Balansas - tai įmonės finansinės atskaitomybės dokumentas, apibūdinantis įmonės finansinę būklę. Tai yra viena iš pagrindinių trijų įmonės finansinių ataskaitų (apart pelno/nuostolio ataskaitos ir pinigų srautų ataskaitos). Ši finansinė ataskaita parodo įmonės momentinę finansinę būklę tai dienai (finansinių ataskaitų laikotarpio pabaigai), kuriai balansas yra sudarytas. Būtent balansas yra įmonės finansų fotografija.
Žvelgiant vien į įmonės balansą galime apibūdinti jos mokumą bei likvidumą, kapitalo struktūrą, finansinio sverto lygį, apyvartinio kapitalo rodiklius. Žiūrėdami į šią įmonės ataskaitą mes galime nusakyti įmonės kapitalo struktūrą, įsiskolinimo lygį, finansinį likvidumą, apyvartinio kapitalo dydį ir daugelį kitų svarbių finansinių rodiklių.
Balansas dažnai vadinamas įmonės finansinės padėties nuotrauka, nes pagal jį galima įvertinti įmonės finansinį sveikumą tam tikram laiko momentui (kuriam balansas yra sudarytas): galima įvertinti kiek įmonė turi nuosavų lėšų, kiek skolų, kokia jos turto struktūra. Remiantis balanso duomenimis skaičiuojami įmonės finansinio patikimumo rodikliai (pvz. D/E - skolos ir turto santykis), pagal kuriuos esami klientai, tiekėjai ar kiti partneriai gali įsivertinti bendradarbiavimo riziką. Taipogi, įmonės rizikingumas gali būti vertinamas ir skaičiuojant kombinuotus rodiklius, apimančius tiek balanso, tiek ir pelno/nuostolių ataskaitos duomenis, pvz. D/EBITDA.
Konkretaus balanso detalumas bei jo eilučių pavadinimas gali skirtis. Kiekviena finansinės būklės ataskaita būna sudaroma tam tikrai konkrečiai datai (paprastai fiskalinių metų arba ketvirčio pabaigai) palyginimui įtraukiant ir atitinkamą praėjusį laikotarpį. Kaip ir visos finansinės ataskaitos, balansas gali būti konsoliduotas (visos įmonių grupės) arba atskiras.
Svarbu: Analizuojant balansą neužtenka paskaičiuoti keletą rodiklių.
Tradicinės formos buhalterinis balansas yra dvipusė lentelė: kairioji pusė - aktyvas, dešinioji - pasyvas. Gali būti ir vertikali (stulpelinė) buhalterinio balanso forma: iš pradžių pateikiama aktyvo dalis, žemiau - pasyvo. Aktyvo ir pasyvo dalyse parodomos tos pačios lėšos, tik sugrupuotos skirtingais pjūviais, todėl aktyvo ir pasyvo galutinės sumos turi sutapti.
Aktyvas ir pasyvas susideda iš skyrių, grupių, pogrupių ir straipsnių. Buhalterinio balanso aktyvo dalyje parodomas įmonės turtas: ilgalaikis turtas (jo formavimo savikaina, nematerialusis, materialusis ir finansinis turtas, po vienų metų gautinos sumos), trumpalaikis turtas (atsargos ir nebaigtos vykdyti sutartys, per vienus metus gautinos sumos, investicijos ir terminuotieji indėliai, grynieji pinigai banko sąskaitoje ir kasoje) bei sukauptosios (gautinos) pajamos ir ateinančio laikotarpio sąnaudos.
LIETUVOJE buhalterinio balanso formas tvirtina Finansų ministerija. Buhalterinio balanso formas tvirtina Finansų ministerija.
