Aukštas Turto Apyvartumas: Kas Tai Ir Kodėl Tai Svarbu?

Kiekvienos įmonės pelningai veiklai reikalingos tokios pagrindinės priemonės, kaip turtas. Trumpai, turto apyvartumas rodo, kaip efektyviai pajamų sukūrimui panaudojamas įmonės turtas. Šis rodiklis lygina įmonės pajamas ir jos turtą, ir kuo jis yra aukštesnis, tuo įmonė efektyviau išnaudoja savo turtą.

Šiame straipsnyje aptarsime prekybos įmonės turto esmę, jo rūšis, apskaitos ypatumus ir inventorizacijos procesą, taip pat išnagrinėsime, kaip turto apyvartumo rodiklis gali padėti įmonėms optimizuoti savo veiklą.

Prekybos Įmonių Esmė ir Apskaita

Prekybos Įmonės, Jų Rūšys

Prekybos įmonės užsiima prekių pirkimu ir pardavimu. Jų veikla apima įvairius procesus, pradedant nuo prekių įsigijimo ir baigiant jų realizavimu galutiniams vartotojams. Prekybos įmonės gali būti skirstomos pagal įvairius kriterijus, pavyzdžiui, pagal prekybos mastą (didmeninė, mažmeninė), prekių asortimentą (specializuotos, universalios) ir kt.

Pardavimai ir Pirkimai

Pagrindinės prekybos įmonės operacijos yra pardavimai ir pirkimai. Pardavimai generuoja pajamas, o pirkimai lemia sąnaudas. Apskaitoje svarbu tinkamai registruoti ir atvaizduoti šias operacijas, kad būtų galima nustatyti įmonės pelningumą.

Atsargų Apibūdinimas, Sudėtis, Įkainojimas

Atsargos - tai turtas, skirtas parduoti arba sunaudoti gamybos procese. Atsargų sudėtį gali sudaryti prekės, žaliavos, medžiagos ir kt. Svarbu tinkamai įkainoti atsargas, nes nuo to priklauso įmonės finansiniai rezultatai.

Atsargų Įkainojimo Metodai

Yra keletas atsargų įkainojimo metodų, tokių kaip FIFO (pirmas įsigijo, pirmas pardavė), LIFO (paskutinis įsigijo, pirmas pardavė) ir svertinio vidurkio metodas. Kiekvienas metodas turi savo privalumų ir trūkumų, todėl įmonė turėtų pasirinkti tinkamiausią, atsižvelgdama į savo veiklos specifiką.

Atsargų Apskaitos Būdai

Atsargų apskaitai naudojami du pagrindiniai būdai: nuolatinės apskaitos būdas ir periodinės apskaitos būdas. Nuolatinės apskaitos būdu atsargos nuolat registruojamos, o periodinės apskaitos būdu atsargos inventorizuojamos tam tikrais intervalais.

Pardavimų Apskaita

Pardavimų apskaita apima pajamų iš pardavimų registravimą, nuolaidų ir grąžinimų apskaitą bei kitus susijusius aspektus.

Pirkimų Apskaita

Pirkimų apskaita apima prekių ir paslaugų įsigijimo registravimą, tiekėjų skolų apskaitą bei kitus susijusius aspektus.

Netiesioginių Mokesčių Apskaita

Prekybos įmonės turi mokėti įvairius netiesioginius mokesčius, tokius kaip muitai, akcizai ir pridėtinės vertės mokestis (PVM). Svarbu tinkamai apskaityti šiuos mokesčius, kad būtų išvengta klaidų ir sankcijų.

Muitai ir Akcizai

Muitai mokami už prekes, įvežamas į šalį arba išvežamas iš jos. Akcizai mokami už tam tikras prekes, tokias kaip alkoholis, tabakas ir degalai.

Pridėtinės Vertės Mokestis

Pridėtinės vertės mokestis (PVM) - tai mokestis, kuris mokamas už prekių ir paslaugų vertės prieaugį. PVM apskaita yra sudėtinga, todėl reikalauja specialių žinių ir įgūdžių.

