Turto areštas - tai įstatymų nustatyta tvarka ir sąlygomis taikomas priverstinis nuosavybės teisės į turtą arba atskirą šios teisės sudėtinių dalių - valdymo, naudojimosi ar disponavimo - laikinas uždraudimas ar apribojimas. Teismo sprendimai turtinėse bylose paprastai yra vykdomi nukreipiant išieškojimą į skolininko turtą, esantį pas jį ar pas kitus asmenis. Jei skolininkas yra juridinis asmuo, tai išieškojimas pirmiausia nukreipiamas į banke ar kitoje kredito įstaigoje esančias lėšas.
Antstolis areštuoja skolininko turtą surašydamas turto arešto aktą. Antstolis negali areštuoti skolininko turto iš esmės daugiau, negu jo reikia išieškotinai sumai ir vykdymo išlaidoms padengti.
Civilinio proceso kodekse yra įtvirtintas turto perkainojimo institutas, kurio tikslas - užtikrinti areštuoto turto tinkamą įkainojimą pasikeitus jo vertei, taip garantuojant vykdymo proceso šalių teisių ir teisėtų interesų apsaugą.
Areštuodamas skolininko turtą, antstolis jį įkainoja rinkos kainomis, atsižvelgdamas į turto nusidėvėjimą bei į arešto metu dalyvaujančių išieškotojo ir skolininko nuomones. Jeigu skolininkas ar išieškotojas prieštarauja antstolio atliktam įkainojimui arba jei antstoliui kyla abejonių dėl turto vertės, antstolis turto vertei nustatyti skiria ekspertizę.
Skolininkas ar išieškotojas, dalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per penkias dienas, skaičiuojant nuo turto arešto dienos. Skolininkas ir išieškotojas, nedalyvavę areštuojant turtą, prieštaravimus dėl turto įkainojimo gali pareikšti ne vėliau kaip per penkias dienas nuo tos dienos, kurią gavo turto arešto aktą.
Jeigu antstolis nesilaikė teisės normose nustatytų reikalavimų įvertinti turtą rinkos kainomis ar neatsižvelgė į šalių prieštaravimus, kreditorius ar skolininkas įstatymo nustatyta tvarka gali paduoti skundą dėl antstolio veiksmų.
Areštuotą turtą antstolis paprastai palieka valdyti asmeniui, pas kurį jis tą turtą areštavo. Tačiau prireikus antstolis gali areštuotą turtą perduoti saugoti kitam asmeniui, taip pat ir išieškotojui. Turtą gali saugoti ir pats antstolis. Asmuo perduotu saugoti turtu gali naudotis, jeigu dėl šio turto ypatybių naudojimasis juo nesukelia jo sunaikinimo arba jo vertės sumažėjimo. Saugotojas, jeigu jis nėra skolininkas ar jo šeimos narys, už saugojimą gauna atlyginimą.
Jeigu išieškojimas nukreipiamas į nekilnojamąjį bei kitą nustatyta tvarka registruojamą turtą, antstolis nustato, ar visas šis turtas priklauso skolininkui, kokia yra tikroji to turto vertė, taip pat ar turtas neįkeistas hipotekos įstaigoje, ar neareštuotas ir kokie yra jam nustatyti apribojimai.
Turto arešto akto reikalavimai
678 straipsnis nurodo, kad turto arešto akte turi būti nurodyta:
- Kiekvieno areštuojamo daikto pavadinimas, unikalus numeris (jei daiktas registruojamas viešame registre), daikto skiriamieji požymiai (svoris, matmenys, nusidėvėjimo laipsnis ir kiti), kiekvieno daikto vertė ir viso areštuojamo turto vertė.
Jeigu turto arešto akto surašymo momentu nėra žinoma skolininko, kurio turtas areštuojamas, turto sudėtis, buvimo vieta, turto arešto akte gali būti nenurodyti viso ar dalies areštuojamo turto išsamūs duomenys.
Turto arešto aktą ir turto aprašą pasirašo antstolis, turto saugotojas (administratorius), taip pat išieškotojas, skolininkas ir kiti asmenys, kurie dalyvauja aprašant turtą.
