Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) nuolat informuoja apie svarbius mokesčių sistemos pokyčius ir naujienas. Šiame straipsnyje apžvelgsime svarbiausius pranešimus, susijusius su turto deklaracijomis, PVM deklaravimo terminais ir kitais aktualiais mokesčių klausimais.
Turto deklaracijų išrašai
VMI interneto svetainėje paskelbti beveik 49 tūkst. 2018 m. metinių gyventojų (šeimos) turto deklaracijų išrašų duomenys. Praėjusiais metais išaugo turto deklaracijas turinčių teikti asmenų skaičius, papildomai viešinamos ir tų asmenų, kurie anksčiau turėjo prievolę deklaruoti turtą, tačiau iki tol jų turto deklaracijų išrašai nebuvo vieši, deklaracijos. Dėl šių priežasčių padidėjo skelbiamų išrašų kiekis.
Vartotojų patogumui koreguotas paieškos langas bei įdiegta duomenų peržiūros funkcija, leidžianti palyginti kelias skirtingais laikotarpiais pateiktas turto deklaracijas. Galima matyti, kuri turtą deklaravusio asmens piniginių lėšų ar nekilnojamojo turto dalis yra Lietuvoje, o kuri - užsienyje. Tame pačiame lange pavaizduojami pagrindinio deklaruotojo ir to asmens sutuoktinio duomenys, todėl patogu peržiūrėti ir sutuoktinių turto pokyčius. Gyventojų deklaruoto turto išrašų informaciją galima rasti VMI interneto svetainėje.
PVM deklaravimo ir sumokėjimo terminų pasikeitimai
Nuo šių metų liepos 1 d. dalis (apie 40 tūkst.) PVM mokėtojų, juridinių asmenų, galės pasikeisti PVM deklaravimo ir sumokėjimo terminus. Juridiniai asmenys, kurie PVM deklaruodavo ir mokėdavo kas kalendorinį mėnesį, turės teisę pateikti prašymą prailginti šį laikotarpį iki kalendorinio ketvirčio, jeigu jų ekonominės veiklos pajamos per praėjusius metus neviršijo 300 tūkst. eurų.
Šios bendrovės VMI gali pateikti prašymą prailginti PVM mokestinį laikotarpį, per Mano VMI užsakant paslaugą „Prašymas nustatyti kitą PVM mokestinį laikotarpį“. PVM mokėtojai, juridiniai asmenys, prašymą pakeisti šio mokesčio deklaravimo ir mokėjimo terminą turi pateikti ne vėliau kaip 8 darbo dienos iki prašomo PVM mokestinio laikotarpio taikymo pradžios. Naujai įsteigti PVM mokėtojai - ne vėliau kaip iki kito mėnesio, einančio po įregistravimo PVM mokėtoju, 10 dienos.
Įmonėms, kurios iki šiol PVM deklaruodavo ir mokėdavo kas pusmetį, nuo liepos 1 d. ketvirčio terminas bus pritaikytas automatiškai. Fiziniams asmenims nei PVM deklaravimo, nei sumokėjimo terminas nesikeičia.
VMI perspėjo viešojo maitinimo įmones
Viešojo maitinimo įmonės, kurios sulaukė pranešimų iš VMI dėl jų veiklos rezultatų, raginamos sumokėti anksčiau pamirštus mokesčius. PVM atotrūkis, pardavimo ir pirkimo santykis - vieni iš svarbiausių kriterijų, kurie analizuojami vertinant situaciją viešojo maitinimo įmonėse. Apie galimai neskaidrią veiklą perspėja nelogiškai žemas, lyginant su kitų įmonių, pardavimo ir pirkimo santykis.
Kai įmonės mokamas PVM yra gerokai mažesnis nei kitų panašią veiklą vykdančių įmonių, kyla pagrįstų klausimų, ar įmonė tinkamai deklaruoja mokesčius. Viešojo maitinimo sektorius šiemet išlieka tarp 4 prioritetinių krypčių, į kurias koncentruojamas VMI dėmesys. Į VMI akiratį po išsamios visų viešojo maitinimo įmonių veiklos analizės dėl įvairių neatitikimų yra patekusios apie trečdalis visų šalies įmonių. Įžvelgus rizikos požymių, įvairaus pobūdžio priemonės pernai buvo taikytos 470 šio sektoriaus įmonių.
2018 m. VMI prižiūrimos įmonės į biudžetą sumokėjo 6,2 mln. eurų mokesčių daugiau nei 2017 m., o viso viešojo maitinimo sektoriaus įmonių sumokėti mokesčiai padidėjo 15,1 mln. eurų. VMI kontroliuotos viešojo maitinimo įmonės gerokai kilstelėjo deklaruoto PVM apmokestinamo pardavimo rodiklius, nors pirkimo iš esmės nedidino. VMI ir toliau taikys švelniąsias kontrolės priemones (pokalbius, stebėseną), o po liepos 1 d. numato ir griežtus kontrolės veiksmus įmonėse, kurių veikloje nustatytos rizikos.
