Lietuvos Seime pastaruoju metu vyksta aktyvios diskusijos dėl bankų apmokestinimo. Valdantieji ieško būdų, kaip papildyti biudžetą, o vienas iš svarstomų variantų - bankų turto mokestis. Šis klausimas kelia daug aistrų ir nuomonių skirtumų tiek tarp politikų, tiek tarp ekonomistų.
Alternatyvūs Pasiūlymai Bankų Apmokestinimui
Vietoje kritikuojamo bankų aktyvų mokesčio, Seime pateiktas naujas siūlymas - kredito įstaigų apmokestinamajam pelnui, viršijančiam 2 mln. eurų, taikyti papildomą 7 proc. kredito įstaigų pelno mokestį. Planuojama, kad įstatymas įsigaliotų jau nuo 2020 metų sausio 1 dienos, o į biudžetą būtų surinkta apie 24 mln. eurų. Jeigu Seime būtų pritarta kredito įstaigoms taikyti papildomą 7 proc. mokesčio tarifą pelnui, jis didėtų iki 22 proc. Šiuo metu Lietuvoje galioja 15 proc.
Vienas iš naujo bankų apmokestinimo idėjos autorių, Seimo narys Valius Ąžuolas, teigia: „Darbo grupės klausė Lietuvos banko, Finansų ministerijos, ekspertų pasisakymų ir šis siūlymas buvo vienas iš sprendimų. Tai pats neutraliausias būdas gauti papildomų pajamų iš banko sektoriaus, tačiau mokestinė našta negultų ant klientų.“
Pasak V. Ąžuolo, rengiant šį Pelno mokesčio įstatymo keitimo projektą buvo remtasi kitų šalių pavyzdžiais, kur bankams taikomas padidintas pelno mokesčio tarifas. „Norvegijoje padidintas, Latvijoje bendras pelno mokestis yra 20 proc.“
Seimo narių nuomonės
- Konservatorius Mykolas Majauskas sako, kad tai būtų mažiausiai žalingas sprendimas.
- Z. Jedinskis siūlė apmokestinti finansų rinkos dalyvių turtą, jei šio mokesčio mokėtojo turto vertė viršija įstatymo projekte nustatytą dydį (300 milijonų eurų). Šis turtas būtų apmokestinamas 0,03 procento mėnesiniu finansų rinkų dalyvių mokesčio tarifu.
Argumentai Už ir Prieš
Šalininkai teigia, kad bankai, uždirbantys didelius pelnus, turėtų prisidėti prie valstybės gerovės. Be to, jie mano, kad padidintas pelno mokestis yra mažiau žalingas vartotojams nei turto mokestis.
Tačiau kritikai perspėja, kad naujas mokestis gali atsiliepti vartotojams, o dėl to banko paslaugų įkainiai galėtų didėti. Lietuvos bankų asociacijos prezidentas Mantas Zalatorius teigia, kad toks mokestis viena ar kita forma guls ant vartotojų pečių. Jis pažymi, kad naujas mokestis, tikėtina, atsilieps vartotojams, o dėl to, banko paslaugų įkainiai galėtų didėti.
Bankų veiklos rodikliai
Įstatymo projekte rašoma, kad pastaruoju metu bankų veiklos rodikliai ženkliai gerėjo. Lietuvoje veikiantys bankai ir užsienio bankų filialai 2018 m. uždirbo 357,9 mln. Eur pelno - palyginti su 2017 m., pelnas padidėjo 118,2 mln. (49,3 %) ir tai yra geriausias rezultatas nuo 2009 m. ekonomikos nuosmukio laikų.
Be to, pelno mokesčio deklaracijų duomenys rodo, kad krizės metu sukauptų nuostolių sumos iš esmės jau yra padengtos. Projekte taip pat pažymima, kad bankams vis dar taikoma palanki apmokestinimo tvarka - finansinės paslaugos iš esmės neapmokestinamos PVM, be to, sudarytos palankios sąlygos apskaičiuojant pelno mokestį iš pajamų atskaityti specialiuosius atidėjinius ir tokiu būdu susimažinti mokėtiną pelno mokestį.
