Žemės sklypai Smurgainyse, Baltarusijoje: Istorija, Kultūra ir Dabartis

Vasario 18-19 dienomis Anykščių rajono savivaldybės delegacija, lydima mero Kęstučio Tubio, lankėsi Smurgainyse, Baltarusijoje. Pirmąją vizito dieną Smurgainyse Anykščių rajono savivaldybės atstovai pradėjo susitikimu su Smurgainių vykdomojo komiteto pirmininku G. Choružik ir administracijos darbuotojais. Susitikimo metu vyko trumpas miestų atstovų prisistatymas ir planuojamos darbotvarkės aptarimas.

Delegacija lankėsi didžiausiose Smurgainyse veikiančiose įmonėse, Baltarusijos ir kitų šalių gyventojus aprūpinančiomis įvairiais produktais. Antrąją vizito dieną Anykščių rajono savivaldybės delegacija kartu su Smurgainių miesto vykdomojo komiteto atstovais aplankė kitus kraštui svarbius kultūrinius-turistinius objektus, miesto ligoninę, mokyklą bei muziejų.

Smurgainys yra miestas, turintis turtingą istoriją ir kultūrą, kuris taip pat yra susijęs su Lietuvos istorija ir kultūra. Šiame straipsnyje apžvelgsime Smurgainių istoriją, kultūrą ir ryšius su Lietuva, taip pat aptarsime žemės sklypų klausimus šiame regione.

Smurgainių Istorija ir Kultūra

Smurgainys yra žinomas kaip Avromo Sutzkeverio gimtinė. Rašytojas gimė Smurgainyse, tačiau ilgą laiką gyveno Vilniuje. Jis buvo modernistinės menininkų grupės „Yung Vilne“ („Jaunasis Vilnius“) narys. Prasidėjus Holokaustui, kalėjo Vilniaus gete, buvo žymiosios „Popierinės brigados“ narys ir prisidėjo prie žydų kultūros vertybių gelbėjimo. A. Sutzkeveris kūrė jidiš kalba (daugiausia poeziją, nors verta paminėti ir jo atsiminimus „Iš Vilniaus geto“).

Be to, XIX a. pab. rabinų mokykla buvo žinoma visame pasaulyje, į ją studijuoti atvykdavo rabinai iš Anglijos, JAV, Urugvajaus, Pietų Afrikos, Vengrijos ir kitų šalių.

Etninė Baltarusijos sudėtis (2009 m. duomenys)

Ryšiai su Lietuva

Anykščių rajono savivaldybės delegacijos vizitas į Smurgainys rodo stiprius kultūrinius ir ekonominius ryšius tarp Lietuvos ir Baltarusijos. Vizito metu buvo aptarti bendradarbiavimo klausimai ir lankytasi svarbiuose kultūriniuose objektuose.

„Ryškus padidėjimas ješivos istorijoje yra carui uždarius Voložino (dabartinė Baltarusija) ješivą, tada daug kas čia atvyko studijuoti“, - teigia J. Bucevičė.

Žydų Paveldas

Smurgainys, kaip ir daugelis kitų Rytų Europos miestų, turi turtingą žydų istoriją. Čia gimė ir gyveno žymūs žydų rašytojai ir menininkai, kurie prisidėjo prie pasaulio kultūros paveldo. Holokaustas stipriai paveikė žydų bendruomenę, tačiau jų atminimas išlieka svarbus.

Lietuvoje paskelbus nepaprastąją padėtį, pasikeitė ir Lietuvos žydų (litvakų) bendruomenės kasdienis gyvenimas. Atšaukti visi renginiai, apribotas lankytojų priėmimas, kai kurie darbuotojai dirba iš namų. Tačiau Socialinio centro darbas nesustoja. Nežiūrint į sudėtingą laikotarpį pasaulyje, šventės laikas pagal Torą nesikeičia, nes tai Žydų tautos istorija.

