Mūsų šalyje dirbantys žmonės dalyvauja antrosios pakopos pensijų fonduose, kur jų uždirbtos lėšos yra investuojamos ir kaupiamos kaip priedas prie būsimos pensijos. Antrosios pakopos pensijų fondai - tai pensijos kaupimas privačiuose pensijų fonduose, kuriuos valdo pensijų kaupimo bendrovės. Fondų dalyviais gali tapti visi senatvės pensijos amžiaus nesulaukę asmenys, turintys pajamų, nuo kurių privalomai skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos pensijai gauti.
Įmokos į pensijų fondus sudaro iki 3 procentų nuo asmens atlyginimo ir 1,5 procento nuo vidutinio darbo užmokesčio dydžio valstybės paskata. Antrosios pakopos pensijų fondų dalyvių lėšos investuojamos pagal gyvenimo ciklo principą. Kiekviena pensijų valdymo įmonė turi po 7 tikslinės grupės pensijų fondus (1954-1960, 1961-1967, 1968-1974, 1975-1981, 1982-1988, 1989-1995 ir 1996-2002 gimimo metų dalyvių grupėms) ir po pensijų turto išsaugojimo pensijų fondą.
Į gyvenimo ciklo fondą II pakopos pensijų fonduose kaupiantys gyventojai yra priskiriami automatiškai pagal savo gimimo metus, o pensijų fondas „sensta“ drauge su savo dalyviais - fondo dalyviams artėjant prie pensinio amžiaus, pensijų fondo investavimo rizika bus automatiškai keičiama į konservatyvesnę. Pensijų fondo dalyvis gali išreikšti pageidavimą kaupti kitame pensijų fonde nei jam priklausytų pagal jo gimimo metus. Tam jis turi pateikti prašymą raštu savo pensijų kaupimo bendrovei.
Kiekvienas nusprendęs kaupti II pakopos pensijų fonde, gali pats pasirinkti pensijų fondo valdytoją ir sudaryti su juo antrosios pakopos pensijų kaupimo sutartį. Jei iki šiol kaupėte II pakopos pensijų fonde ir dabar norite pakeisti pensijų fondų valdytoją, galite tai padaryti. Vis dėlto svarbu žinoti, kad perėjimas į kitą kaupimo bendrovę gali kainuoti. Ši informacija turi būti nurodyta jūsų pensijų fondo taisyklėse, tačiau atskaitymų dydžiai nustatyti ir įstatyme. Dalyvio perėjimo į kitos pensijų kaupimo bendrovės valdomą pensijų fondą išlaidas sudaro tik pensijų kaupimo bendrovės patiriamos pensijų sąskaitos uždarymo ir lėšų pervedimo išlaidos.
Pensijų kaupimo bendrovių veiklą prižiūri Lietuvos bankas - tik patikrinęs jų organizacinį ir techninį pasirengimą, vadovų reputaciją ir kvalifikaciją, išduoda veiklos leidimus, atlieka patikrinimus, o pensijų fondai Lietuvos bankui periodiškai (kas mėnesį, ketvirtį ir (ar) metus) teikia ataskaitas.
Pensijų fondo valdytojo bankroto atveju, kaupiamos lėšos yra saugios! Jei kaupiate II pakopos pensijų fonde, Jūsų įmokos yra atskirtos nuo pačios kaupimo bendrovės lėšų - ne tik apskaitos prasme, bet ir fiziškai. Turto atskyrimas yra viena iš svarbiausių dalyvių kaupiamų lėšų saugumo garantijų.
Pensijų fondas yra tarsi „pinigų maišas“, investuojamas taikant tam tikrą strategiją, nuosavybės teise priklausantis to fondo dalyviams. Kiekvienam fondo dalyviui atidaroma speciali pensijų sąskaita, kurioje tvarkoma apskaita, kiek šio bendro turto priklauso konkrečiam asmeniui. Jūsų pensijų kaupimo sąskaitoje yra nurodytas apskaitos vienetų skaičius, kurį padauginus iš to vieneto vertės (kuri skelbiama kiekvieną dieną) galite sužinoti, kokia yra Jūsų sąskaitos vertė.
Dalyvių kaupiamos lėšos yra ir fiziškai atskirtos. Jos laikomos ne pačioje kaupimo bendrovėje, o specialiame banke - depozitoriume, kuris yra dar viena labai svarbi kaupimo sistemos saugumo grandis. Per depozitoriumą juda lėšos, todėl jis įvykdo pensijų kaupimo bendrovės pavedimus tik kruopščiai patikrinęs, kaip jie atitinka įstatymų numatomus reikalavimus.
