Po darbo dienos parvažiuojate namo, o mašinos nėra kur statyti - tai sostinės ir kitų didžiųjų miestų daugiabučių gyventojų realybė ir kasdienybė. Nors teisės aktai numato griežtus reikalavimus minimaliam statomų gyvenamųjų pastatų automobilių stovėjimo vietų skaičiui, realybėje tai nebūtinai atsispindi. Būtino automobilių stovėjimo vietų skaičiaus užtikrinimas - vienas svarbiausių uždavinių projektuojant bet kokį pastatą mieste.
Tai gali apriboti pastato dydį, smarkiai koreguoti sklypo planą. Kaip rodo praktika, suplanavus nepakankamą, nors ir teisės aktų reikalavimus atitinkantį stovėjimo vietų skaičių, neretai chaosui pasmerkiamas visas kvartalas. Su nepakankamo automobilių stovėjimo vietų problema aršiai, tačiau nesėkmingai teismuose kovojo sostinės Perkūnkiemio gyventojai.
Prieš keletą dienų Lietuvos Aukščiausiasis Teismas kasacine tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, kurioje ginčas kilo dėl to, kad nors Perkūnkiemyje daugiabučiai pastatyti prieš penkiolika ir daugiau metų, tačiau pakankamas automobilių stovėjimo vietų kiekis neįrengtas iki šiol, nors ir buvo žadėta tai padaryti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas išnagrinėjęs civilinę bylą pasakė, jog projektuojant daugiabutį gyvenamąjį namą yra privaloma suprojektuoti ir statant įrengti kiekvienam butui po vieną automobilio stovėjimo vietą, t. y., rengiant daugiabučio gyvenamojo namo projektą ir projektinius sprendinius, būtina juose nustatyti ir automobilių saugyklą, o daugiabučio gyvenamojo namo pripažinimo tinkamu naudoti metu tikrinama, ar visi darbai atlikti pagal projektą, projektinius sprendinius, įskaitant ir būtinųjų automobilio stovėjimo vietų įrengimą, o daugiabutis gyvenamasis namas gali būti pripažintas tinkamu naudoti, kai atlikti visi būtini statybos darbai, įskaitant ir stovėjimo vietų įrengimą.
Advokatė Sabina Izokaitienė sako, kad šiuo konkrečiu atveju Perkūnkiemio gyventojams sėkmės byloje nepavyko pasiekti dėl, matyt, pernelyg didelės jų kantrybės, - kreiptasi į teismą jau suėjus įstatymuose numatytiems procesiniams terminams, per kuriuos buvo galima ginčyti statinių pripažinimo tinkamais naudoti aktus.
Stebėkite žingsnis po žingsnio, kaip statau automobilių stovėjimo vietas
Pagrindiniai Teisės Aktai ir Reikalavimai
Pagrindinis teisės aktas, kuriame nustatyti reikalavimai ne tik automobilių vietų skaičiui, bet ir jų įrengimo parametrai - STR 2.06.04:2011 „Gatvės. Bendrieji reikalavimai.“ Pavyzdžiui, šiame STR daugiabučiui gyvenamajam namui nustatytas minimalus automobilių stovėjimo vietų skaičius - viena vieta vienam butui. Projektuojant administracinį pastatą reikia numatyti mažiausiai vieną vietą 25 m2 pastato pagrindinio ploto.
Statybos techninis reglamentas „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ reikalauja, kad gyvenamosios paskirties daugiabučiai (trijų ir daugiau butų pastatai) turėtų mažiausiai vieną automobilio stovėjimo vietą vienam butui. Tuo tarpu vieno ar dviejų butų pastatams privalomų įrengti automobilių stovėjimo vietų skaičius priklauso nuo tokių pastatų naudingojo ploto, tad pavyzdžiui, gyvenamajam namui, kurio naudingasis plotas yra 150 kv.m, turėtų būti įrengta ne mažiau kaip trys, o pastatui, kuriame įrengti du butai ir kurio naudingasis plotas yra 230 kv.m., - ne mažiau kaip 4 automobilių stovėjimo vietos.