Lentelėje rasite pagrindines šioje ataskaitoje sutinkamas eilutes (grupes):
| Pavadinimas | Angliškai | Kas patenka | Paaiškinimas |
|---|---|---|---|
| Trumpalaikis finansinis turtas | Short-term (current) financial assets | Pinigai, pinigų ekvivalentai, indėliai, trumpalaikės investicijos į vertybinius popierius. | Tai iš esmės visi įmonės piniginiai aktyvai (ar tokie, kurie greit gali būti paversti į grynuosius pinigus). Didelės įmonės pinigus paprastai investuoja į vyriausybių obligacijas. |
| Trumpalaikis nefinansinis turtas | Short-term (current) non-financial assets | Atsargos, gautinos sumos, sumokėti avansai. | Tai turtas, kuris sunaudojamas gamybos procese. Šis turtas yra apyvartinio kapitalo dalis, ir dažniausiai didelė šio turto proporcija būna gamybinėse ar prekybinėse įmonėse. |
| Ilgalaikis materialus turtas | Long-term (non-current) tangible assets | Nekilnojamas turtas, gamybinė įranga, transportas, administracinė įranga. | Gamybinėse įmonėse tai pagrindinė turto grupė, reikalinga efektyviam gamybos procesui. Taip pat reikšmingą ilgalaikį materialų turtą gali turėti ir kitos įmonės. |
| Ilgalaikis nematerialus turtas | Long-term (non-current) non-tangible assets | Turimi patentai, prestižas, licencijos, investicijos į asocijuotas įmones, ilgalaikės gautinos sumos. | Paprastai daugiau šio tipo turto turi tik didesnės ar nestandartinės įmonės. Mažesnėms įmonės tai paprastai apsiriboja ties programinės įrangos licencijomis. |
| Nuosavas kapitalas | Equity | Akcinis kapitalas, rezervai, nepaskirstytas pelnas, kapitalo premija. | Nuosavas kapitalas dar vadinamas nuosavybe ar buhalterine verte parodo įmonės akcininkų nuosavybę, ir yra lygus visam turtui minus visi įsipareigojimai. |
| Trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai | Short-term (current) financial liabilities | Paimtos trumpalaikės paskolos ir kreditai, ilgalaikių paskolų einamųjų metų dalis. | Čia patenka trumpesni nei metų trukmės įsipareigojimai, už kuriuos įmonė moka palūkanas. |
| Trumpalaikiai nefinansiniai įsipareigojimai | Short-term (current) non-financial liabilities | Mokėtinos sumos tiekėjams, mokesčiai valstybei, atlyginimai, kita. | Trumpesni nei metų trukmės įsipareigojimai, už kuriuos įmonė nemoka palūkanų. Nors kartais didesnių įmonių balansinė ataskaita gali turėti ir 'užbalansinių‘ eilučių, kurios tiesiogiai nėra nei įsipareigojimas nei turtas, tačiau esant tam tikroms aplinkybėms gali sukelti ženklų nuostolį ar pelną. |
Kaip skaityti ir analizuoti balansą kaip finansų direktorius | Išsamus balanso analizės vadovas
Kaip analizuoti balansą
Analizuojant balansą neužtenka paskaičiuoti keletą rodiklių.
Pagrindiniai Balanso Elementai
Įmonės balansas sudarytas iš daug įvairių grafų, tačiau mes apžvelgsime tik pačias svarbiausias.
Turtas
Turtas - tai kompanijos ištekliai, kuriuos kompanija naudoja pelnui uždirbti.
Tai iš esmės visi įmonės piniginiai aktyvai (ar tokie, kurie greit gali būti paversti į grynuosius pinigus).
Turtui įsigyti reikalingus pinigus kompanija gali gauti trimis būdais:
- lėšas gali sunešti akcininkai, pirkdami kompanijos akcijas (akcininkų nuosavybė);
- turtas gali būti perkamas iš kompanijos uždirbto pelno (kompanijos pelnas priklauso akcininkams, todėl laikoma, kad tai yra akcininkų nuosavybė);
- kompanija gali skolintis iš kreditorių (įsipareigojimai).
Yra dvi pagrindinės turto rūšys: ilgalaikis turtas ir trumpalaikis turtas.
Trumpalaikis finansinis turtas - tai likvidžiausias įmonės turtas: grynieji pinigai ir jų ekvivalentai, turimi indėliai, investicijos į pinigų rinkos vertybinius popierius.
Trumpalaikis nefinansinis turtas - tai įvairios įmonės medžiagų atsargos, pradėta bet nebaigta produkcija, kaip ir pardavimui laikomos prekės. Tai turtas, kuris sunaudojamas gamybos procese.