Pensijų fondų valdytojai, investuodami jūsų lėšas, privalo laikytis griežtų taisyklių. Jose numatoma, į kokias finansines priemones pensijų fondai gali investuoti ir kaip turi būti valdoma investavimo rizika. Pensijų fondų valdytojai jūsų lėšas gali investuoti tik į pačius saugiausius ir patikimiausius vertybinius popierius bei kitą turtą. Investuojamos lėšos turi būti paskirstytos, o įstatyme nustatyta, kiek maksimaliai galima įsigyti vienokių ar kitokių vertybinių popierių ir kito turto.
Pavyzdžiui, fondo valdytojui negalima investuoti daugiau kaip 5 procentų kaupiamų lėšų į vieną kurį nors objektą, tarkime, į vienos įmonės akcijas. Taip išvengiama rizikos, kuri galėtų kilti, jei didelė lėšų dalis būtų investuota į vieną objektą, o jo vertė dėl nepalankios rinkos situacijos ar kitų veiksnių reikšmingai sumažėtų. Šios investavimo taisyklės užtikrina tai, kad investicijos yra saugios ir duoda pajamų.
Sulaukus pensinio amžiaus, II pakopos pensijų fonde sukauptas lėšas bus galima atsiimti kaip vienkartinę išmoką, kaip periodines išmokas arba įsigijus pensijų anuitetą (standartinį arba atidėtąjį). Atsiėmimo būdas priklausys nuo to, kokio dydžio sumą pavyks sukaupti.
Jei II pakopos pensijų fonde bus sukaupta daugiau nei 5 tūkst. eurų, bet mažiau nei 10 tūkst. eurų, pensijų kaupimo bendrovė mokės periodines išmokas iki jų gavėjui sukaks 85 metai. Periodinės išmokos dydis bus apskaičiuojamas pagal Lietuvos banko nustatytą periodinių išmokų mokėjimo tvarką.
Svarbu žinoti! Periodinės išmokos dydis apskaičiuojamas ne eurais, o pensijų fondo vienetais (tai sąlyginis pensijų fonde sukaupto turto matas). Vieneto vertė priklauso nuo akcijų, obligacijų ar kitų vertybinių popierių, į kuriuos investuojamos pensijų fondo lėšos, vertės pokyčių. Taigi, periodinės išmokos dydis bus apskaičiuojamas pensijų fondo dalyvio turimus pensijų fondo vienetus dalijant iš mėnesių, likusių iki jam sukaks 85 metai, skaičiaus.
Pavyzdžiui, jei II pakopos pensijų fondo sąskaitoje turite 12 tūkst. pensijų fondo vienetų ir į pensiją išeisite sulaukęs 65 metų, vadinasi, iki 85 metų bus likę 240 mėnesių. Tokiu atveju 12 tūkst. bus dalijama iš 240 ir gaunama 50 vienetų. Pensijų išmokos sutartyje, kurią pensijų fondo dalyvis turės sudaryti su savo pensijų kaupimo bendrove, bus nurodyta, kiek pensijų fondo vienetų bus išmokama kiekvieną mėnesį ar kitu dalyvio pasirinktu periodiškumu (pavyzdžiui, kas du mėnesius ar kas ketvirtį).
Jei II pakopos pensijų fonde bus sukaupta daugiau nei 10 tūkstančių eurų, reikės įsigyti standartinį arba atidėtąjį pensijų anuitetą. Pasirinkus standartinį anuitetą, išmokos bus mokamos iki mirties. Pasirinkus atidėtąjį anuitetą, 10-15 procentų nuo sukauptos sumos bus skirta atidėtajam anuitetui įsigyti. Likusi sukauptos sumos dalis pensijos gavėjui bus išmokama periodinėmis išmokomis iki 85 metų amžiaus. Periodinių išmokų suma, neišmokėta dėl gavėjo mirties, paveldima. Antrosios pakopos pensijų fonde sukaupus daugiau nei 60 tūkst. eurų, šią sumą viršijančią dalį galima atsiimti kaip vienkartinę išmoką.
Pensijų Fondų Valdytojai ir Jų Valdomas Turtas
Remiantis Lietuvos banko pateikta naujausia informacija, trečiojo šių metų ketvirčio pabaigoje bendra visų trečiosios pakopos pensijų fondų valdomų grynųjų aktyvų vertė siekė 5,426 mlrd. eurų, o bendras dalyvių skaičius sudarė 1,399 milijono žmonių.
Kaip matome diagramoje, šiuo metu didžiausią, t.y. 37,3 procento arba virš dviejų milijardų eurų, visų antrosios pakopos pensijų fondų turimų aktyvų dalį valdo Swedbank investicijų valdymas, kuris tuo pačiu turi ir daugiausiai dalyvių, kurių šių metų trečiojo ketvirčio pabaigoje buvo net 549,352 tūkstančiai. Antroje pozicijoje abiem atvejais yra kito banko iš Švedijos antrinė įmonė SEB investicijų valdymas, t.y. ji valdo 26,1 procento visų antrosios pakopos fondų aktyvų bei yra atsakinga už 22,5 procento visų dalyvių kaupiančių pensiją lėšas.
