Balkonų Šiltinimo Ypatumai Renovacija

Papildomai šiltinant senos statybos namą, viena sudėtingiausių užduočių - apšiltinti balkoną. Šioje vietoje laukia net du iššūkiai: apšiltinti balkoną, kad neliktų šalčio tilto ir apšiltinti balkono sieną taip, kad balkone dar liktų pakankamai vietos.

Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius balkonų šiltinimo aspektus renovuojant senos statybos namus, įskaitant medžiagų pasirinkimą, technologijas ir dažniausiai pasitaikančias problemas.

Šalčio Tiltų Problema ir Jos Sprendimas

Viena svarbiausių užduočių šiltinant senos statybos namą - darbus atlikti taip, kad neliktų šalčio tiltų, kuriais šaltis pasieks namus. Jei liks iš apšiltinimo sluoksnio į lauką išlindusios betoninės, metalinės ar kitos gerai šilumą perduodančios detalės, tai ne tik padidins sąskaitas už šildymą, bet kils ir rasojančių bei pelijančių sienų grėsmė.

Viena tokių detalių - balkonai. Paprastai tai gana plačios su siena sujungtos gelžbetoninės konstrukcijos, galinčios perduoti didelį šalčio kiekį į namus net apšiltinus sieną. Šiuolaikiniuose namuose pati balkono plokštė paprastai iškart daroma apšiltinta, bet anksčiau tuo niekas nesirūpino.

Norint, kad per balkono plokštę į vidų patektų kuo mažiau šalčio, reiktų abi balkono plokštės puses padengti bent 10 cm įprastos šiltinimo medžiagos. Įvertinus paties balkono storį bei apdailą gaunasi gana storas, dažnai vizualiai nepriimtinas „sumuštinis“. Kartais toks sprendimas negalimas ir dėl techninės specifikos, pavyzdžiui, žemo slenksčio iki balkono durų.

Norint tinkamai apšiltinti tokį balkoną reiktų montuoti ir kitas duris. „Šiuo atveju labai tinka modernios šiltinimo medžiagos, kurių šilumos izoliavimo savybės bent dvigubai geresnės už įprastų šiltinimo medžiagų. Tai pakankamai kieta plokštė, kad ją būtų galima naudoti balkono grindims jas padengiant, pavyzdžiui, plytelėmis, ir turi tokias šilumos sulaikymo savybes, kad jums pakaks vos 5 cm storio šiltinimo sluoksnio“.

Balkono Erdvės Išsaugojimas Šiltinant

Dar vienas iššūkis - sienos, kurioje įrengti balkonai apšiltinimas. „Norint, kad pastatas atitiktų šiuolaikinius šilto namo standartus, paprastai siena šiltinama ne plonesniu nei 20 cm storio tradicinės izoliacinės medžiagos sluoksniu. Tačiau tai labai sumažina dažnai ir taip gana siauro balkono erdvę. Tą puikiai pajuto seniau modernizuotų daugiabučių savininkai, kurių balkonuose po renovacijos kartais nebetelpa net standartinė drabužių džiovyklė“.

Siekiant išlaikyti balkono erdvę tokią pačią, reiktų ilginti patį balkoną, tačiau jo konstrukcija dažniausiai paskaičiuota būtent tokiam ilgiui, koks yra. Kad balkonai išliktų kuo erdvesni rekomenduojama naudoti modernias šiltinimo medžiagas. Izoliacinėmis plokštėmis apšiltintos sienos padės užtikrinti temperatūros komfortą namuose ir gauti mažesnes sąskaitas.

Vidinės Balkono Sienos Šiltinimo Svarba

Šiemet vykdyto audito metu ekspertai itin daug dėmesio skyrė pastatų apšiltinimo tyrimams, specifiškai, vidinės balkono sienos apšiltinimui. Nors šiuo metu tai nėra privaloma, stiklinant balkonus ir apšildant aptvarus, butų savininkai dažnai nesiryžta apšiltinti vidinės balkono sienos.