Ilgalaikis materialusis turtas - tai pagrindinė turto grupė daugumoje įmonių. Gamybinėse įmonėse tai pagrindinė turto grupė, reikalinga efektyviam gamybos procesui.
Paprastai daugiau šio tipo turto turi tik didesnės ar nestandartinės įmonės. Nematerialusis turtas - nepiniginis, neturintis fizinės formos turtas, kuris naudojamas prekėms gaminti, paslaugoms teikti, valdymo tikslams arba nuomai. Nematerialusis turtas balanse parodomas likutine verte.
Materialusis turtas - fizinę formą turintis turtas, kuris naudojamas prekėms gaminti, paslaugoms teikti, valdymo tikslams arba nuomai. Materialusis turtas balanse parodomas likutine verte.
Finansinio turto straipsnyje pateikiama informacija apie ilgalaikį finansinį turtą. Finansinio turto apskaitos reikalavimus nustato 18-asis verslo apskaitos standartas „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai.
Atsargos balanse parodomos įsigijimo (pasigaminimo) savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri iš jų mažesnė. Per vienerius metus gautinos sumos balanse parodomos pagal 18-ojo verslo apskaitos standarto „Finansinis turtas ir finansiniai įsipareigojimai“ reikalavimus. Sukauptos pajamos parodomos gautinų sumų straipsniuose, o ateinančio laikotarpio sąnaudos - išankstinių apmokėjimų straipsniuose.
Žemės ūkio įmonės privalo biologinį turtą rodyti atskiru straipsniu. Jeigu kitos įmonės turi biologinio turto ir jo suma reikšminga, pateikia jį balanse atskiru straipsniu. Šis straipsnis pateikiamas tarp ilgalaikio ir trumpalaikio turto, nes dėl specifinių šio turto savybių jis nepriskiriamas nei ilgalaikiam, nei trumpalaikiam turtui. Biologinis turtas balanse parodomas pagal 17-ojo verslo apskaitos standarto „Biologinis turtas“ reikalavimus.
Nuosavas Kapitalas
Nuosavas kapitalas - taip pat žinomas kaip akcininkų nuosavybė arba įmonės buhalterinė vertė, kuri yra lygi visam įmonės turtui atėmus iš jo visus įmonės įsipareigojimus (tiek ilgalaikius, tiek trumpalaikius). Nuosavo kapitalo straipsnyje parodomas kapitalas, perkainojimo rezervas (rezultatai), rezervai ir nepaskirstytasis pelnas (nuostoliai).
Įsipareigojimai
Trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai - tai įvairūs įmonės paimti kreditai, lizingai ir kitos formos paskolos, už kurias yra skaičiuojamos palūkanos, ir kurių trukmė yra mažiau nei vieneri metai.
Trumpalaikiai nefinansiniai įsipareigojimai - tai įvairūs mažesnės nei vieneri metai trukmės įsipareigojimai, kurie nepatenka tarp finansinių įsipareigojimų. Paprastai tai būna įsipareigojimai medžiagų bei paslaugų tiekėjams, darbuotojams ir kiti panašūs įsipareigojimai.
Ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai - tai įvairūs įmonės paimti kreditai, lizingai ir kitos formos paskolos, už kurias yra skaičiuojamos palūkanos, ir kurių trukmė yra daugiau nei vieneri metai.
Ilgalaikiai nefinansiniai įsipareigojimai - ilgesnės nei vienerių metų trukmės įsipareigojimai, kuriems nėra skaičiuojamos palūkanos. Trumpesni nei metų trukmės įsipareigojimai, už kuriuos įmonė nemoka palūkanų.
Ilgalaikiai įsipareigojimai yra tie, kuriuos įmonė turės įvykdyti vėliau nei per ateinančius vienerius metus nuo balanso sudarymo datos. Ilgalaikiai įsipareigojimai apima įmonės įsiskolinimus bei įsipareigojimus prekybos partneriams, kredito įstaigoms, valstybės institucijoms ir kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims.
