Planuojant vestuves, gimtadienius ar kitas šventes Panevėžio, Pasvalio ar Kupiškio rajonuose, daugelis ieško gražios vietos su apgyvendinimu. Vienas iš variantų - Balsių arba Antalieptės malūnas. Šiame straipsnyje apžvelgsime šių malūnų nuomos galimybes, atsiliepimus ir istoriją.
Balsių malūnas
Balsių vandens malūnas, statytas 1764 metais, yra vienas iš seniausių vandens malūnų Lietuvoje, saugomas istorinis paminklas. Jis stovi prie Lėvens upės.
Pasak Virginijos Varanauskienės, malūne įrengta svetainė, poilsiavietė, užsakymai pobūviams priimami iš anksto. Malūne ir jo kieme gausu įrankių ir rakandų, primenančių XIX a.
Nuo didžiojo plento, vedančio iš Pasvalio į Šiaulius, pavažavus kelis kilometrus į šoną Lėvens dauboje iškyla stilingas dviaukštis akmeninis pastatas. Įrašas ant lentelės sienoje rodo vandens malūno gimimo datą: 1764-ieji. Tai vienas pačių seniausių, dar 1764 m. Lietuvoje iškilusių malūnų, kuris buvo statytas iš vietos medžiagos, čionykščių meistrų rankomis. Dabar Balsių malūną juosia statinių tvora. Kieme pilna senų rogių, vežimų, ratų. Vasarą jie visi pasidabina gėlėmis. Šalia malūno, virš upės, stovi kelios pavėsinės. Į vieną iš jų galima patekti medinių rąstų tilteliu.
Malūno šeimininkas sudaro galimybes ir sukuria visas sąlygas, kad čia būtų galima surengti neįgaliųjų suvažiavimus - šventes. Malūno šeimininkas jiems suteikia galimybę nemokamai naudotis pastatais, teritorija, o vėliau pasirūpina, kad viskas būtų sutvarkyta.
Pasvalio verslininkas R. Želvys 1997 m. gruodžio mėnesį R. Želvys aukcione įsigijo jau beveik tris šimtmečius menantį, visiškai apleistą Balsių vandens malūną. Nusipirko jį kaip tik tuo metu, kai malūnas buvo išbrauktas iš kultūrinio paveldo objektų sąrašų: „Įsigijome malūną, kuris jau buvo apie 60 proc. sugriuvęs. Tik apie 2008 ar 2009 m. ant jo sienos vėl užkalė lentutę, kad yra saugomas valstybės.“
Verslininkas sako, kad lengviausia buvo verslo pradžioje, - tuomet buvo nedaug konkurentų. „Anksčiau buvo daug paprasčiau, o dabar viską reikia gerai apskaičiuoti ir kažką padaryti geriau nei kiti“.
Vilniaus gynybinės sienos istorija
Antalieptės malūnas
Romantizmo stiliaus Antalieptės vandens malūnas pastatytas 1855 m. medinio malūno vietoje. Šis malūnas priklausė Balsių dvaro savininkui Jonui Tiškevičiui. Malūno statybose dirbo vietos meistrai ir mūrininkas - Jasiulionis, akmenskaldžiai Tvirkutis, Gaižys.
Nuo Šventosios užtvankos kanalu vanduo atitekėdavo į malūną. Pietvakarinėje dalyje buvo vandens ratas, pušiniais velenais, sujungtas su 3 poromis girnų. Jos stovėjo vidurinėje patalpoje, ant pakylos. Šiaurės - rytų dalyje buvo malūnininko virtuvė su virykle ir krosnimi, 3 kambariai. Stogas buvo dengtas gontais.
1924 m. malūno savininkas Antanas Katinas įrengė elektrinį generatorių, kuris teikė energiją Antalieptei ir dviem kaimams.