Pesach yra viena iš pagrindinių žydų švenčių. Šiomis sunkiomis dienomis Jums linkime kantrybės, meilės artimiesiems ir ištvermės. Pesacho šventės istorijos pagrindinė mintis - pavergtos sąmonės išlaisvinimas, jos transformavimas. Nustokime būti robotais ir diena iš dienos atlikinėti tuos pačius veiksmus. Nugalėję save, mes pakylame į naują lygį - pranokstame patys save. Tą dieną mes nusimetame savo ego grandines, dvasios vergovę ir pakylame į naują lygmenį.

Pesacho vakare vyksta dvasinis susikaupimas - Seder‘is (hebr. „tvarka“). Ši tvarka nurodo ir šventės vaišių eilę, kuri pabrėžia ir moko kurti harmoniją bei tvarką (Seder), priešpastato dominuojančią chaoso inerciją kasdieniame mūsų gyvenime. Prie jo energijos prisededa švari ir atvira Šabato Šviesa.

Šiais metais Pesachas švenčiamas kaip ir visada 8 dienas, nuo balandžio 8d. This Seder, we, each of us, will be thinking on one’s family and friends so intensely as it probably was never before.

Vasario 20 d. nusiunčiau Prezidentūrai savo straipsnio lietuvišką versiją, paskambinau ir paprašiau supažindinti su ja Jo Ekscelencija.

Žemės Sklypai Smurgainyse

Informacija apie žemės sklypus Smurgainyse gali būti svarbi tiek vietos gyventojams, tiek investuotojams. Žemės sklypai gali būti naudojami įvairiems tikslams, įskaitant žemės ūkį, statybą ir komercinę veiklą.

Teismo sprendimu valstybei bus grąžinti keturi neteisėtai Utenos rajone privačiai nuosavybei perduoti žemės sklypai.

Sostinės savivaldybė informuoja, kad diskusijų su Lietuvos žydų bendruomene (LŽB) metu buvusios Vilniaus Didžiosios sinagogos ir jos komplekso teritorijoje sutarta suformuoti memorialinį skverą (parką) su lauko ekspozicija ir nestatyti jokios paskirties pastatų.

Pasak R.Matonienės, žemės sklypas suformuotas, tačiau dar nėra įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Po to, kai Vyriausybė perduos statinį, t.y. buvusios Sinagogos pastato pamatus Kultūros ministerijai arba Kultūros paveldo apsaugos departamentui, bus galima kreiptis į Nacionalinę žemės tarnybą dėl teisių į jau suformuotą žemės sklypą įregistravimo.

,,Keista šiemet vasara. Kiekvienas atsisveikinimas skaudus. Ir atrodo, kad viskas praeina nesugrįžtamai. Kada aš išlydžiu savo draugą, man rodosi: aš jo niekad daugiau nepamatysiu.“ Tokius žodžius savo dienoraštyje 1940-ųjų metų rugpjūčio 15 d. rašė Matilda Olkinaitė, aštuoniolikmetė žydaitė iš Panemunėlio miestelio (Rokiškio apskritis).

1919 m., baigęs farmacijos kursus Kaune, įgijo provizoriaus padėjėjo laipsnį ir atsikėlė į Panemunėlį, čia atidarė vaistinę, kuriai vadovavo iki savo žūties 1941 m.

Matilda savo dienoraštyje rašė: „Vakare papa visuomet sako: „Dar viena diena praėjo.“ Tai sakoma man: dar viena diena praėjo, o aš nieko nenuveikiau. Turiu prisipažinti: aš mėgstu ginčytis su papa. Ginčai būna kultūringi ir retai kada išeina iš padorumo ribos.

GVF finansavo bendrą R. Vanagaitės ir Ch. Dickmanno projektą. Tačiau Seimo narys kalba tik apie R. Vanagaitę. Kodėl? Nes paminėjus pasaulyje pripažintą istoriką neliktų intrigos. Šio istoriko neįmanoma apkaltinti darbu V. Putino režimui.