Elektroninės prekybos apskaita

Inventorizacija: Būtina Įmonės Turto Valdymo Dalis

Kiekvienas turto objektas turi savininką, kuris turi žinoti šio objekto vertę, būklę bei buvimo vietą. Tam tikslui įmonėje atliekama inventorizacija. Inventorizuojamas visas įmonėje esantis turtas, ir ilgalaikis ir trumpalaikis.

Pagrindinis inventorizacijos tikslas - patikrinti objektus natūra ir sutikrinti rastus rezultatus su buhalterinės apskaitos duomenimis, nustatyti ar naudinga jau visiškai nudėvėtą turtą dar naudoti savo veikloje. Taip pat inventorizacija dar yra ir kaip apsisaugojimas nuo materialiai atsakingų asmenų nesąžiningumo.

Inventorizacijos Esmė

Inventorizacija - tai turto patikrinimas natūra, siekiant nustatyti jo kiekį, būklę ir atitikimą apskaitos duomenims. Inventorizacija yra būtina įmonės turto valdymo dalis, padedanti užtikrinti turto saugumą ir apskaitos patikimumą.

Inventorizacijos Rūšys

Inventorizacija gali būti planinė, neplaninė, dalinė, pilna ir kt. Planinė inventorizacija atliekama pagal iš anksto nustatytą grafiką, o neplaninė - esant poreikiui, pavyzdžiui, pasikeitus materialiai atsakingam asmeniui.

Inventorizacijos Terminai

Inventorizacijos terminai nustatomi įmonės vadovo įsakymu. Svarbu, kad terminai būtų realūs ir pakankami inventorizacijai atlikti.

Inventorizacijos Etapai

Inventorizacija susideda iš kelių etapų: pasirengimo, turto patikrinimo, duomenų sutikrinimo su apskaitos duomenimis, klaidų ištaisymo ir rezultatų apibendrinimo.

Pasirengimas Inventorizacijai

Pasirengimo etape sudaroma inventorizacijos komisija, nustatomi inventorizacijos terminai ir tvarka, parengiami inventorizacijos dokumentai.

Turto Inventorizacijos Atlikimas

Turto patikrinimo etape inventorizacijos komisija patikrina turtą natūra, nustato jo kiekį, būklę ir užpildo inventorizacijos aprašus.

Ilgalaikio Turto Inventorizacijos Atlikimas

Ilgalaikio turto inventorizacija turi savo specifiką. Svarbu patikrinti ne tik turto kiekį ir būklę, bet ir jo naudojimo efektyvumą.

Ilgalaikio Materialaus Turto Inventorizacijos Atlikimas

Ilgalaikio materialaus turto inventorizacijos metu patikrinami pastatai, įrengimai, transporto priemonės ir kitas materialus turtas.

Investicijų Inventorizacijos Atlikimas

Investicijų inventorizacijos metu patikrinamos investicijos į vertybinius popierius, kitų įmonių akcijas ir kt.

Statybos Darbų Inventorizacijos Atlikimas

Statybos darbų inventorizacijos metu patikrinami nebaigti statybos objektai, atliktų darbų kiekis ir vertė.

Inventorizacijos Įforminimas

Inventorizacijos rezultatai įforminami inventorizacijos aprašais, kuriuose nurodomas turto pavadinimas, kiekis, būklė ir kiti duomenys.

Inventorizacijos Duomenų Sutikrinimas su Apskaitos Duomenimis

Po inventorizacijos duomenys sutikrinami su apskaitos duomenimis. Jei nustatomi neatitikimai, jie turi būti ištaisyti.

Klaidų Ištaisymas

Nustatytos klaidos ištaisomos apskaitoje, atliekant reikiamus koregavimus.

Rezultatų Išvedimas

Inventorizacijos rezultatai apibendrinami ir pateikiami įmonės vadovui.