Vidinę balkono sieną šiltinti yra privalu dėl kelių priežasčių:

• Drėgmės kondensacija ir pelėsis: Kai patalpos yra prastai vėdinamos, bute sukyla santykinė drėgmė. Tuomet ant šalčiausių paviršių susidaro ilginis šiluminis tiltelis. Dažniausiai jis atsiranda tarp neapšiltintos balkono sienos ir išorinės sienos sandūros. Pelėsis tokį paviršių „mėgsta“, todėl rizika jį čia išvysti - gerokai padidėja.
• Šilumos nuostoliai: Šiluminiai tilteliai lemia didesnius šilumos nuostolius, tad vidinę sieną reikėtų šiltinti ir dėl siekio išlaikyti šilumą patalpose.

Todėl net jei vidinės balkono sienos pagal esamus reikalavimus šiltinti nėra būtina, atsižvelgus į realią situaciją, gyventojai turėtų pagalvoti apie šios priemonės pasirinkimą.

Projektinės Ekspertizės Svarba

Vykdant energinį auditą specialistai taip pat aktyviai koncentravosi į projektinės pastatų ekspertizes. „Vykdant daugiabučių projektines ekspertizes reikėtų atkreipti dėmesį į projektų detalumą, kadangi nepasirengus reikiamos dokumentacijos, ji gali būti netiksli. Projektų ekspertizė - itin svarbi pastato renovacijos proceso dalis, kurios apleisti nereikėtų. Ypač daug dėmesio reiktų skirti projektuojant daugiabučių balkonus ir stogelius“.

Audito ataskaitoje ekspertai pažymėjo, kad projektavimo eigoje turėtų būti nustatyti ir pašalinti ne tik konstrukcijų pažeidimai, bet ir pažeidimų atsiradimo priežastys, kad jie ateityje nesikartotų. Nepašalinus pagrindinės priežasties, toliau vyksta armatūros korozija, betono paviršiuje formuojasi nauji plyšiai.

Rekomenduotina atlikti ir papildomą ekspertizę bei atstatyti armatūros antikorozinę ir stogelių hidroizoliacinę dangas. „Išsamus konstrukcijų tyrimas ir analizė leidžia užkirsti kelią daugybei problemų, kurios gali sukelti nemažą galvos skausmą ateityje. Dėl to neužtenka vien tik eliminuoti pažeidimus duotuoju momentu - reikalinga gilesnė analizė dar rengiant techninį projektą, norint, kad pastatas tarnautų kuo ilgesnį laiką“.

Daugiabučių Namų Energinis Auditas

Kasmet Būsto energijos taupymo agentūra (BETA) inicijuoja modernizuotų daugiabučių energinį auditą ir įgyvendintų priemonių ekspertizę, kurios tikslas - efektyvinti renovacijos procesus. Energiniam auditui ir ekspertizei atrenkami daugiabučiai, kurie buvo atnaujinti pagal Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programą ir po projekto įgyvendinimo praėję ne mažiau kaip 2 ir ne daugiau kaip 5 metai.

Audito metu buvo ištirti daugiabučiai pastatai iš Ignalinos, Jonavos, Anykščių ir Baisiogalos. Jų savybės - itin skirtingos - būstų statybos metai apėmė spektrą nuo 1969 m. iki 1990 m., daugiabučiuose esančių butų skaičius svyravo nuo 6 iki 60. Namų energinio naudingumo klasės po atnaujinimo buvo C.

„Tai padeda įvertinti daugiaaukščių ir mažaaukščių, blokelių ir plytų mūro pastatų tipo energinį ir ekonominį naudingumą, tinkuojamų ir ventiliuojamų fasadų ar atskirų langų tipų efektyvumą, įvairių šildymo, vėdinimo sistemų indėlį į geresnį žmonių gyvenimą po renovacijos“.

Šiais metais buvo įvertintas atrinktų atnaujintų daugiabučių pastatų patalpų mikroklimatas, energijos suvartojimas, atlikta projektų ekspertizė, termovizinė analizė. Pastebėta, kad projektuojant turėtų būti nustatyti ir konstrukcijų pažeidimai, ir minėtų pažeidimų atsiradimo priežastys.