„Deja, ne tiek daug mūsų liko. Didžiajai sinagogai reikia pagarbos ir tinkamo įamžinimo. Ir mes pasiruošę tuo pasirūpinti. Įprasminti - nebūtina atstatyti.

„Artimiausiu metu planuojama skelbti viešąjį pirkimo konkursą, o balandžio pabaigoje tikimasi turėti ir projektuotoją. Skaičiuojama, kad pastato griovimo darbai truktų apie 2 mėnesius“, - nurodė R.Matonienė.

Archeologinių tyrimų metu Vilniaus Didžiosios sinagogos vietoje buvo rasti rūsiai, kuriuos ir ketinama įregistruoti valstybės vardu ir valdytoju paskirti Kultūros paveldo departamentą prie Kultūros ministerijos.

Ruta Reches, L .e.p. ORT - Amatų bei žemės ūkio darbo draugija (rus. Общество ремесленного и земледельческого труда) - buvo įkurta prieš beveik pusantro šimto metų - 1880 m. ORT‘o tikslas buvo suteikti žydams darbinių žinių ir gebėjimų.

Memorialas Smurgainyse

Svarbiausias dėmesys ORT‘o veikloje buvo skiriamas žydų tautos ateičiai - žydų vaikų mokymui amatų mokyklose, kuriose jie įgydavo ne tik profesiją, bet ir vidurinį išsilavinimą. Draugija didžiausią dėmesį skirdavo socialiai pažeidžiamiems gyventojų sluoksniams - vargingai gyvenantiems vietos gyventojams ar karo pabėgėliams iš kitų Europos šalių.

Po Antrojo pasaulinio karo ORT‘o veikla trumpam buvo atkurta kai kuriose sovietinio bloko valstybėse, tačiau daugiausiai ji veikė Pietų Amerikoje, Afrikoje ir Azijoje. Po Izraelio įkūrimo 1948-aisiais, ORT’as tapo ypatingai svarbia organizacija ruošiant specialistus darbui naujoje valstybėje.

Jau ne vienerius metus Vilniaus Šolomo Aleichemo ORT gimnazija glaudžiai bendradarbiauja su ORT‘u - šios organizacijos dėka gimnazijoje įkurtos technologijų, chemijos, fizikos laboratorijos, gimnazijos moksleiviai ir mokytojai dalyvauja tarptautiniuose ORT organizuojamuose STEM seminaruose ir olimpiadose. Šis bendradarbiavimas gimnazijai svarbus ir dėl mokinių ateities perspektyvos: ORT‘as - tai platus švietimo tinklas, gimnazistams leidžiantis pasijusti didelės, veiklios bendruomenės dalimi.

Pinchos Fridberg, habil. Šio straipsnio tekstas egzistuoja trimis kalbomis: lietuvių, anglų ir rusų.

«1981 m. baigė Vilniaus universitetą. [3 metus dirbo pagal paskyrimą]. 1984-1987 m. mokėsi šio universiteto aspirantūroje. 1987 m. Duomenų, kad profesorius Gumuliauskas būtų gynęs kitą disertaciją, VIKI nėra! Pirmas oficialus oponentas - prof.

Tikslas ir tyrimo uždaviniai. - apibendrinti respublikos komunistų organizacinį ideologinį darbą, formuojant repertuarą ir didinti teatro spektaklių ideologinį bei meninį lygį.

Kadangi publika į festivalį atvyko su karnavaliniais kostiumais (jų paprašė pati karalienė Estera!), įvyko spektaklis ir konkursas neįprastam kostiumui išrinkti.

Chaimas Gradė (1910-1982). Vilniuje gimęs rašytojas tarpukariu buvo modernistinės menininkų grupės „Yung Vilne“ („Jaunasis Vilnius“) narys.