Vadovo Priimto Sprendimo Dėl Rezultatų Registravimo Apskaitoje Vykdymas

Įmonės vadovas priima sprendimą dėl inventorizacijos rezultatų registravimo apskaitoje. Sprendimas vykdomas pagal nustatytą tvarką.

Inventorizacijos Rezultatų Registravimas

Inventorizacijos rezultatai registruojami apskaitoje, atliekant reikiamus įrašus.

Ilgalaikis Turtas ir Jo Apskaita

Ilgalaikio Turto Klasifikavimas

Ilgalaikis turtas skirstomas į materialųjį, nematerialųjį ir finansinį turtą. Materialųjį turtą sudaro pastatai, įrengimai, transporto priemonės ir kitas apčiuopiamas turtas. Nematerialųjį turtą sudaro patentai, prekės ženklai, programinė įranga ir kitas neatčiuopiamas turtas. Finansinį turtą sudaro investicijos į vertybinius popierius, paskolos ir kitas finansinis turtas.

IMT Įkainojimas

Ilgalaikis materialus turtas (IMT) apskaitoje registruojamas įsigijimo savikaina. Įsigijimo savikainą sudaro turto įsigijimo kaina, transportavimo išlaidos, montavimo išlaidos ir kitos išlaidos, susijusios su turto paruošimu naudojimui.

Ilgalaikio Turto Vertės Pasikeitimo Funkcija

Ilgalaikio turto vertė gali keistis dėl nusidėvėjimo, perkainojimo ir nuvertėjimo. Nusidėvėjimas - tai turto vertės sumažėjimas dėl naudojimo arba natūralaus susidėvėjimo. Perkainojimas - tai turto vertės padidinimas, atsižvelgiant į rinkos kainas. Nuvertėjimas - tai turto vertės sumažėjimas, jei jo atsiperkamoji vertė yra mažesnė už balansinę vertę.

Ilgalaikio Turto Nusidėvėjimas (Amortizacija)

Nusidėvėjimas (amortizacija) - tai sistemingas ilgalaikio turto vertės paskirstymas per jo naudingo tarnavimo laiką. Nusidėvėjimo apskaičiavimo metodai: tiesioginis, mažėjančios vertės, vienetų produkcijos.

Ilgalaikio Turto Naudojimo Rodikliai

Ilgalaikio turto naudojimo rodikliai parodo, kaip efektyviai įmonė naudoja savo ilgalaikį turtą. Pagrindiniai rodikliai: turto apyvartumas, turto pelningumas.

Trumpalaikis Turtas ir Jo Apskaita

Atsargų Įkainojimo Samprata

Trumpalaikis turtas - tai turtas, kuris sunaudojamas arba parduodamas per vienerius metus. Pagrindinė trumpalaikio turto dalis - atsargos.

Trumpalaikio Turto Apyvartumas

Trumpalaikio turto apyvartumas parodo, kaip greitai įmonė paverčia savo trumpalaikį turtą pinigais. Aukštas apyvartumas rodo efektyvų turto valdymą.

Trumpalaikio Turto Rodikliai

Pagrindiniai trumpalaikio turto rodikliai: likvidumo koeficientas, mokumo koeficientas.

Tinkama prekybos įmonės turto apskaita ir inventorizacija yra būtinos sąlygos efektyviam įmonės valdymui ir finansinių rezultatų užtikrinimui.

Pagrindiniai Finansiniai Rodikliai

Finansiniai rodikliai gali būti tiek absoliūtūs tiek santykiniai ir jų rezultatų žinojimas yra labai svarbus analizuojant įmonės būklę. Nesvarbu kokio dydžio yra įmonė, norėdama sėkmingai konkuruoti rinkoje ji privalo skaičiuoti savo finansinius rodiklius bei analizuoti jų rezultatus. Žemiau pateiktoje lentelėje galite susipažinti su pagrindiniais finansiniais rodikliais, kurių pagrindu yra sprendžiama apie tiriamo subjekto pelningumą, likvidumą, mokumą, apyvartumą ir pan.

