Dėl visuomenės demokratėjimo ir liberalėjimo ryškėja nestandartinės kalbinės raiškos, individualaus stiliaus vertinimas. Drąsiai laužomi stereotipai, dažnai pasitelkiant ir žargoninės kilmės žodžius, kuriamos tam tikros slaptakalbės.
Visuomenės kultūrinis, politinis ir ekonominis bendradarbiavimas su kitomis šalimis daro įtaką žargono plitimui. Žargonas yra nuolat atsinaujinanti šnekamosios kalbos atmaina, neturinti išplėtotos visų kalbos lygmenų struktūros.
Pastaraisiais dešimtmečiais padaugėjęs nenorminę kalbos leksiką fiksuojančių žodynų bei įkurtų Lietuvių žargono bazių skaičius patvirtina, kad leksikografų ir kalbos vartotojų dėmesį jau senokai traukia ta gyvosios kalbos leksikos dalis, kuri lieka už kalbos normos ribų.
Studentų žargono pagrindas - tai iš mokyklos atsinešta jaunimo realijų ir bendroji leksika, be asocialumo atspalvio. Studentai vis kuria savus žodžius, trumpina dažnai vartojamus, su savo būsimos specialybės realijomis susijusius žodžius, taip vis labiau skurdindami savo kalbą.
Taigi šiame darbe bus aptariami studentų žargono ypatumai, jo vartojimas ir poveikis studentų, kaip atskiros socialinės grupės, kalbai, žargono samprata ir įvairovė.
Žargono samprata ir ypatumai
Žargonas yra pati judriausia, nuolat atsinaujinanti šnekamosios kalbos atmaina. Žargoninei kalbai būdinga, kad ji neturi išplėtotos visų kalbos lygmenų struktūros, yra netaisyklinga, specialiai iškraipyta ar sudarkyta.
Dauguma kalbos normintojų teigia, kad žargoninė kalba neturi išplėtotos visų kalbos lygmenų struktūros, kad yra netaisyklinga, specialiai iškraipyta ar sudarkyta.
Žargonas yra gyva kalbos atmaina, dažnai vartojama įvairių socialinių grupių. Nors žargonas yra netaisyklinga ir iškraipyta kalba, tačiau įvairių specialybių žmonės nevengia jos vartoti, kai kuriems ji netgi padeda įveikti nepilnavertiškumo kompleksą.
Žargonas yra mūsų kalbos užribis, tai gyvoji mūsų kalbos dalis ir apie jį reikia kalbėti, tačiau žmonės neskatinami jį vartoti. Kuriant vis daugiau žargono žodynų tik norima parodyti realią kalbos situaciją. Internete vis daugėja įvairaus tipo žargono žodynų, kurie gausiai traukia žmonių dėmesį ir susidomėjimą.
Žargonas egzistuoja ne tik lietuvių, bet ir kitose kalbose, todėl iš kitų kalbų pasiskolinami žodžiai ar žodžio dalys įneša į lietuvių kalbą vis įvairesnio tipo žargonybių.
Žargono klasifikacija
Žargono žodžiai gali būti skirstomi į kelias grupes:
- Leksinės žargonybės - viena žargoninės kalbos savybių.
- Darybinės žargonybės- tai tam tikram socialiniam sluoksniui būdingos darybos žodžiai, kartais pakeisti skoliniais.
- Semantinės žargonybės - tai bendratautiniai žodžiai, vartojami savotiška žargonine reikšme.
Leksinės žargonybės yra viena žargoninės kalbos savybių. Be jų, dar pasitaiko iškreiptų gramatinių formų, žargoniškai sukonstruotų sakinių, perkeltinės žodžio reikšmės vartosenos.
Darybinės žargonybės- tai tam tikram socialiniam sluoksniui būdingos darybos žodžiai, kartais pakeisti skoliniais. Žargonizmai neturi pastovios gramatinės sistemos, tačiau galima pastebėti, kad jiems būdingos kai kurios darybos priemonės. Iš jų ryškiausios deformacijos - trumpinimas, prastinimas, iškraipymas, svetimų darybos priemonių (priešdėlių ar priesagų) vartojimas, o kartais žodžiai perdirbami labai savitai.
Dažniausiai žargoninės kalbos žodžiai padaromi priesagų, priešdėlių ir galūnių vedinių pagalba. Prie darybinių žargonybių priskiriami ir hibridai. Tai žodžiai, turintys iš kitų kalbų pasiskolintą darybos elementą - priešdėlį, priesagą ar sudurtinio žodžio šaknį.