Nekilnojamojo Turto Mokestis: Alternatyvus Požiūris
Seimo Pirmininko pavaduotojo Andriaus Mazuronio teigimu, rimtai svarstomas nekilnojamojo turto mokestis yra nevykusi parodija, kuri apskritai niekada neturėjo išvysti dienos šviesos. Naujai pateiktame nekilnojamojo turto mokesčio projekte siūloma leisti savivaldybėms pačioms apsispręsti, kokio dydžio mokestį 0,05-4 proc. intervale taikyti būstui.
Dar vienas nekilnojamojo turto mokesčio blogis yra tai, kad jis bus taikomas visiems, nepriklausomai nuo to, kiek nekilnojamojo turto turi žmogus - ar vieną būstą, ar penkis, neatsižvelgiant į tai, kaip turtas yra įgytas - ar paveldėtas, ar pirktas paėmus paskolą iš banko, ar iš savo lėšų.
Anot jo, tai turėtų mažiau žalos gyventojams negu bankų aktyvų mokestis, apie kurį buvo kalbama anksčiau.
Galimas poveikis
Akivaizdu, kad didžiausia šio mokesčio našta pirmiausia atsiguls ant vidutines pajamas gaunančių, sąžiningai dirbančių ir mokesčius mokančių, dažnai mažus vaikus turinčių žmonių pečių, kurie jau ir taip turi būsto kreditus bei moka smarkiai pakilusias būsto palūkanas, kurios atskirais atvejais padidėjo kartais, o ne procentais.
Infliacija pernai mūsų šalyje buvo viena aukščiausių Europoje ir sudarė daugiau kaip 20 proc. Šiemet, nors jos tempai sulėtėjo, tačiau ji vis dar labai aukšta. Nepakankamas algų kėlimas negali kompensuoti didėjančių kainų, todėl žmonės priversti taupyti arba važiuoti apsipirkti į kaimynines šalis.
Kredito Sąlygos ir Palūkanos
Svarbu atkreipti dėmesį į kredito sąlygas ir palūkanas, kurios gali turėti įtakos būsto įsigijimui ir jo išlaikymui. Pavyzdžiui, jei gautumėte 100 000 Eur būsto kreditą 25 metams, įkeičiant nekilnojamąjį turtą, ir grąžintumėte jį anuiteto metodu, bendra suma, kurią sumokėtumėte bankui, būtų 166 874,41 Eur. Mėnesinė įmoka - 547,91 Eur. Bendros kredito kainos metinė norma (BKKMN) - 4,62 %.
Kredito grąžinimo metodai
- Linijinis metodas: Pagrindinė kredito suma yra suskaidoma vienodomis dalimis, kurios mokamos kiekvieną mėnesį. Prie jų pridedamos palūkanos, apskaičiuojamos nuo negrąžintos kredito dalies už faktinį dienų skaičių (kuo mažesnis kredito likutis, tuo mažesnė mokama palūkanų suma). Taigi mėnesio įmokos visą sutarties laikotarpį laipsniškai mažėja.
- Anuiteto metodas: Kiekvieną mėnesį mokama vienoda įmoka, kurią sudaro grąžinamas kreditas ir palūkanos. Iš pradžių didesnę dalį įmokos sudaro palūkanos. Palaipsniui ji mažėja, o kredito dalis didėja, tačiau mėnesio įmokos dydis nekinta. Apskaičiuojant įmokas laikoma, kad mėnesyje yra faktinis dienų skaičius.
Palūkanų rūšys
- Kintamosios palūkanos: Tai palūkanos, sudarytos iš maržos ir kintamosios palūkanų dalies (EURIBOR).
- Fiksuotosios palūkanos: Tai palūkanos, kurioms nustatytas konkretus fiksuotas palūkanų normos dydis sutartam kredito laikotarpiui.
Išvados
Bankų apmokestinimo klausimas Seime ir toliau lieka atviras. Svarbu atidžiai įvertinti visus argumentus ir galimas pasekmes, siekiant priimti sprendimą, kuris būtų naudingas tiek valstybei, tiek gyventojams.
Šiuo metu Latvijoje ir Estijoje taikomas 20 proc. pelno mokesčio tarifas, tad Lietuva su 15 proc. mokesčiu yra pranašesnė. Vis dėlto penktadienį Seimo Biudžeto ir finansų komitetas nusprendė pritarti siūlymui šį mokestį didinti 5 proc.
tags: #banku #turto #mokestis #seimas #dienotvarke