Trumpalaikiai įsipareigojimai yra tie, kurie turi būti įvykdyti per vieną įmonės įprastinės veiklos ciklą arba per vienerius metus nuo balanso sudarymo datos. Trumpalaikiai įsipareigojimai apima įmonės įsiskolinimus bei įsipareigojimus prekybos partneriams, kredito įstaigoms, valstybės institucijoms ir kitiems juridiniams bei fiziniams asmenims.
Viso turto suma balanse visuomet turi būti lygi nuosavo kapitalo ir įsipareigojimų sumai (jei yra, įskaitant ir subsidijas bei dotacijas).
Balanso Pusiausvyra
Pats svarbiausias dalykas, kurį reikia paminėti kalbant apie balansą, yra tai, kad tarp turto, įsipareigojimų ir nuosavybės yra visuomet išlaikoma pusiausvyra - balansas. Dėl šios priežasties ši ataskaita ir vadinama įmonės balanso ataskaita.
Turtas visuomet bus lygus įsipareigojimų ir akcininkų nuosavybės sumai:
Dėl šios priežasties balanso atskaita būna padalinta į dvi dalis: kairėje pusėje apskaitomas įmonės turtas, dešinėje nurodoma iš kur tas turtas atsirado (akcininkų įnašų ir paskolų). Jeigu padidėja kompanijos turtas, tuomet tiek pat padidės ir įsipareigojimai bei nuosavybė.
Šis standartas nustato finansinės atskaitomybės pateikimo tvarką, sudėtį ir bendruosius ataskaitų turinio reikalavimus. Aiškinamasis raštas - metinės finansinės atskaitomybės dalis, kurioje paaiškinamos balanse, pelno (nuostolių), pinigų srautų ir nuosavo kapitalo pokyčių ataskaitose nurodytos sumos, taip pat atskleidžiama papildoma reikšminga informacija, kuri nepateikta finansinės atskaitomybės ataskaitose.
Įmonėse vykdomos ūkinės operacijos ir įvykiai pagal jų ekonominę prasmę grupuojami į stambias grupes, kurios vadinamos finansinių ataskaitų elementais. Turtas naudojamas teikti paslaugoms arba gaminti prekėms, kurias pardavus tikimasi gauti pinigų daugiau negu buvo išleista. Turtas nebūtinai turi turėti fizinę formą (pavyzdžiui, patentai ir autorių teisės taip pat yra turtas, jei jis yra įmonės nuosavybė ir iš jo tikimasi gauti ekonominės naudos). Ekonominės naudos gavimas ne visada siejamas su nuosavybės teise.
Turtas apskaitoje paprastai pripažįstamas tada, kai patiriamos išlaidos jam įsigyti. Tačiau būna atvejų, kai turtas pripažįstamas nepatyrus išlaidų (pavyzdžiui, nemokamai gautas turtas, vyriausybės dotacijų forma gautas turtas ir pan.).
Įsipareigojimai gali būti esamieji ir būsimieji. Finansinėje apskaitoje paprastai registruojami esamieji įsipareigojimai, kai įmonė įsipareigoja sumokėti už jau gautą turtą arba sudaro neatšaukiamą susitarimą įsigyti turtą. Įmonės vadovybės sprendimai pirkti turtą ateityje yra būsimieji įsipareigojimai, kurie balanse nerodomi. Esamieji įsipareigojimai gali būti vykdomi sumokant pinigus, perleidžiant turtą, suteikiant paslaugas, pakeičiant kitais įsipareigojimais, perkeliant įsipareigojimus į nuosavą kapitalą. Kai kurie įsipareigojimai gali būti nustatomi skaičiavimo būdu, naudojant tam tikrus įvertinimus.
Svarbiausias įmonės veiklos rezultatų įvertinimo rodiklis yra pelnas. Jis dažniausiai yra kitų veiklos rodiklių apskaičiavimo pagrindas. Pajamos ir sąnaudos pelno (nuostolių) ataskaitoje pateikiamos įvairiai. Tai priklauso nuo įmonės veiklos pobūdžio. Verslo apskaitos standartuose įmonės įprastinės veiklos pajamų ir sąnaudų straipsniai yra atskirti nuo ypatingųjų straipsnių. Ką priskirti įprastinei veiklai, sprendžia pati įmonė. Pajamų apibrėžimas apibūdina pajamas, gaunamas iš įmonės įprastinės veiklos, ir pagautę. Pajamų priskyrimą kitos, finansinės arba investicinės veiklos pajamoms nustato 3-iasis verslo apskaitos standartas „Pelno (nuostolių) ataskaita“.