Atgimus Lietuvai, malūnas grąžintas teisėtai šeimininkei, A. Katino dukrai Leonilei Katinaitei. Ji savo ruožtu malūną ir kitus komplekso pastatus atidavė savo pusseserės dr. Aldonos Vitkutės (Valentinienės) šeimos nariams - Jūratei ir Jonui Puniams. Dabar oficialus malūno savininkas yra Kauno technologijos universiteto docentas, technikos mokslų daktaras Jonas Punys.
Jo dėka pastatai remontuojami, čia planuojama įrengti turistams, vasarotojams tinkamas patalpas.
Antalieptės malūno tūris - stačiakampio plano, 1 aukšto su pastoge. Stogo forma - pusvalminė, kiti stogo elementai - plytų mūro dūmtraukis.
Malūne ryškus dekoratyvus akmens sienų mūras su tamsios spalvos akmenukų užpildu, pietryčių ir šiaurės - rytų fasaduose įmūrytos girnapusės, langų ir durų apvadai raudonų plytų mūro, virš durų šiaurės - vakarų fasade įmūrytas akmuo su užrašu: „R. 1855 H. J. T.
Antalieptės bendruomenės pirmininkas yra ir Antalieptės malūno savininkas. Vis dėlto J. G. Punys turi viziją, kaip šią vietą paversti turistų traukos objektu: pradėti technologinį - teminį turizmą: „Idėja tokia: atgaivinti malūno malimo mechanizmus, padaryti stiklo blokų pertvarą, kad vizitatoriai galėtų pamatyti tą malimo procesą, švarūs būdami už stiklo. O toje švarioje erdvėje daryti viešbutį su edukacine programa. Idėja atrodo nebloga, bet ją realizuoti trūksta labai daug pinigų.“
Nors Antalieptės malūnas rekonstruotas tik dalinai, malūno savininkas J. G. Punys sako pastebintis, kad jis ir dabar turi trauką: „Statinys įtrauktas į žemėlapius, savaitgaliais dažnai apsilanko turistai, taip pat iš užsienio, aš jiems aprodau viską, papasakoju“.
Antalieptės vienuolyno patalpose veiklą vykdančios VšĮ „Antalieptės pramogos“ direktorė Ramunė Matijošienė taip pat mano, kad Antalieptės malūnas gali tapti turistų traukos objektu: „Mes labai norėtume, kad malūnas būtų gyvas, nes tai neeilinio grožio pastatas, jis būtų labai populiarus. Ir dabar, labai stebėjausi, sutinku užsienio turistų, nežinau iš kur surinkę informaciją, kurie ieškojo malūno. Malūnas tada trauktų žmones ir į kitus objektus, todėl ten turėtų vykti malimo ir vėlimo procesai.“
Malūnas patenka į Gražutės regioninio parko dviračių trasa ,,Antalieptės žiedas''. Norėdami apsilankyti malūne iš anksto susitarkite, dėl vizito su Jonu Gediminu Puniu. Adresas: Malūno g.
Pagrindiniai Antalieptės malūno bruožai
| Savybė | Aprašymas |
|---|---|
| Stilius | Romantizmas |
| Statybos metai | 1855 m. |
| Aukštų skaičius | 1 su pastoge |
| Stogo forma | Pusvalminė |
| Sienos | Akmens mūras |
Atsiliepimai apie malūnų nuomą
Atsiliepimai apie Balsių ir Antalieptės malūnų nuomą yra įvairūs. Vieni lankytojai džiaugiasi gražia aplinka, ramybe ir galimybe pabėgti nuo miesto šurmulio. Kiti atkreipia dėmesį į tai, kad malūnuose dar reikia atlikti remonto darbus ir pritaikyti patalpas šiuolaikiniams poreikiams.
Prieš užsakant malūną, rekomenduojama iš anksto susisiekti su savininkais ir aptarti visus rūpimus klausimus. Taip pat verta pasidomėti atsiliepimais internete ir pasikonsultuoti su žmonėmis, kurie jau yra nuomojęsi šias patalpas.
Tikimės, kad ši informacija padės jums apsispręsti, ar Balsių arba Antalieptės malūnas yra tinkama vieta jūsų šventei ar renginiui.