:2003 „Statybinių konstrukcijų projektavimo pagrindai“
- STR 2.05.04:2003 „Poveikiai ir apkrovos“
- Reglamentai, kuriais vadovaujamės, bet retai pažiūrim (nes jau mintinai mokame :))
- STR 1.05.06:2005 „Statinio projektavimas"
- STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga"
- Reglamentai, kuriais vadovaujamės specifiniais atvejais (pvz., projektuojant slėptuvę, dirbant su paveldo objektais):
- STR 1.12. 01:1996 „Statinių avarinės būklės pripažinimo tvarka“
Svarbiausi Teisės Aktai ir Reglamentai
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.83 straipsniu ir Aplinkos ministerijos nuostatais, svarbu žinoti šiuos teisės aktus:
- Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą
- Lietuvos Respublikos statybos įstatymą
- Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymą
- Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymą
- Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gegužės 28 d. nutarimą Nr. 752
Statybos Techniniai Reglamentai (STR)
- STR 1.02.06:2002 „Teritorijų planavimo ir statybos techninės veiklos pagrindinių sričių vadovų kvalifikaciniai reikalavimai ir atestavimas“
- STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“
- STR 1.12. 01:1996 „Statinių avarinės būklės pripažinimo tvarka“
- STR 2.01.01(1):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Mechaninis patvarumas ir pastovumas“
- STR 2.01.01(2):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Gaisrinė sauga“
- STR 2.01.01(3):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Higiena, sveikata, aplinkos apsauga“
- STR 2.01. 01 (4):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Naudojimo sauga“
- STR 2.01.01 (5):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Apsauga nuo triukšmo“
- STR 2.01.01 (6):1999 „Esminiai statinio reikalavimai. Energijos taupymas ir šilumos išsaugojimas“
- STR 2.05.01:1999 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“
- STR 2.09.02:1998 „Šildymas, vėdinimas ir oro kondicionavimas“
- STR 2.09.04:2000 „Pastato šildymo sistemos galia. Šilumos suvartojimas“
Taip pat svarbu vadovautis Respublikinėmis statybos normomis RSN 133-91 „Priešgaisrinė apsauga. Bendrieji reikalavimai“.
Pagrindinės Sąvokos
Šiame reglamente naudojamos šios sąvokos:
- Gyvenamasis namas - gyventi pritaikytas pastatas.
- Daugiabutis namas - trijų ir daugiau butų gyvenamasis namas.
Gyvenamojo Namo Energetinis Auditas
Gyvenamojo namo energetinio audito tikslas yra nustatyti namo šiluminės energijos nuostolius bei šildymo įrangos našumą, palyginti juos su normatyviniais ar etaloniniais, pagrįsti priemones, kurios padėtų sumažinti energijos nuostolius ir padidinti namo energetinį efektyvumą.
Apžiūros ir Priežiūra
Šio Reglamento 15 punkte nurodytos apžiūros yra privalomos daugiabučiams namams. Apžiūrų metu atskleidus deformacijų, defektų ar grubių namo naudojimo ir priežiūros taisyklių pažeidimų, dėl kurių kyla pavojus žmonių sveikatai ar aplinkai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, atsakingas už apžiūrą asmuo privalo nedelsdamas apie tai informuoti namo savininką (bendraturčius) arba jį (juos) atstovaujančią daugiabučio namo savininkų bendrijos valdybą (bendrijos pirmininką), arba daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkų jungtinės veiklos sutartimi įgaliotą atstovą, arba butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administratorių.
Asmuo, kuriam pranešta apie namo, jo konstrukcijų ar inžinerinės įrangos kritinę būklę, turi nedelsdamas imtis veiksmų, apsaugančių žmones, aplinką ir pastatą nuo galimų pasekmių. Pašalinus grėsmę, surašomas atliktų darbų aktas.
Pagal apžiūrų rezultatus organizuojami ir vykdomi nuolatinės priežiūros darbai, sudaromi metiniai ir ilgalaikiai pastato ir jo inžinerinės įrangos privalomųjų remonto (ar rekonstrukcijos) darbų ir jų finansinio aprūpinimo planai.
Namo priežiūros administratorius turi paskirti už nuolatinę namo priežiūrą atsakingą asmenį - namo priežiūros vadybininką, kurio uždavinys būtų vykdyti nuolatinį namo būklės stebėjimą, organizuoti pastebėtų defektų šalinimą, kontroliuoti kitų specialistų atliekamus nuolatinės priežiūros ar remonto darbus, palaikyti ryšius su namo butų ir kitų patalpų savininkais ir naudotojais, arba šias pareigas pavesti kitam darbuotojui.