Balkonų Stiklinimo Sistemos

Yra keletas pagrindinių balkonų stiklinimo sistemų tipų:

1. Berėmė stiklinimo sistema: Balkonuose tarp stiklų nėra jokių profilių, todėl bendras viso namo fasado vaizdas atrodo nepriekaištingai. Visos stiklinės sekcijos slankioja ratukų pagalba viršutiniame ir apatiniame aliuminio bėgiuose vienoje plokštumoje ir gali atsidaryti į balkono vidų kaip knygos lapai, kur užtvirtinamos.
2. ALU rėmuose slankiojanti sistema: Ši sistema išsiskiria tuo, kad visos stiklinės slankiojančios dalys yra aliuminio profilio rėmuose. Todėl pagal galiojantį Lietuvoje STR, įrėmintose konstrukcijose gali būti montuojamas paprastas 4 - 6 mm storio stiklas.
3. PVC profilių konstrukcijos: Langų gamyba iš PVC profilių Lietuvoje yra labai stipriai išvystyta. PVC langais įstiklintas balkonas turi geresnes garso izoliacijos savybes ir geriau izoliuoja šalčio patekimą į balkono vidų.

Pasirinkimas priklauso nuo individualių poreikių, finansinių galimybių ir pastato architektūrinių ypatumų.

Balkonų Renovacijos Kainos

Renovuojamuose namuose dažniausiai kaina ne tiek priklauso nuo balkonų viršutinės stiklinimo sistemos pasirinkimo, kiek nuo techninių sprendimų pasirinkimo. Renovuojamų balkonų kainai didžiausią įtaką lemia sprendimai, susiję su balkonų apatinės dalies atitvaro renovacija. Pigiausias variantas yra, kai techninis stovis leidžia palikti apatinį balkono atitvarą tokį, koks jis yra ir naujai montuoti tik viršutinę balkonų stiklinimo sistemą.

Įvertinus balkonų konfigūracijas, gabaritus ir projektines galimybes, galima surasti pigesnių techninių sprendimų, netgi vietoje juodo metalo naudojant aliuminio profilius. Kiekvienas renovuojamas namas reikalauja individualaus sprendimų ieškojimo.

Šiltinimo Medžiagos

Šiltinimui galima naudoti įvairias medžiagas, pvz., poliuretano putas. Purškiama poliuretano izoliacija POLYNOR® priklauso naujai klasei medžiagų - šilumos ir garso izoliacija. Jis ekologiškas, patikimas, įperkamas ir labai paprasta naudoti - su Polynor pagalba galima apšiltinti pačias sunkiausias vietas ir sudėtingas formas.

POLYNOR privalumai:

• Šilumos laidumo koeficientas l=0 033
• Vandens įgeriamumas 0 01-0 03

Savarankiškas grindų, sienų, lubų, rūsio sienų ir lubų, pamatų, automobilių, apvalių vamzdžių, garažų, senų pastatų, balkonų, terasų, angarų, namų ir kitų patalpų apšiltinimas.

NAUDOJIMO VIETOS:

• Šiluminė ir akustinė išorinių fasadų izoliacija
• Vidinės sienos
• Grindų pertvaros
• Interjero pertvaros
• Lubos
• Grindys
• Konstrukciniai pastatų elementai
• Stogas
• Rūsys
• Pamatai
• Automobilių priekabos
• Upių ir jūrų transportas
• Krovininiai ir keleiviniai vagonai
• Šiluminė izoliacija ir apsauga nuo vėjo visų tipų namams
• Pastatų statinių ir techninių patalpų garso izoliacija
• Pažeistų šilumos izoliacijos vietų remontas purškiant ant paviršiaus

Daugiabučių Namų Audito Rezultatai

Atnaujintų daugiabučių namų energinis auditas ir įgyvendintų priemonių ekspertizė - kokybės kontrolės etapas, padedantis tobulinti Lietuvoje vykstančius būstų modernizavimo procesus. Ekspertizės metu buvo ištirti daugiabučiai pastatai iš Ignalinos, Jonavos, Anykščių ir Baisogalos. Jų statybos metai svyravo nuo 1969 m. iki 1990 m., būstuose esančių butų skaičius - nuo 6 iki 60.

Visi daugiabučiai atitinka Daugiabučių namų atnaujinimo (modernizavimo) programos keliamus reikalavimus, o išsamesnė šių projektų analizė padės ateityje įvairius techninius sprendinius taikyti dar efektyviau.

tags: #balkono #siltinimo #detale #renovacija