Iš žargonybių labiausiai išsiskiria vadinamosios semantinės žargonybės. Tai bendratautiniai žodžiai, vartojami savotiška žargonine reikšme. Semantinės žargonybės ne visada laikomos neigiamu kalbos reiškiniu, kadangi jos iš tiesų pagyvina ir paįvairina kalbą. Pavyzdžiui, ardytis (= iš kailio nertis, labai stengtis), kirvis (= griežtas mokytojas ar dėstytojas), nuskilti (= pavykti, pasisekti), susimauti (= neišlaikyti egzamino, nepataikyti atsakinėjant), nusimuilinti (= pabėgti, išeiti), šakės (= baigta, galas, prapultis), būda (= mokykla), kadras (= vaikinas, mergina), seniai (= tėvai).
Galima pastebėti, kad ypač dažnai žargoniškai vartojami veiksmažodžiai, pvz., pasikelti (= išpuikti, pasipūsti), užsiciklinti (= įstrigti, daryti tą patį), išdurti (= apgauti), ir kt., o kartais ir frazeologiniai posakiai, pvz., Jam viskas - dzin (= Jam viskas tas pat).
Studentų žargono pagrindas yra iš mokyklos atsinešta jaunimo realijų ir bendroji leksika, tiesa, jau gerokai švelnesnė, nes dažniausiai nebelikę asocialumo poreikio. Studentų žargonui būdingas žodžių trumpinimas, prastinimas, deformacija, svetimų darybos priemonių (priesagų, priešdėlių) vartojimas.
Didžiąją dalį studento žargono sudaro lietuviškos žargonybės. Kurdami žargoną jauni žmonės tarsi žaidžia žodžių reikšmėmis, garsais, raidėmis, asociacijomis.
Šios žargonybės ir yra įdomiausias žargono sluoksnis. Kokių netikėtų prasmių studentų žargone įgauna tarsi visai neutralūs žodžiai lopas (,,kvailys, mulkis“), trintukas(,,melagis“), kirvis (,,griežtas dėstytojas“), ledas (,,labai geras, puikus“), prastumti (,,parduoti“), supakuoti(,,užklupti, pagauti nusirašinėjant), susimauti (,,neišlaikyti egzamino, suklysti“), suvartyti (,,išjuokti,išsišaipyti“), užknisti (,,sunervinti“), įkalti (,,įkaušti, pasigerti“), kietas (,,itin šaunus, savimi pasitikintis“),pagauti (,,suprasti“).
Profesinis žargonas
Profesinis žargonas - tai neoficialūs daiktų, asmenų, reiškinių pavadinimai, turintys žargoninę darybą, kuriuos vartoja vienos ar kitos profesijos atstovai. Tai sportininkų kašė (=krepšinis), subauduoti, suteisėjauti, studentų egzas, špurgė, aktorių šarmingas (=artistiškas, žavus, šaunus).
Žargonu šnekama apie tai, kas labiausiai rūpi, kuo gyvenama, todėl žargonai pasidaro riboto leksinio - semantinio lauko kalbomis. Kuriuo nors konkrečiu žargonu įmanoma šnekėti tik apie tam tikrus dalykus, labiausiai susijusius su tos socialinės grupės interesais.
Pavyzdžiui, ryškiai išplėtotame kompiuterininkų profesiniame žargone vyrauja su darbu kompiuterijos srityje susijusi specifinė leksika: bugas „programos klaida“, motina „pagrindinė plokštė“, užlūžti „dėl klaidos sutrikti kompiuterio veiklai“ ir t.t.
Kalbininkių nuomone, profesiniai žargonai savotiškai panašūs į terminus, nes atlieka jų funkciją - įvardija specifines sąvokas. Tačiau žargonizmai nuo terminų skiriasi visų pirma tuo, kad dar rodo kalbėtojo požiūrį į įvardijamą dalyką, taigi turi papildomą emocinį reikšmės atspalvį.
Kalbos klaidos ir norma
Kalbos klaida - tai kalbos faktas, prasilenkiantis su bendrinės kalbos taisyklėmis, nustatytų kalbos normų pažeidimas. Kalbos norma - tai bendrinei kalbai būdingų ir vartojamų kalbos faktų bei taisyklių visuma.
Svetimybės (barbarizmai)
Barbarizmai - tai nevartotini svetimi žodžiai, posakiai ar konstrukcijos, neatitinkančios kalbos normų. Nereikalingos svetimybės, kurioms randame savų pakaitų. Šis terminas yra padarytas iš žodžio barbaras „svetimšalis, griovėjas, tamsuolis“.
Svetimybės (barbarizmai) - tai žodžiai ar posakiai, perimti iš kitų kalbų, neatitinkantys bendrinės lietuvių kalbos normų ir trintys lietuviškus atitikmenis.
Visuomenė nesivaržydama vartoja svetimų kalbų žodžius, perima juos kaip savo kalbos dalis, o tai lemia gausesnį leksinių žargonybių atsiradimą. Tačiau reikia daugiau tautinio pasididžiavimo savo kalba, reikia tautiškai susipratusios visuomenės didesnio dėmesio kalbos kultūrai.