Nuo šiol projektuojant gyvenamosios paskirties (vienbučių ir dvibučių, trijų ir daugiau butų (daugiabučiai), įvairių socialinių grupių asmenims) pastatus nuo atvirojo tipo automobilių saugyklų, kai automobilių skaičius 5-10, turi būti išlaikomas 5 m atstumas, jei 11-20 - 7 metrų, 21-50 - 10 m.
Dar vienas svarbus pakeitimas - neliko atstumų iki pastato reglamentavimo automobilių aikštelėms iki 5 automobilių. Gyvenamajam vienbučiam namui iki 140 kv. m ploto reikia numatyti vieną vietą automobiliui. „Mano supratimu, keistas reikalavimas, kad kiekvienam papildomam 50 kv. m ploto reikalaujama numatyti papildomą vietą automobiliui.
Jei namas 300 kv. m, t. y. skirtas didesnei šeimai ar prabangesnis, jam reikia suprojektuoti 4 stovėjimo vietas. Jei namas 400 kv. m ploto, reikia suprojektuoti 6 stovėjimo vietas, kas nelogiška, nes įprastai šeimoje naudojamas vienas arba du automobiliai. Taigi, gyvenamajam 300 kv. m ploto namui turime suprojektuoti keturias vietas ir jas sutalpinti tame pačiame sklype. Anksčiau tas buvo neįmanoma, nes sklypai paprastai nėra dideli - 6-10 arų. To reglamentavimo nebeliko.
Atstumų Reikalavimai
Iki pakeitimų buvo reglamentuojami automobilių statymo atstumai absoliučiai nuo visų pastatų, neišskiriant jų paskirties. Jei aikštelėje automobiliams skirta ne daugiau kaip 10 vietų, turėjo būti išlaikytas 10 metrų atstumas nuo pastato. Jeigu automobilių skaičius nuo 11 iki 50, atstumas didėjo iki 15 metrų. Kai aikštelėje gali stovėti 51-100 automobilių, iki namo privalėjo būti 25 metrų atstumas.
Reglamentuotą atstumą privaloma išlaikyti nepriklausomai nuo to, ar gyvenamasis namas yra tame pačiame ar gretimame sklype.
„Senajame reglamentavime buvo idiotizmų, dabar jie išspręsti. Yra įvestas reglamentavimas nuo trijų tipų langų - gyvenamųjų, mokslo pastatų - mokyklų ir darželių - bei ligoninių. Nuo visų kitų, pavyzdžiui, biurų, atstumai panaikinti. Pirmą kartą atstumai iki langų buvo patvirtinti maždaug 1995 metais, nuo to laiko nebuvo keisti. Ten jie perkelti iš rusiškų projektavimo normų. Automobiliai per 40 metų gerokai pasikeitė, jie mažiau taršūs, daugėja elektromobilių, hibridinių automobilių. Tas turi atsispindėti reguliavime.
Antra vertus, įvesta galimybė modeliuoti, kas svarbu didesnėse automobilių aikštelėse. Nuo šiol gali būti skaičiuojama, ar aikštelės triukšmas pasieks artimiausią langą, o gal tarša minimali. Buvo įvesta galimybė kiekvienu atveju įvertinti, kas, mano supratimu, logiškas pokytis“, - komentavo L.Rekevičius.
Nuo šiol palikta galimybė susitarti su kaimyninio sklypo savininku, kuris, galbūt, numano kaip pastatą statys, gal toje vietoje apskritai nebus pastato arba pastato su langais, o gal jis bus tokios pakirties, kuriam atstumas nesvarbus. „Mano supratimu, susitarimo galimybė tankiame mieste labai svarbi“, - įsitikinęs LAR pirmininkas.