Tuo tarpu bent šiuo metu Luminor investicijų valdymas turi tiek mažiausiai antrosios pakopos pensijų fonduose kaupiančiųjų, tiek tuo pačiu šių fondų valdomų aktyvų bendra vertė yra pati kukliausia, t.y. 452,17 mln. eurų, arba 8,3 procento viso valdomo turto vertės.
Verslo požūris. Privatus švietimas: pelningumas, kaina tėvams, mokytojų algos
Investicinė Grąža Pagal Fondus
Tarp šios grupės pensijų fondų didžiausią investicinę grąžą bent kol kas šiais metais generuoja Swedbank pensija 1996-2002 fondas, kur ji siekia beveik dvidešimt vieną procentą. Ne daug atsilieka SEB 1996-2002 metų bei INVL pensija 1996-2002 antrosios pakopos pensijų fondai, na o bent šiuo metu Luminor 1996-2002 fondo grąža tarp penkių fondų yra pati mažiausia. Kalbant apie šios grupės fondų sugeneruotą investicinę grąžą nuo jų veiklos pradžios 2019 metais, šiuo atveju jau lyderiauja Luminor 1996-2002, kur ji siekia 58,2 procento.
Šioje pensijų dalyvių grupėje, kaip matome iš pateikto paveikslėlio, akivaizdžiai, kalbant apie grąžą nuo šių metų pradžios, lyderiauja Swedbank pensija 1989-1995 fondas (21,06 procento investicinė grąža). Luminor 1989-1995 fondas pagal šį kriterijų (16,88 procento investicinė grąža) dabartiniu metu yra paskutinėje vietoje, tiesa, tik šiek tiek didesnę grąžą yra sugeneraves Aviva Y2 1989-1995 antrosios pakopos pensijų fondas.
Nuo 2019 metų pradžios tarp penkių apžvelgiamų fondų didžiausią investicinę grąžą generuoja Swedbank fondai.
„Trečiąjį ketvirtį ir toliau fiksuojami teigiami pensijų fondų verčių pokyčiai. Per pastaruosius beveik dvejus metus pensijų fondų vieneto vertės pokytis svyravo tarsi gerai įsuptos sūpynės, tačiau svarbiausia yra ilgalaikis kaupimas ir ilgalaikė grąža. Trumpalaikių svyravimų visada bus - tiek į teigiamą, tiek į neigiamą pusę. Trečiąjį ketvirtį sparčiausiai didėjo penkių jauniausių pensijų fondų amžiaus grupių bendros svertinės vieneto vertės - daugiau nei po 4%. Antros pakopos pensijų fondų turtas per trečiąjį ketvirtį išaugo 6,3% ir rugsėjo pabaigoje siekė 4,09 mlrd.
Savanoriško kaupimo pensijų fonduose sukaupto turto vertė rugsėjo pabaigoje siekė 148,69 mln. „Luminor investicijų valdymo“ fonduose buvo sukaupta 62,46 mln. Eur (41% viso turto), „INVL Asset Management“ fonduose - 47 mln. Eur (32%), „SEB investicijų valdymo“ fonduose - 37,92 mln. Eur (26%), „Swedbank investicijų valdymo“ fonduose, kurie veikia vos 10 mėnesių, - 1,31 mln. Pagal dalyvių skaičių taip pat pirmavo „Luminor investicijų valdymas“ (39.100, 53% visų dalyvių), pastebimai aplenkęs „INVL Asset Management“ (21.400, 29%) ir „SEB investicijų valdymą“ (12.800, 17%).
„Sodra“ į gyvybės draudimo ir pensijų bendrovės „Aviva Lietuva“ pensijų fondų sąskaitą pervedė 16,4 mln. „Aviva Lietuva“ iš „Sodros“ gautą 2009 m. pirmojo ketvirčio gyventojų socialinio draudimo mokesčio dalį paskirstė į klientų asmenines pensijų fondų sąskaitas ir pradėjo investavimo procesą. Į fondą „Europensija plius“ pervesta 10,8 mln. litų naujai gautų lėšų, į fondą „Europensija“ pervesta 3,0 mln. litų, o į fondą „Europensija ekstra“ pervesta 2,6 mln. litų.