Dividendų išmokėjimo schema neišgelbėjo nuo mokesčių
Panevėžio AVMI informuoja, kad po beveik 3 m. teismuose trukusių ginčų mokesčių administratorius laimėjo bylą prieš vieną Panevėžio bendrovę. Teismo nutartimi konstatuota, kad Panevėžio AVMI pagrįstai bendrovei apskaičiavo į valstybės biudžetą papildomai sumokėti beveik 115 tūkst. eurų GPM, per 57 tūkst. eurų delspinigių ir baudų. Ginčas tarp bendrovės ir mokesčių administratoriaus kilo po to, kai buvo patikrinta bendrovės veikla, vykdyta 2013-2014 m. Paaiškėjo, kad bendrovė sukaupė beveik 2 mln. eurų (tuo metu - apie 7 mln. litų) nepaskirstytojo pelno, tačiau dividendų nemokėjo.
Vietoje to panevėžiečių bendrovės akcininkas įsteigė kitą bendrovę (holdingą), kuri iš pirmosios bendrovės turimas akcijas nusipirko už 2,5 mln. eurų (8,5 mln. litų). „Mokesčių administratoriui įtarimų sukėlė faktas, kad už 2,5 mln. eurų vertės akcijas naujai įsteigta bendrovė sumokėjo tik 29 tūkst. eurų, o likusiai skolai padengti išleido obligacijas, kurias tą pačią dieną įsigijo pirmosios bendrovės akcininkas. Mokesčių inspektorių nuomone, kurią patvirtino ir teismas, tokia schema buvo sukurta siekiant sudaryti galimybes bendrovės akcininkams išmokėti dividendus išvengiant mokesčių“, - teigia Panevėžio AVMI viršininkas Aldas Skvarnavičius.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pažymėjo, kad ginčas tarp bendrovės ir mokesčių administratoriaus kilo dėl to, ar mokesčių administratorius pagrįstai pripažino, kad bendrovė, pasinaudodama naujai įsteigta holdingo bendrove, kaip tarpine grandimi, akcininkams išmokėjo dividendus, išvengdama jų apmokestinimo GPM. Teismo vertinimu, nustatytos faktinės aplinkybės ir aktualios GPM įstatymo nuostatos leidžia daryti išvadą, kad bendrovė, išmokėdama dividendus holdingo bendrovei, siekė išvengti tų mokestinių prievolių, kurios atsirastų, jei šios sumos, kaip dividendai, būtų tiesiogiai išmokėti akcininkams.
Auditas atskleidė statybos leidimų išdavimo problemas
Valstybės kontrolės atliktas auditas parodė, kad statybą leidžiančių dokumentų išdavimo ir jos užbaigimą patvirtinančios procedūros bei statybos valstybinė priežiūra ne visada užtikrina, kad statyba bus teisėta ir statiniai bus naudojami pagal statybos leidime nurodytą paskirtį. 2015-2018 m. kasmet buvo išduodama apie 17 tūkst. statybos leidimų, dalies iš jų teisėtumą vertino Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija. Apie 7 proc. iš visų patikrintų savivaldybių išduotų statybos leidimų ji pripažino neteisėtais.
Daugiau nei trečdaliui iš neteisėtai išduotų leidimų statytojai pateikė ne visus reikalingus dokumentus, o savivaldybės jų nepareikalavo, 16 proc. atvejų savivaldybės nepaskyrė visų leidimo išdavimo derinime dalyvaujančių subjektų, 6 proc. atvejų leidimai buvo išduoti statytojams, neturintiems teisės vykdyti statybų. Trečdalis statytojų atitiko nustatytus reikalavimus, pateikė visus reikalingus dokumentus, savivaldybės paskyrė visus leidimo išdavimo derinime dalyvaujančius subjektus ir jie pateikė patikrinimo išvadas, tačiau inspekcija leidimą vis tiek pripažino neteisėtu, nes statinio projekto sprendiniai neatitiko nustatytų reikalavimų, pvz., atitikties teritorijų planavimo dokumentams.
Nustatyta atvejų, kai statybos leidimas buvo išduotas neteisėtai, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus, bet administracinė atsakomybė netaikyta dėl senaties. Auditas atskleidžia ir kitų problemų: statybos užbaigimo procedūroje dalyvaujančios institucijos nedalyvauja išduodant statybos leidimus, o išdavime dalyvaujanti institucija nedalyvauja statybos užbaigimo procedūrose. Todėl statiniuose nesuprojektuoti ir neįgyvendinti jiems eksploatuoti svarbūs techniniai sprendiniai, pvz., reikalavimus atitinkanti priešgaisrinė signalizaciją.