Turto apyvartumas rodo kaip efektyviai pajamų sukūrimui panaudojamas įmonės turtas. Šis rodiklis lygina įmonės pajamas ir jos turtą, ir kuo jis yra aukštesnis, tuo įmonė efektyviau išnaudoja savo turtą. Reikia atkreipti dėmesį, kad šis rodiklis nėra 'ilgalaikio turto apyvartumas‘, ir apima visą turtą, o ne vien tik ilgalaikį. Taigi, iš dalies jis atspindi kaip efektyviai įmonė panaudoja savo kapitalą.

Geriausiai 'turto apyvartumo rodiklis‘ gali būti pritaikytas verslams, kuriems reikalingos ypatingai didelės investicijos, ir kur paprastai būna nusistovėję aukštos (daug maž panašios) pelningumo maržos. Tuo tarpu verslams, kuriems turto bazė nėra esminis dalykas, ir vertė remiasi daugiausia į „know-how“ ir darbuotojus, tokio rodiklio pritaikymas bus visiškai beprasmis.

Apyvartinio kapitalo valdymas susijęs su įmonės lėšų „išlaisvinimu“. Kitais žodžiais tariant, vadovas, mokėdamas praktiškai pritaikyti apyvartumo skaičiuokles, gali sužinoti, ar tinkamai valdomas jo įmonės kapitalas, ar nereikia įdėti daugiau pastangų norint jį optimizuoti.

Rodiklis, kurį dažniausiai išvysite įvairiose ataskaitose - grynasis apyvartinis kapitalas. Jis apskaičiuojamas iš trumpalaikio turto atėmus trumpalaikius įsipareigojimus. Šis rodiklis parodo apyvartinio kapitalo dydį. Palyginę šį rodiklį su kitų panašia veikla užsiimančių įmonių rodikliais, galėsite įvertinti, ar jo dydis yra optimalus. Tačiau norint išsiaiškinti, kur slypi optimizavimo potencialas, šis rodiklis nėra tinkamas.

Atsargų apyvartumas - šis rodiklis parodo laiką, per kurį į sandėlį atvykusios žaliavos, iškeliauja jau kaip galutinė produkcija. Greitesnis apyvartumas žymi mažesnį įmonės lėšų „įšaldymą“ atsargose.

Rodiklis apskaičiuojamas analogiškai kaip gautinių sumų apyvartumas, tik pelno ataskaitoje surandame atsargų sumą ir ją dalijame iš įmonės pardavimo pajamų bei dauginame iš 365, pavyzdžiui: 33 218 Lt / 433 692 Lt * 365 d. = 27,95 ~ 28 d.

Tik žinodami savo gamybos ar logistikos procesus, galėsite įvertinti, geras ar blogas šis rezultatas. Paskaičiuokite, kiek „išlaisvintumėte“ lėšų, jei jums pavyktų optimizuoti atsargų apyvartumą ir sumažinti savo rodiklį 2 dienomis, pavyzdžiui, iki 26 d. Apskaičiuokite taip: iš savo esamo atsargų apyvartumo rodiklio atimkite siektiną, padalinkite iš esamo ir padauginkite iš atsargų: (28 d. - 26 d.) / 28 d. * 33 218 Lt = 2 372,71 Lt.

Taigi, optimizavę atsargų apyvartumą 2 dienomis, gautinas sumas sumažintumėte 7,14 proc. ir „išlaisvintumėte“ 2 372,71 Lt. Sudėję gautinų sumų ir atsargų apyvartumo rodiklius, sužinosite, kiek vidutiniškai praeina dienų nuo žaliavų atkeliavimo į sandėlį iki to momento, kol įplaukia lėšos iš klientų, pavyzdžiui: 24 d. + 28 d. = 52 d. Šis skaičius jums pasufleruos, dėl kelių dienų atidėjimo reikėtų derėtis su savo tiekėjais.