Senų areštų panaikinimas
Kiekvieną mėnesį Lietuvos antstolių rūmai gauna panašaus turinio paklausimų raštu ir telefonu. Tai liudija, kad ir praėjus keliolikai metų po antstolių reformos, problemos dar neišnyko. Į tokias situacijas patekusiems žmonėms pataria antstolė Inga Karalienė: „Tai iki 2003 metų veikusių teismo antstolių kontorų darbo klaidos. Kartais žmogus net nežino apie užsilikusį nepanaikintą areštą ir jis visai netrukdo. Bet kai tik pradedami tvarkyti turtiniai reikalai, nepanaikintas areštas gali tapti rimta kliūtimi. Pavyzdžiui, bankas tokiu atveju atsisako suteikti paskolą. Nors asmuo būna visiškai atsiskaitęs, bankas, turėdamas informacijos apie nepanaikintą areštą, tokį klientą laiko nepatikimu, nes manoma, jog žmogus vis dar gali turėti skolų. Įvairių keblumų kyla ir tada, kai po skolų sumokėjimo lieka areštuotas asmenų turtas, kadangi įstatymai draudžia tokiu turtu disponuoti. Jeigu automobilis kažkada buvo areštuotas ir jo areštas liko nepanaikintas, šio automobilio nepavyks išregistruoti iš Kelių transporto priemonių registro ir oficialiai parduoti net metalo laužo supirkėjams.
Iš kasdieninio darbo praktikos žinome, kad tebėra nemažai 2000-2002 metų ir netgi senesnių lėšų bei turto areštų, kurie liko nepanaikinti, nors šiuo metu jokie išieškojimo veiksmai savininkų atžvilgiu neatliekami. Jeigu vykdomosios bylos po reformos nepateko į privačių antstolių kontoras, šiuo metu iškylančius banko sąskaitų ir turto arešto klausimus gali išspręsti tik teismas. Tačiau prieš kreipiantis į teismą, būtina pasirūpinti įrodymais, kad skola tikrai yra sumokėta.
Pirmiausia reikėtų banke išsiaiškinti, kokia teismo antstolių kontora buvo areštavusi lėšas arba turtą, koks buvusių antstolių patvarkymo numeris ir tiksli data. Kitas žingsnis - nuvykti į teismą, prie kurio iki antstolių reformos veikė minėta teismo antstolių kontora. Teismo archyvui reikia pateikti rašytinį prašymą, nurodant visus savo, kaip buvusio skolininko, duomenis ir kitas iš banko dokumentų paaiškėjusias sąskaitos arešto aplinkybes. Dažnai archyvinėje vykdomojoje byloje esančių duomenų pakanka, kad skolos sumokėjimo faktas būtų įrodytas. Byloje gali būti atitinkamos žymos, kad skola yra išieškota. Taip pat archyve galima susirasti administracinę, civilinę ar baudžiamąją bylą, kurią nagrinėjant buvo priimtas sprendimas dėl skolos priteisimo. Tokioje byloje gali būti iš teismo antstolio kontoros grįžęs vykdomasis raštas su teismo antstolio įrašu apie visišką atsiskaitymą. Teisme reikėtų pasidaryti šių dokumentų kopijas.
Išskirtinais atvejais, kai labai sena archyvinė byla jau sunaikinta ir dokumentinių įrodymų nebelikę, kartu su prašymu panaikinti areštą teismui galima pateikti bankinių pavedimų kopijas bei rašytinius išieškotojų patvirtinimus, kad su jais yra visiškai atsiskaityta. Prašymą panaikinti areštą reikia pateikti tam pačiam apylinkės teismui, kuriame yra archyvinė vykdomoji byla. Toks prašymas teismui žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.
Senų užsilikusių areštų būna ir tais atvejais, kai teismai taikydavo laikinąsias apsaugos priemones ieškinio užtikrinimui. Daugeliui žmonių gana sunku prisiminti, ar šias priemones taikė teismo antstolis, ar teismas. Jeigu iš pirminės informacijos aiškiai žinoma, kad areštą taikė būtent teismas, bet ne teismo antstolių kontora arba kita šią teisę turinti institucija, reikėtų iš karto raštu kreiptis į tą teismą, kuriam nagrinėjant bylą buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės.
Prašyme teismui reikėtų nurodyti, kokią konkrečią bylą nagrinėjant buvo paskirtas areštas kaip laikinoji apsaugos priemonė, ir prašyti teismo šį areštą panaikinti, taip pat pridedant prievolės įvykdymą patvirtinančius įrodymus. Suprantama, kad visos minėtos procedūros atima laiko ir sukelia žmonėms tam tikrų nepatogumų, tačiau paprastesnio būdo ištaisyti senas klaidas šiandien nėra. Panašių bylų nagrinėjimas teismuose neužtrunka ilgai, kadangi sprendžiami klausimai nėra sudėtingi“.
Lietuvos antstolių rūmų atstovo paaiškinimai grindžiami Lietuvos Respublikoje galiojančiais teisės aktais.
Rasa Vaičekauskytė. Nekilnojamojo turto pirkimas iš varžytynių, ką būtina žinoti?
