Pievėnai - kaimas Mažeikių rajono savivaldybėje, įsikūręs 13 km į pietus nuo Tirkšlių. Ši vietovė žinoma ne tik dėl Pievio upelio, Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčios ir varpinės, bet ir dėl to, kad čia stovi žymaus skulptoriaus Broniaus Pundziaus gimtoji sodyba.
Pievėnai minimi dar 1426 m., o 1528 m. karinės prievolės sąraše nurodyti keli Pievėnų bajorai. 1776-1788 m. bajoras Feliksas Važinskis pastatydino bažnyčią ir jai skyrė 1 valaką žemės. Prie bažnyčios veikė pradžios mokykla, kurioje 1853 m.
Skulptoriaus Broniaus Pundziaus Gimtinė
Bronius Pundzius gimė 1907 m. balandžio 23 d. ir augo šioje sodyboje. 1971 m. jo gimtojoje sodyboje buvo įkurtas muziejus. Tai, kad nuošaliau nuo kelio į Pievėnus yra žymaus šalies menininko gimtoji sodyba, šiuo metu žymi tik prie kelio posūkio esantis didžiulis akmuo.
Gimtoji skulptoriaus sodyba neperstatyta - gyvenamasis namas yra toks, kokiame augo būsimasis menininkas, jo pėdsakus mena dar ir ūkinis pastatas. Tai, kad čia užaugo garsus šalyje skulptorius, mena ir sodybos gilumoje stūksantis bei apie tai informuojantis paminklinis akmuo su jo bareljefu.
Kaip savo atsiminimuose rašė nusipelnęs mokytojas Algirdas Gedvilas, P. Brazdžius puikiai prisiminė būsimojo skulptoriaus B. Pundziaus pirmuosius darbus: „Ventoje nuskendo jo klasės draugė, Bronius Pundzius labai jautriai reagavo į nelaimę. Ant jos kapo Viekšniuose jis sukūrė paminklą - merginos biustą, kuris per karą buvo sunaikintas ir išliko tik galvos modelis, kuris ilgą laiką buvo saugomas mokykloje, bet paskui kažkur prapuolė.
Kalbėdamas apie būsimo skulptoriaus jaunystę, jo pirmasis keramikos mokytojas A. Gedminui pasakojo: „Buvo jam sunku: tėvai nieko nepadėjo. Tad vaikinas ėmėsi įvairių darbų, užsidirbdavo pragyvenimui. Vienam husarui arklys nukando ausį, o Bronius Pundzius tiksliai nulipdė protezą ir gavo atlyginimą. Pastebėjo jo gabumus ir architektai, ėmė prie statybų papuošimų.“
Broniaus Pundziaus Kūryba
Žinomiausiu B. Pundziaus darbu laikomas Stepono Dariaus ir Stasio Girėno bareljefas ant Anykščių apylinkėse esančio Puntuko akmens, prie kurio yra nusifotografavęs ne vienas mūsų rajono gyventojas.
Paminklo projektą narsiems lakūnams atminti B. Pundzius sukūrė dar 1937 metais ir planavo, kad jis stovės Kaune, tačiau Antrojo pasaulinio karo metu šie darbai sustojo. Už šią temą vokiečiai persekiojo skulptorių, kol galiausiai 1943 m.
Tai tik vienas iš daugelio darbų, kuriuos mums paliko kraštietis, tarp žinomiausių - dekoratyvinė skulptūros grupė „Trys milžinai“, skulptūra „Vandens nešėja“, kuriai 1939 m. buvo paskirta pirmoji valstybinė premija, o B. Pundziaus darbas buvo pripažintas geriausiu metų kūriniu, Maironio biustas Karo muziejaus sodelyje, o taip pat - prieštaringai vertinama skulptūra „Taikos sargyboje“, kuri nukelta nuo Žaliojo tilto Vilniuje…
1971 m. Mažeikių rajono laikraštis rašė: „Ekspozicija - graži ir tvarkinga. Čia matome skulptūrą „Kukurūzų augintoja“, S. Daukanto, J. Maironio biustus, poeto E. Mieželaičio skulptūrinį portretą, bareljefą „Atlanto nugalėtojams“ bei kitus skulptoriaus darbus.
Lithuania Explained in 10 Minutes (Geography, People, History)
Atminimo Įamžinimas Ir Dabartis
Prieš 50 metų beveik du šimtai žmonių susirinko į sodybą - balandžio 23 d. Muziejaus atidaryme, kaip pažymėjo šį renginį aprašęs laikraštis „Pergalės vėliava“, kalbėjo ir pirmasis skulptoriaus keramikos mokytojas bei vertintojas Viekšnių progimnazijoje Pranas Brazdžius. Šis pedagogas, kuris Viekšnių švietimo įstaigoje dirbo 1922-1926 m., buvo kūrybinga ir šviesi asmenybė.
Jo mokiniais buvo ir tapytojas Antanas Gudaitis, dailininkas Vaclovas Ratas-Rataiskis, pedagogas ir tautodailininkas Antanas Kazlauskas, Panevėžio dramos teatro vyriausiasis režisierius Juozas Miltinis, broliai Kačinskai - kompozitorius Jeronimas ir aktorius Henrikas, medikas prof. Telesforas Šiurkus.
„Atidarydami skulptūros milžino memorialinį kambarį, norime nuoširdžiai padėkoti visiems prisidėjusiems, taip gražiai įamžinant jo atminimą.
„Sovietmečiu čia ekskursijos važiavo be perstojo - viena po kitos: ir moksleiviai, ir menininkai, ir taip žmonės, pamatę nuorodą prie to akmens. Viskas nutrūko po Nepriklausomybės atkūrimo, dabar retkarčiais atvyksta tik giminaičiai. Eksponatus išsivežė per uždarymą, priprašiau, kad paliktų memorialinę lentą, kuri skelbia: „Skulptoriaus Broniaus Pundziaus (1907-1959) gimtinė“. Ją pakabinome sodybos kitoje pusėje“, - pasakojo name gyvenanti E.
Kambaryje, kur buvo ekspozicija, dabar laikomi šeimininkų daiktai. Pasak E. Mažonienės, niekas čia neprimena muziejaus.
„Koridoriuje tais laikais buvo sukabinta daug nuotraukų. Kai muziejus buvo uždaromas, tas nuotraukas paliko. Deja, ir jų išsaugoti nepavyko - jas laikėme savo atvežtoje ir kieme stovėjusioje klėtyje, kuri vėliau visiškai sudegė“, - pasakojo namo šeimininkė.