Mokėtinų sumų apyvartumas - šis rodiklis parodo, per kiek vidutiniškai dienų jūs atsiskaitote su savo tiekėjais. Kuo apyvartumas lėtesnis, t. y. dienų skaičius didesnis, tuo geriau. Vadinasi, tiekėjai didesne suma jus kredituoja, tad mažiau įmonės lėšų yra „įšaldyta“ apyvartiniame kapitale.

Rodiklis apskaičiuojamas taip: įsiskolinimas tiekėjams per vienerius metus dalinamas iš įmonės pardavimo savikainos ir dauginamas iš 365. Pirmasis skaičius imamas iš pelno ir nuostolio ataskaitos. Antrasis skaičius randamas balanse. Gautas rezultatas suapvalinamas, pavyzdžiui: 17 704 Lt / 303 246 Lt * 365 d. = 21,31 d.~ 21 d.

Toliau reikėtų analizuoti rezultatus. Pavyzdžiui, jei jūsų tiekėjai standartiškai taiko 30 dienų atidėjimą, tuomet jums verta susirūpinti, nes rodiklis rodo, kad nemaža dalis mokėjimų atliekama per anksti. Jei standartiškai tiekėjai taiko tik 15 dienų atidėjimą, tuomet vėlgi jums reiktų sunerimti - nemaža dalis mokėjimų vėluoja ir dėl to galite prarasti sutartas nuolaidas ar net gauti delspinigių sąskaitą.

Dabar paskaičiuokite, kiek „išlaisvintumėte“ lėšų, jei jums pavyktų optimizuoti mokėtinų sumų apyvartumą ir padidinti savo rodiklį 2 dienomis, pavyzdžiui, iki 23 d. (23 d. - 21 d.) / 23 d. Taigi, optimizavę mokėtinų sumų apyvartumą 2 dienomis, mokėtinas sumas padidintumėte 8,70 proc.

Apyvartinių lėšų ciklas - šis rodiklis parodo laiką nuo atsiskaitymo su tiekėjais iki momento, kai gaunate lėšas iš klientų. Kitais žodžiais tariant, tai dienų skaičius, kuriomis finansuojate apyvartą savo lėšomis. Rodiklis apskaičiuojamas taip: gautinų sumų apyvartumas sumuojamas su atsargų apyvartumu bei atimamas iš mokėtinų sumų apyvartumo, pavyzdžiui: 24 d. + 28 d. - 21 d. = 31 d.

Apyvartinių lėšų ciklas būna trejopas: dažniausiai pasitaiko teigiamas ciklas - kaip ir mūsų nagrinėtame pavyzdyje. Tai reiškia, kad įmonė finansuoja apyvartą savo ar skolintomis lėšomis 31 dieną. Kiekvienos įmonės teorinis siektinas tikslas turėtų būti nulinis apyvartinių lėšų ciklas. Nulinis ciklas dažnai pasiekiamas paslaugas teikiančiose įmonėse, pavyzdžiui, draudimo brokerių įmonėse. Čia atsargų praktiškai nėra, o pinigai išleidžiami tik po klientų atsiskaitymo.

Gamybinės įmonės, kuriose atsargos yra neišvengiamos, dažniausiai siekia ne nulinio apyvartinių lėšų ciklo, o balanso tarp gautinų ir mokėtinų sumų. Šiuo atveju vadovaujamasi nuostata „atsiskaitau su tiekėju tik tuomet, kai su manimi atsikaito klientai“.