Juridinių asmenų nemokumo įstatymas
Seimas priėmė Juridinių asmenų nemokumo įstatymą, kuriuo tobulinamas atlyginimo nemokumo administratoriui, turto pardavimo, bankroto proceso terminų, nemokumo procesų dalyvių ginčų nagrinėjimo reguliavimas, spartinamos bankroto procedūros. Sudaromos prielaidos kreditorių reikalavimų tenkinimui didesne apimtimi, skatinant finansinių sunkumų turinčių, tačiau perspektyvių juridinių asmenų restruktūrizavimą, juridinio asmens ir kreditorių neteisminius susitarimus, didinant nemokumo proceso išlaidų kontrolę, susiejant nemokumo administratoriaus atlygį su grąža kreditoriams.
Įtvirtintas naujas nemokumo administratorių priežiūros modelis, sujungiant bankroto ir restruktūrizavimo administratorių profesijas į vieną ir iš valstybinės priežiūros pereinant į pusiau valstybinę, sukuriant nemokumo administratorių savivaldą.
Sąžiningos konkurencijos užtikrinimo pataisos
Seimas priėmė Nesąžiningos komercinės veiklos vartotojams draudimo įstatymo pataisas, pagal kurias už reikalavimų nesilaikymą ūkio subjektams skiriama bauda iki 3 proc. jų metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne didesnė negu 100 tūkst. eurų. Kai pažeidimas padaromas pakartotinai - bauda iki 6 proc. metinių pajamų praėjusiais finansiniais metais, bet ne didesnė nei 200 tūkst. eurų. Jeigu komercinės veiklos subjektas nepateikia informacijos apie savo metines pajamas, jam už nesąžiningą komercinę veiklą skiriama bauda iki 100 tūkst. eurų, o jeigu pažeidimas padaromas pakartotinai - iki 200 tūkst. eurų. Įstatymas įsigalios 2019 m. rugsėjo 1 d.
Kriptovaliutų apskaita
Susidomėjimas kriptovaliutomis vis dar išlieka: jomis prekiaujama kriptovaliutų biržose, vykdomi sandoriai, jos kasamos. Tačiau dar kyla klausimų, kada ir kaip įtraukti kriptovaliutas į apskaitą, kaip jas įvertinti, kuo remtis? Kriptovaliutos gali būti naudojamos kaip atsiskaitymo priemonė, kuria galima ne tik atsiskaityti.
Finansų ministras Vilius Šapoka teigė: „Atidžiai stebime situaciją virtualių valiutų rinkoje ir siekiame, kad būtų suvaldytos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo rizikos. Svarbu tinkamai informuoti ir apsaugoti vartotojus. Diegiame pažangiausius saugumo sprendimus ir aukščiausius standartus.“
Turtas ir įsipareigojimai ir kaip generuoti turtą
Klausėte - atsakome
Tantjemų mokėjimas Lietuvos ir užsienio įmonėms
Lietuvoje registruotos uždarosios akcinės bendrovės (toliau - Lietuvos bendrovė) stebėtojų tarybos nariai yra juridiniai asmenys. Lietuvos bendrovė nori išmokėti jiems tantjemas. Kokios mokestinės pasekmės atsiranda bendrovei, jeigu tantjemų gavėjai yra Lietuvos Respublikos juridiniai asmenys ir užsienio …
Ar specialių poreikių moksleivių pavėžėjimo paslaugos apmokestinamos pridėtinės vertės mokesčiu?
Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymo 21 straipsnyje nustatyta, kad PVM neapmokestinamos socialinės paslaugos, jeigu jas teikia vaikų ir jaunimo globos institucijos, senelių ir (arba) neįgaliųjų globos (rūpybos) institucijos ar kiti pelno nesiekiantys juridiniai asmenys. Kokios paslaugos laikytinos socialinėmis paslaugomis, yra detalizuota …
Mokesčių deklaravimo ir mokėjimo kalendorius
Iki birželio 25 d. reikia deklaruoti ir sumokėti pridėtinės vertės mokestį (PVM). Pateikiama 2019 m. gegužės mėnesio PVM deklaracija (FR0600 forma), patvirtinta VMI prie FM viršininko 2004 m. kovo 1 d. įsakymu Nr. VA-29 „Dėl Pridėtinės vertės mokesčio ir kitų …
Kaip apskaitoje registruoti dovanų kuponų ar elektroninių vienkartinių bilietų pardavimo pajamas?
Pajamomis, pagal 10-ąjį verslo apskaitos standartą „Pajamos“, laikoma ekonominės naudos padidėjimas dėl turto naudojimo, pardavimo, perleidimo, vertės padidėjimo ar įsipareigojimų sumažėjimo per ataskaitinį laikotarpį, kai dėl to padidėja nuosavas kapitalas, išskyrus papildomus savininkų įnašus. Pajamos pripažįstamos vadovaujantis kaupimo principu.
tags: #ausra #montvydiene #turto #deklaracija