Sutariama, jog bendras siekis, kad automobilių mažėtų, ypač miestų centruose. Viena priemonių - maksimalaus automobilių skaičiaus reglamentavimas, o ne minimalaus, kaip yra dabar. Vienam butui turi būti skirta ne mažiau nei viena stovėjimo vieta. Toks reglamentavimas, manoma, turėtų keistis - vienam butui - ne daugiau nei viena vieta, o gal ir mažiau, ypač senamiesčiuose, kur galėtų būti projektuojama ne daugiau nei pusė vietos, nes čia galima nesunkiai judėti pėsčiomis, dviračiu.
Senamiesčiuose, ypač gaivinant istorinius pastatus, kyla problemų sutalpinant automobilius tame pačiame sklype. Pašnekovo akimis, būtų logiška, jei būtų numatyta galimybė automobilių stovėjimo aikšteles įrengti toliau nuo pastato, bet tam reikalinga vystyti visą infrastruktūrą.
Kol kas problema sprendžiama paprastai - randi tuščią sklypą, sudarai sutartį, išsinuomoji trūkstamą vietų skaičių, tačiau tas sklypas kažkada bus virs kvartalu, pastatu ar parku, jis neliks tuščias. Kol nėra išspręsta infrastruktūra, aikštelių aplink miesto centrą įrengimas pakankamai sudėtingas.
Vilniaus Miesto Savivaldybės Reglamentavimas
Šis aprašas, patvirtintas Vilniaus miesto savivaldybės tarybos, iš esmės papildo aukščiau aprašytą STR. Paprastai aiškinant, jame nustatyta kiek mažiausiai ir kiek daugiausiai automobilių stovėjimo vietų galima įrengti, taip pat kompensavimo tvarką už neįrengtas vietas ir pan. Neatsiejama šio aprašo dalis - Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos suskirstymo į zonas pagal nustatytus automobilių vietų skaičiaus koeficientus schema.
Pavyzdžiui, 1 zonoje, kuri apima Vilniaus senamiestį, mažiausias stovėjimo vietos koeficientas - 0,25, didžiausias - 0,5. Vadinasi, projektuojant daugiabutį namą, mažiausiai galima įrengti 0,25 vietos vienam butui (arba 1 vieta 4 butams), daugiausiai - 0,5 vietos vienam butui (1 vieta 2 butams). Atkreiptinas dėmesys, kad 1, 2 ir 3 zonose tik gyvenamosios paskirties patalpoms įrengiamoms požeminėms stovėjimo vietoms taikomas didžiausias koeficientas - 1. Vadinasi, netgi senamiestyje (1 zona) įmanoma turėti vieną požeminę automobilio stovėjimo vietą butui. Be to, nėra uždrausta papildomai įrengti ir antžeminių stovėjimo vietų.
2 ir 3 zonose automobilių stovėjimo vietų skaičių įmanoma dar mažinti, ne didesne, nei koeficiento 0,25 reikšme. Pavyzdžiui, 2 zonoje mažiausią vietų koeficientą - 0,5 galima sumažinti iki 0,25. Taigi, vietoje 1 vietos 2 butams, galima įrengti 1 vietą 4 butams. Tiesą, toks mažinimas yra įmanomas tik statytojui sumokėjus nustatytą mokestį už kiekvieną neįrengtą stovėjimo vietą. 2 zonoje tai kainuotų 4000 eurų, 3 zonoje - 2000 eurų. Brangiausiai atsieitų mažinti vietų skaičių 2.1 zonoje, į kurią įeina naujasis, aplink Konstitucijos prospektą suformuotas Vilniaus centras.
Vilniaus savialdybė centrinėje sostinės dalyje yra įvedusi koeficientus stovėjimo vietoms. Čia legaliai galima projektuoti pusę stovėjimo vietos. Anot L.Rekevičiaus, koeficientai galėtų būti apibrėžti STR, kitoms savivaldybėms būtų paprasčiau taikyti panašų modelį.