„Aviva Lietuva“ pensijų fondų turtas gavus naujas įmokas padidėjo 4,6 proc. ir šiuo metu sudaro 374,4 mln. Visi bendrovės valdomi pensijų fondai (nuo 2008 12 31 iki 2009 06 11) uždirbo savo pensijų fondų klientams teigiamą grąžą: Europensija (+5,5 proc.), Europensija plius (+6,7 proc.) ir Europensija ekstra (+10,0 proc.). Deja, dėl šiemet sumažintų įmokų į pensijų fondus nuo 5,5 proc.
„Aviva“ grupė - viena didžiausių gyvybės draudimo ir pensijų fondų grupių Europoje ir visame pasaulyje, turinti daugiau negu 300 metų patirtį ir 50 milijonų klientų. „Aviva Lietuva“ klientų lėšos investuojamos naudojantis ilgamete, tarptautine „Aviva“ grupės patirtimi. Investuojant lėšas taip pat konsultuojamasi su „Aviva“ grupės investicijų bendrove „Aviva Investors“, apjungiančia daugiau negu 1370 mlrd. Bendrovės pensijų fondų klientų skaičius šiuo metu siekia 152 tūkstančius. Pagal klientų skaičių „Aviva Lietuva“ yra viena iš trijų didžiausių II-osios pakopos pensijų kaupimo paslaugas teikiančių bendrovių Lietuvoje. Pusė tūkstančio bendrovės profesionalų visoje Lietuvoje gali kompetentingai patarti pensijos kaupimo ir gyvybės draudimo klausimais.
2019 metai pensijų fondams buvo rekordiniai - nuo metų pradžios pradėjusių veikti gyvenimo ciklo pensijų fondų vidutinis investicinio vieneto vertės pokytis per praėjusius metus šoktelėjo į dar nematytas aukštumas. „Bene didžiausia ir reikšmingiausia praėjusiais metais įgyvendintos pensijų kaupimo sistemos pertvarkos naujovė - gyvenimo ciklo fondų įvedimas. Beveik penkiolika metų gyvavusiuose senuosiuose II pakopos pensijų fonduose gyventojų sukauptas turtas buvo perkeltas į naujus pagal Pasaulio banko rekomendacijas sukurtus fondus.
Per metus II pakopoje pensijai kaupiančiųjų turtas ūgtelėjo net 25 proc. - nuo 3,12 mlrd. iki 3,89 mlrd. eurų. Šią pakopą per metus papildė beveik 30 tūkst. „Nors 2019 metais pelningai finišavo visi pensijų fondai, nereikėtų skubėti nei labai džiaugtis, nei nerimauti. Per pastaruosius 10 metų visi pensijų fondai vidutiniškai uždirbo 5,77 proc. grąžą, o akcijų pensijų fondai gali pasigirti didesne nei 9 proc. metine grąža.
Per praėjusius metus daugiausiai, arba vidutiniškai 23,71 proc. uždirbo 38-44 metų amžiaus dirbančiųjų santaupas investuojantys fondai, mažai nuo jų atsiliko ir 24-30 bei 17-23 metų gyventojams skirti pensijų fondai per praėjusius metus vidutiniškai paaugę atitinkamai 22,91 proc. „Nors gyvenimo ciklo fondų dėl skirtingų investavimo strategijų nebūtų korektiška lyginti su anksčiau veikusiais II pensijų pakopos fondais, tačiau akivaizdu, kad iki reformos pernelyg konservatyviai kaupę dalyviai uždirbo būtent iš didesnės lėšų dalies nukreipimo į akcijas. Jaunesnio amžiaus klientams skirti fondai didesnę dalį turto skyrė investicijoms į akcijas ir augo kur kas sparčiau nei konservatyvūs“, - teigia Š.
Tai pat galima pastebėti, kad būtent 2019 m. Trečios pakopos rezultatai taip pat teigiami - per praėjusius metus turtas padidėjo net 30 proc. Būsimieji pensininkai III pakopos pensijų fonduose jau yra sukaupę daugiau nei 135 mln. eurų, o prie kaupimo šioje pakopoje per praėjusius metus prisijungė 9,5 tūkst. žmonių. „Trečia pakopa, jei lygintume ją su antra, yra lankstesnė. Gyventojas gali be apribojimų pasirinkti pensijos išmokėjimo būdą, gali kaupti neribodamas nei fondų, nei bendrovių skaičiaus, paprastai nėra nustatomas ir įmokos į III pakopos pensijų fondus dydis.
Taip pat lėšas į trečios pakopos pensijų fondus gali mokėti ir kitas asmuo, o antros pakopos fondų atveju, mūsų šalies Pensijų kaupimo įstatymas tokios galimybės nenumato“, - pabrėžė Š. Pasak LIPFA atstovo, šie pagrindiniai trečios pakopos privalumai bei mokestinės lengvatos pastaruosius metus užtikrintai augina kaupiančiųjų šioje pakopoje skaičių.