1966 m. Grigorijus Kanovičius - vienas įžymiausių ir produktyviausių šiuolaikinių žydų rašytojų, Lietuvos nacionalinės ir Izraelio rašytojų sąjungos premijų laureatas, Rusijos Bookerio premijos nominantas, jo kūryba išversta į 13 pasaulio kalbų, bendras jo knygų tiražas viršija milijoną egzempliorių.

Aizikas Mejeris Dikas (1807/1814?-1893). Vilniuje gimęs A. M. Dikas laikomas pirmuoju profesionaliu rašytoju, rašiusiu jidiš kalba.

Abraomas Mapu (1808-1867). Rašytojas gimė tuometinėje Slobodkoje (šiandien tai Vilijampolė Kaune). A. Mapu laikomas grožinės literatūros hebrajų kalba pradininku.

Šmerkė Kačerginskis (1908-1954). Rašytojas gimė Vilniuje, buvo modernistinės menininkų grupės „Yung Vilne“ („Jaunasis Vilnius“) narys.

Lėja Goldberg (1911-1970). Nors ši rašytoja gimė ne Lietuvoje, tačiau vaikystę praleido Kaune. Sugrįžusi į Kauną po Pirmojo pasaulinio karo, baigė mokyklą ir studijavo universitete.

Neemija Arbit Blatas (1908-1999). Dailininkas gimė Kaune. Besimokydamas susidomėjo daile ir išvyko studijuoti į Vokietiją, o vėliau į Paryžių. N. A. Blatas 1932 m.

Lazaris Segalas (1891-1957). Dailininkas gimė Vilniuje, bet vėliau persikėlė į Braziliją.

Markas Antokolskis (1843-1902). Skulptorius gimė Vilniuje.

Maksas Bandas (100-1974). Dailininkas gimė Naumiestyje, nuo trejų metų gyveno Marijampolėje. Studijavo piešimą Berlyne, vėliau dirbo Paryžiuje, nuo 1940 m. gyveno ir sėkmingai kūrė JAV, nutapė prezidento Franklino D.

Borisas Šacas (1866-1932). Dailininkas gimė Varniuose.

Izis (Izraelis Bidermanas) (1911-1980). Fotografas gimė Marijampolėje. Apsigyvenęs Paryžiuje tapo žinomu fotografu.

Viktoras Dovydas Breneris (1871-1924). Skulptorius ir medalistas gimė Šiauliuose. Gyvendamas JAV, sukūrė vieno cento nominalo monetą, skirtą Abrahamo Lincolno 100-osioms gimimo metinėms.

Žakas Lipšicas (1891-1973). Skulptorius gimė Druskininkuose.

Samuelis Bakas (1933). Dailininkas gimė Vilniuje.

Jaša Heifetzas (1901-1987). Smuikininkas gimė Vilniuje.

Benjaminas Gorbulskis (1925-1986). Kompozitorius gimė Kaune.

Danielius Pomerancas (1904-1981). Smuikininkas gimė Šiauliuose.

Anatolijus Šenderovas (1945-2019). Kompozitorius gimė Uljanovske. Persikėlęs į Lietuvą, studijavo Lietuvos valstybinėje konservatorijoje.

Leiba Hofmekleris (1900-1941). Dirigentas ir pianistas gimė Vilniuje.

Hermanas Perelšteinas (1923-1998). Choro dirigentas ir pedagogas gimė Karaliaučiuje, mokėsi Kaune. Po Antrojo pasaulinio karo sugrįžęs iš tremties gyventi į Vilnių, 1959 m.

Nechama Lifšicaitė (1927-2017). Dainininkė gimė Kaune. Vadinama Sovietų Sąjungos žydų lakštingala.

Viačeslavas Ganelinas (2004). Pianistas ir kompozitorius gimė Maskvoje, 1951 m. su tėvais persikėlė į Vilnių. V. Ganelinas yra žymus džiazo muzikantas.

Clara Rockmore (1911-1998). Muzikantė gimė Vilniuje. Jau ketverių metų buvo priimta į San...

tags: #baltarusijoje #smurgainyse #zemes #sklypai