Sąnaudų apibrėžimas apibūdina įprastinės veiklos sąnaudas ir netekimus. Sąnaudų priskyrimą kitos, finansinės arba investicinės veiklos sąnaudoms nustato 3-iasis verslo apskaitos standartas „Pelno (nuostolių) ataskaita“.
Įvertinimas - procesas, kurio metu nustatoma vertė, kuria finansinių ataskaitų elementai pateikiami finansinėje atskaitomybėje. Einamųjų išlaidų vertė - įvertinimo būdas, kai turtas užregistruojamas pinigų arba pinigų ekvivalentų suma, kuria buvo atsiskaityta už tokio pat turto įsigijimą ataskaitiniu laikotarpiu. Realizavimo vertė - įvertinimo būdas, kai turtas užregistruojamas pinigų ar jų ekvivalentų suma, kurią galima gauti pardavus turtą įprasto pardavimo metu esamomis rinkos kainomis. Dabartinė vertė - įvertinimo būdas, kai turtas įvertinamas dabartine diskontuota būsimojo laikotarpio pinigų įplaukų suma, kurią, kaip tikimasi, turtas turėtų uždirbti ateityje normaliomis verslo sąlygomis.
Paprastai įmonės pasirenka įsigijimo savikainos būdą, kurį derina su kitais būdais (pavyzdžiui, atsargos įvertinamos įsigijimo savikaina arba grynąja galimo realizavimo verte, atsižvelgiant į tai, kuri mažesnė, rinkoje nesunkiai parduodami vertybiniai popieriai gali būti registruojami tikrąja verte, pensijų įsipareigojimai - dabartine verte). Finansinėje atskaitomybėje pateikiama informacija turi būti neutrali ir patikima.
Jei metinė finansinė atskaitomybė parengta nesilaikant Verslo apskaitos standartų, to priežastys turi būti išdėstytos aiškinamajame rašte. Įmonės gali pačios spausdinti metinės finansinės atskaitomybės formas, praleisdamos straipsnius, kurie pagal Verslo apskaitos standartus nėra privalomi ir kurių sumos lygios nuliui.
Jei, rengiant finansinę atskaitomybę, įmonės vadovybė žino faktų, kurie gali kelti abejonių dėl įmonės gebėjimo tęsti veiklą, tai turi būti atskleista aiškinamajame rašte. Jei dėl tam tikrų priežasčių veiklos tęstinumo principo nesilaikoma, visas įmonės turtas ir įsipareigojimai tampa trumpalaikiais.
Finansinė atskaitomybė turi būti sudaroma pagal paskutinės finansinių metų dienos duomenis. Vėliau įvykusios ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai įtraukiami į apskaitą ir parodomi kito ataskaitinio laikotarpio finansinėje atskaitomybėje. Todėl įmonės savininkų sprendimai dėl pelno paskirstymo ir kitais klausimais, priimti tvirtinant praėjusių finansinių metų atskaitomybę, priskiriami to ataskaitinio laikotarpio, kurio metu buvo priimti sprendimai, ūkinėms operacijoms ir pateikiami to laikotarpio atskaitomybėje. Jeigu įmonės veiklą reglamentuojantys įstatymai ar įmonės įstatai numato prievolę administracijai ar kitam įmonės valdymo organui rengti pelno paskirstymo projektą, šis projektas turi būti pateikiamas finansinės atskaitomybės, kuri pristatoma tvirtinti, aiškinamajame rašte.
Paprastai finansiniai metai trunka 12 mėnesių. Tačiau tam tikromis aplinkybėmis, kai įmonė pradeda veiklą, yra reorganizuojama, likviduojama arba priimamas sprendimas pakeisti finansinių metų pradžią, vieneri finansiniai metai gali būti ne 12 mėnesių. Jie gali būti trumpesni nei 12, ilgesni nei 12 mėnesių, bet ne ilgesni kaip 18 mėnesių.