Neigiamas apyvartinių lėšų ciklas parodo, kad įmonė su tiekėjais atsiskaito vėliau nei gauna lėšas iš savo klientų. Nedidelis neigiamas ciklas parodo gerus įmonės vadovų derybų įgūdžius tiek bendraujat su tiekėjais, tiek - su klientais. Aukštas neigiamas ciklas žymi didelę priklausomybę nuo tiekėjų, pavyzdžiui, kai motininės kompanijos strategija yra finansuoti dukterinę įmonę suteikiant atidėjimus. Pastarasis rodiklis kartais įspėja ir apie gresiančias rimtas finansines problemas, jei įmonė ilgai delsia ar net nebegali atsiskaityti su tiekėjais.

Svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad finansinės atskaitomybės dokumentai parodo situaciją, egzistavusią paskutinę ataskaitinio laikotarpio dieną, dažniausiai - gruodžio 31 d. Kadangi tai gali neatspindėti tikrosios padėties, rekomenduojama šiuos rodiklius vertinti bent kartą per ketvirtį ar netgi kas mėnesį. Jei imsite ne metų, o ketvirčio finansinę atskaitomybę, tuomet rodiklių skaičiavimuose naudokite ne 365, o 90 dienų (kai mėnuo turi 30 dienų).

Kai jau apskaičiuojate rodiklius, metas pasidaryti įmonės apyvartinio kapitalo valdymo retrospektyvą - paskaičiuokite paskutinių 2-3 metų rodiklius. Kuo mažesnį ataskaitinį laikotarpį paimsite, tuo tikslesnį vaizdą susidarysite. Rekomenduojama analizuoti metų ketvirčius. Nusibrėžkite kiekvieno rodiklio istorinę kreivę, pabandykite įžvelgti tendencijas. Kartu su kitų įmonės padalinių darbuotojais padiskutuokite, kodėl jūsų rodikliai yra būtent tokie ir ar būtų galimybių juos pagerinti.

Atsargų apyvartumo rodiklis yra vienas iš elementų, lemiančių įmonės turto valdymo efektyvumą. Jis leidžia sukurti optimalius atsargų valdymo būdus, taip pat įvertinti saugomų produktų vertę. Atsargų apyvartumo rodiklis - tai parametras, kuris parodo, kiek kartų per tam tikrą laiką atsargos buvo parduotos ar paverstos galutiniais produktais. Šis rodiklis leidžia įvertinti išteklių naudojimo efektyvumą, taigi ir sukurti veiksmingesnius valdymo būdus.

Didelis atsargų apyvartumo rodiklis rodo optimalų prekių srautą atsargose, o tai paprastai siejama su didesnėmis pajamomis, todėl didėjantis rodiklis yra teigiamas ir pageidautinas rezultatas. Jis reiškia aukštus pardavimo rezultatus, tačiau turi ir kitų pasekmių. Didelis atsargų apyvartumo rodiklis susijęs su sklandžiu ir tinkamu viso logistikos proceso vykdymu. Be to, sandėlio, kurio atsargų apyvartumas didelis, eksploatacija yra daug brangesnė.

Ir atvirkščiai, mažas atsargų apyvartumo rodiklis reiškia, kad atsargų yra per daug. Prekių sandėliavimas reiškia didesnes sąnaudas ir riziką, kad jų vertė laikui bėgant mažės. Siekdamos išvengti tokios padėties, įmonės renkasi įvairias rinkodaros strategijas, kuriomis siekiama ištuštinti atsargas.

Svarbu tai, kad kiekvienoje pramonės šakoje atsargų apyvartumo rodiklis yra skirtingas. Pavyzdžiui, maisto ar drabužių pramonėje jis bus didesnis nei technologijų pramonėje. Įmonės turėtų siekti optimalaus rezultato, kuris turėtų atitikti mažiausią laiką, reikalingą sandėliui papildyti produktais.

Atsargų naudojimo efektyvumo vertinimas yra svarbus įmonės turto valdymo elementas. Atsargų apyvartumo rodiklis suteikia galimybę atlikti pakeitimus, kad įmonė veiktų geriau. Be kita ko, jis daro įtaką darbo organizavimui sandėlyje arba jo ploto valdymui.

tags: #aukstas #turto #apyvartumas