Keičiantis namo priežiūros administratoriui, buvęs administratorius ar kitas už namo priežiūrą atsakingas asmuo turi per mėnesį nuo sprendimo paskirti kitą administratorių priėmimo dienos paskirtajam administratoriui arba įsisteigusiai daugiabučio namo savininkų bendrijai ar jungtinės veiklos sutartimi įgaliotam asmeniui perduoti namo bendrojo naudojimo objektus valdyti ir prižiūrėti, taip pat - nepanaudotas lėšas šiems objektams remontuoti, rekonstruoti ar kitaip tvarkyti, turimus namo statybos ir techninės inventorizacijos dokumentus, sutartis dėl bendrojo naudojimo objektų priežiūros, remonto ir kitokio tvarkymo, trumpalaikius ir ilgalaikius įsipareigojimus. Perdavimas įforminamas perdavimo ir priėmimo aktu, kurį pasirašo perduodančioji šalis (jos valdymo organo) įgaliotas atstovas ir paskirtasis administratorius ar bendrijos arba jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas atstovas.
Techninės priežiūros žurnalas saugomas per visą pastato gyvavimo laikotarpį.
Vienbučio Gyvenamojo Namo Techniniai Reikalavimai
Šis statybos techninis reglamentas (toliau - Reglamentas) nustato vienbučio gyvenamojo pastato (toliau - Namas) ar sublokuotų vienbučių Namų, mažiausius techninius reikalavimus. Šie reikalavimai taikomi rengiant detaliuosius planus ir projektuojant naują Namą.
Reglamento reikalavimai yra privalomi fiziniams ir juridiniams asmenims, rengiantiems teritorijų planavimo dokumentus, Namų statytojams (užsakovams), kitiems statybos dalyviams, viešojo administravimo subjektams, inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkams, taip pat kitiems asmenims, kurių veiklos principus nustato Statybos įstatymas.
Projektinius sprendinius, kurių Reglamentas nenustato, priima Namo projekto rengėjas, vadovaudamasis profesine kvalifikacija ir patirtimi kartu su statytoju.
Pagrindiniai Termini
- Namo aukštas - erdvė nuo patalpų grindų paviršiaus iki virš jų esančių patalpų grindų paviršiaus (viršutinis aukštas - iki pastogės perdengimo šilumos izoliacijos arba sutapdinto denginio viršaus).
- Mansarda - pastogėje įrengta patalpa (patalpos), bendru atveju apribota viršutinio Namo aukšto perdanga, nuožulnaus stogo konstrukcija bei išorės sienomis. Stogo konstrukcija gali būti laužytos formos, iš dalies ar visiškai pakeičianti išorės sienas.
- Atriumas - Namo vidaus patalpa, kurios pagrindinė paskirtis yra Namo vidaus natūralus apšvietimas.
- Lodža - prieinama iš namo vidaus aikštelė su perdanga (denginiu) ir sienomis iš trijų pusių, kuri iš ketvirtos pusės atitvaros neturi arba ji padaryta iš stiklo ar kitos skaidrios medžiagos.
- Namo naudingasis plotas - gyvenamųjų kambarių ir kitų Namo patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) bendrasis grindų plotas.
- Namų ūkio dirbtuvės - patalpa ar pastatas, skirtas daiktams gaminti ir taisyti.
- Automobilių saugyklos - atvira aptverta ir/ar neaptverta, dengta ar nedengta aikštelė; atviras ar uždaras antžeminis, požeminis ir kitoks statinys; Name specialiai įrengtos erdvės (įvairių tipų) lengviesiems automobiliams ar kitoms transporto priemonėms (motociklams, dviračiams) laikinai ar nuolat saugoti (laikyti).
Namo Išdėstymas Sklype
Namo bei kitų statinių išdėstymas sklype turi neprieštarauti teritorijų planavimo dokumentuose ir statinio projektavimo sąlygų sąvade nustatytiems statinio architektūros ir sklypo tvarkymo reikalavimams bei apribojimams.
Didžiausias sklypo reljefo nuolydis - ne didesnis kaip 12 %. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.).
- Yra komunalinis ar vietinis lietaus nuotakynas, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos į šį nuotakyną nuotekų išleistuvu (-ais). Sklypo viduje paviršinės nuotekos nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar sklypo reljefo paviršiumi, latakais ir pan.
- Nėra komunalinio ar vietinio lietaus nuotakyno, paviršinės nuotekos iš sklypo turi būti nuvedamos pagal statinio projektavimo sąlygų sąvade nurodytus reikalavimus (į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan.).
Reikalavimai Patalpoms
Kambariai gali būti įrengiami visuose Namo aukštuose, mansardoje, mezonine, išskyrus rūsius.
Natūralus apšvietimas išreiškiamas apšvietos koeficientu, kuris lygus perforuoto atitvarų ploto (langų, lublangių, stoglangių, išorės durų) įstiklinto paviršiaus ir patalpos grindų ploto santykiui.
Namo insoliacijos reikalavimai yra šie: 1-3 kambarių Name bent viename kambaryje, o 4 ir daugiau kambarių namuose, - bent dviejuose kambariuose kovo 22 d. arba rugsėjo 22 d. insoliacijos trukmė turi būti ne trumpesnė kaip 2,5 valandos.