Stovėjimo Vietų Skaičiaus Koeficientai Vilniaus Mieste
Vilniaus miesto savivaldybės teritorija suskirstyta į zonas, kuriose taikomi skirtingi automobilių stovėjimo vietų skaičiaus koeficientai. Tai leidžia lanksčiau reguliuoti stovėjimo vietų poreikį, atsižvelgiant į konkrečios vietovės ypatumus.
Ši lentelė apibendrina pagrindinius automobilių stovėjimo vietų skaičiaus koeficientus Vilniaus mieste:
| Zona | Apibūdinimas | Mažiausias Koeficientas | Didžiausias Koeficientas |
|---|---|---|---|
| 1 | Vilniaus senamiestis | 0.25 | 0.5 |
| 2 | Kitos miesto dalys | 0.5 (galima sumažinti iki 0.25 sumokėjus mokestį) | Nėra apribojimo |
| 3 | Tolimesnės miesto dalys | Nėra apribojimo | Nėra apribojimo |
| 2.1 | Naujasis Vilniaus centras (aplink Konstitucijos prospektą) | Nėra apribojimo | Nėra apribojimo |
Jei nenorite gauti baudos, būtina žinoti ir laikytis automobilio sustojimo ir stovėjimo taisyklių. Tačiau visų pirma prisiminkime, ką būtent reiškia sustojimas ir ką stovėjimas?
- Sustojimas - transporto priemonės sustabdymas ne ilgiau, nei reikia keleiviams nulipti ar kroviniui pakrauti/iškrauti.
- Stovėjimas - transporto priemonės sustabdymas ilgam laikui (parkavimas).
Dėmesio! Avarinė šviesos signalizacija ar pastatytas avarinio sustojimo ženklas neatleidžia nuo atsakomybės, jei sustojote nepriverstinai ten, kur sustoti/stovėti draudžiama.
Elektromobilių simbolių pažymėtose stovėjimo vietose leidžiama stovėti tik elektromobiliams. Kai įkrovimas baigtas, elektromobilio vairuotojas turi nedelsdamas patraukti transporto priemonę iš elektromobilių įkrovimo vietos, jeigu kelio ženklas „Stovėjimo ribotą laiką vieta“ nenurodo kitaip.
Ką reiškia stovėjimo vietos pažymėtos K+R raidėmis? Tokioje vietoje galima trumpam sustoti ir išleisti vaikus į mokymo įstaigą. Tiesa, kol kas tokie ženklai ir žymėjimai neapibrėžti Kelių eismo taisyklėse ar kituose įstatymuose, todėl už jų pažeidimą jūsų nubausti negali. Tačiau tokie ženklai dažnai naudojami kartu su įprastais stovėjimą draudžiančiais ženklais, už kurių pažeidimą jau yra baudžiama.
Galiojimo zoną turinčių draudžiamųjų kelio ženklų Nr. 319, 325, 327, 329, 331-335 draudimai galioja nuo draudžiamojo kelio ženklo iki artimiausios sankryžos (įskaitant sankryžos plotą) ar važiuojamųjų dalių sankirtos (įskaitant sankirtos plotą) už draudžiamojo kelio ženklo, kurios pažymėtos pirmumo kelio ženklais, kelio ženklais „Lygiareikšmių kelių sankryža“, „Sankryža su šalutiniu keliu“, „Šalutinis kelias iš dešinės“, „Šalutinis kelias iš kairės“ arba „Eismas ratu“, o gyvenvietėse, kai nėra nurodytos sankryžos ar važiuojamųjų dalių sankirtos, - iki gyvenvietės pabaigos, pažymėtos nurodomuoju kelio ženklu „Gyvenvietės pabaiga“
tags: #automobiliu #stovejimo #vietos #prie #vienbucio #namo