Pastovumo principas reiškia, kad įmonė pasirinktą apskaitos metodą turi taikyti nuolat arba pakankamai ilgą laiką, nebent reikšmingi įvykiai ar aplinkybės nulemtų būtinybę pakeisti apskaitos politiką. Kaupimo principas reiškia, kad ūkinės operacijos ir įvykiai apskaitoje registruojami tada, kai jie atsiranda, ir pateikiami tų laikotarpių finansinėje atskaitomybėje, neatsižvelgiant į pinigų gavimą ar išmokėjimą.
Pajamos, uždirbtos per ataskaitinį laikotarpį, siejamos su sąnaudomis, patirtomis uždirbant tas pajamas. Finansinės ataskaitos turi būti parengtos taip, kad finansinės informacijos vartotojai galėtų palyginti jas su kitų ataskaitinių laikotarpių ir kitų įmonių pateikiama informacija bei teisingai įvertinti įmonės finansinės būklės pokyčius. Finansinėje atskaitomybėje turi būti pateikiama ataskaitinių ir praėjusių mažiausiai vienerių finansinių metų informacija.
Rengiant finansinę atskaitomybę, turi būti patikrinami visi subjektyvūs įvertinimai, pavyzdžiui, skolos, kurių nesitikima atgauti, įvairūs atidėjimai, rezervai. Finansinės atskaitomybės rengėjai turi įsitikinti, kad finansinės ataskaitos yra patikimos ir neutralios, t. y.
Neutralumo principas reiškia, kad finansinėje atskaitomybėje pateikta informacija turi būti objektyvi.
Įmonės balansas - tai įmonės finansinės padėties nuotrauka tam tikrai datai. Žvelgdami vien į įmonės balansą galime apibūdinti jos mokumą bei likvidumą, kapitalo struktūrą, finansinio sverto lygį, apyvartinio kapitalo rodiklius. Konkretaus balanso detalumas bei jo eilučių pavadinimas gali skirtis, tačiau dažniausiai balansą sudaro šie elementai:
- NUOSAVAS KAPITALAS IR ĮSIPAREIGOJIMAI
- TURTAS
Nuosavas kapitalas - taip pat žinomas kaip akcininkų nuosavybė arba įmonės buhalterinė vertė, kuri yra lygi visam įmonės turtui atėmus iš jo visus įmonės įsipareigojimus (tiek ilgalaikius, tiek trumpalaikius).
Trumpalaikiai finansiniai įsipareigojimai - tai įvairūs įmonės paimti kreditai, lizingai ir kitos formos paskolos, už kurias yra skaičiuojamos palūkanos, ir kurių trukmė yra mažiau nei vieneri metai.
Trumpalaikiai nefinansiniai įsipareigojimai - tai įvairūs mažesnės nei vieneri metai trukmės įsipareigojimai, kurie nepatenka tarp finansinių įsipareigojimų. Paprastai tai būna įsipareigojimai medžiagų bei paslaugų tiekėjams, darbuotojams ir kiti panašūs įsipareigojimai.
Ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai - tai įvairūs įmonės paimti kreditai, lizingai ir kitos formos paskolos, už kurias yra skaičiuojamos palūkanos, ir kurių trukmė yra daugiau nei vieneri metai.
Ilgalaikiai nefinansiniai įsipareigojimai - ilgesnės nei vienerių metų trukmės įsipareigojimai, kuriems nėra skaičiuojamos palūkanos.
Trumpalaikis finansinis turtas - tai likvidžiausias įmonės turtas: grynieji pinigai ir jų ekvivalentai, turimi indėliai, investicijos į pinigų rinkos vertybinius popierius.
Trumpalaikis nefinansinis turtas - tai įvairios įmonės medžiagų atsargos, pradėta bet nebaigta produkcija, kaip ir pardavimui laikomos prekės.
Ilgalaikis materialusis turtas - tai pagrindinė turto grupė daugumoje įmonių.