Gaisrinė Sauga
Namo, kaip statinio, esminis reikalavimas „Gaisrinė sauga" turi būti įvykdytas, vadovaujantis STR 2.01.01(2):1999. Reglamente pateikiami pagrindiniai Namui būdingi svarbiausi priešgaisriniai reikalavimai, nustatyti STR 2.01.04:2004 pagrindu, kuriame Namas priskiriamas P.1.4 grupei.
Sublokuoti Namai turi būti atskiriami ištisinėmis 1 tipo priešgaisrinėmis sienomis, kurios turi būti pastatytos per visą Namo aukštį ir neleisti gaisrui išplisti iš vieno Namo į kitą, sugriuvus Namo konstrukcijoms iš gaisro židinio pusės.
Namuose, kurių rūsiuose įrengiama automobilių saugykla, pirtis, katilinė, iš rūsio turi būti įrengiamas papildomas atskiras nuo Namo antžeminės dalies išėjimas. Išėjimo atstumas iš pirties iki lauko turi neviršyti 15 m.
Kai užstatytoje teritorijoje nėra vandens tinklų, priešgaisriniams tikslams gali būti naudojami natūralūs vandens telkiniai (ežeras, upė ir pan.) arba priešgaisriniai rezervuarai.
Dviejų aukštų Name žmonių evakuacijai leidžiama įrengti vienus 2 tipo vidaus laiptus, taip pat sraigtines laiptines ar laiptines su trapecinio tipo laiptais.
Trijų ir daugiau aukštų Name leidžiama žmonių evakuacijai įrengti 2 tipo laiptus, kai norint patekti į išorę, jomis reikia užkopti arba nusileisti ne daugiau kaip vienu aukštu.
Mikroklimato Parametrai
Namo mikroklimato parametrai - šildymo sezono metu šildymo oru sistema turi atitikti Namo patalpų šiluminio komforto aplinkos parametrų normuojamas vertes, nustatytas HN 42:2004.
Oro drėgmė reguliuojama, naudojant efektyviausias šildymo ir vėdinimo sistemas:
- Pakankamą šildymo įrenginių galią, kuri nustatoma apskaičiavus šilumos nuostolius per pastato atitvaras bei normalų maksimalų vandens garų kiekį.
Siekiant išvengti drėgmės kaupimosi:
- Įrengiant lietaus nuvedimo latakus ir vamzdžius nuo stogo.
Vandentiekis ir nuotekų šalinimas:
- Į Namą turi būti tiekiamas geriamos kokybės vanduo iš komunalinių ar vietinių vandentiekio inžinerinių tinklų.
- Minimalus geriamo vandens kiekis - 200 l/d. 1 žmogui; jei į namą tiekiamas ir negeriamos kokybės vanduo, geriamo vandens kiekis gali būti sumažintas iki 100 l per dieną. Jei vandens tiekimo sistemoje galimi vandens tiekimo trikdžiai, Name (ar sklype) turi būti įrengiamas vandens bakas (vandens bokštas), kurio aukštis turi būti pakankamas reikiamam slėgiui sudaryti.
- Namo nuotekų šalintuvo reikalavimus nustato STR 2.07.01:2003. Nesant nuotekų priimtuvo, kaimo vietovėse gali būti įrengiami lauko tualetai.
- Kietųjų atliekų šalinimas: atliekos (pagal atskiras jų rūšis) kaupiamos konteineriuose, talpyklose ir pan. Konteinerių ar talpyklų aikštelės turi būti padengtos vandeniui nelaidžia danga.
Nuotekos turi būti tvarkomos:
- Laikantis nuotekų kaupimo rezervuarų sandarinimo reikalavimų.
Saugos Reikalavimai
Atsidarantys langai, kurių palangės yra žemesnės nei 0,90 m nuo grindų paviršiaus ir žemės paviršius Namo išorėje toje vietoje yra žemesnis daugiau kaip 1,5 m už grindų Namo viduje lygį, privalo turėti įtvirtintą aptvarą (turėklus). Šiame ir kituose Reglamento punktuose nurodytų aptvarų (turėklų) aukštis turi būti ne žemesnis kaip 0,9 m. Tarpai tarp aptvaro (turėklų) elementų nenormuojami.
Garso Izoliacija
Namo garso klasė (akustinio komforto lygis) parenkama pagal statytojo (užsakovo) pageidavimą, nurodytą techninėje užduotyje STR 1.05.06:2005. Namo atitvarų garso izoliavimo rodikliai nustatomi, vadovaujantis STR 2.01.07:2003. Minimali privaloma naujai projektuojamo Namo garso klasė - E.
Rekonstruotų ar kapitališkai suremontuotų Namų garso klasė neturi pablogėti.
tags: #gyvenamuju #namu #atspatumas #ir #pastovumas