Vasaros stovyklos Panevėžio rajone: istorija, iššūkiai ir galimybės

Moksleivių vasara tėvams dažnai tampa galvosūkiu: ką vaikas veiks, kol jie bus darbe? Kelialapiai į stovyklas brangūs, ne visiems tėvams įperkami.

Vieno vaiko 7-10 dienų poilsis vasaros stovykloje kainuoja nuo 360 iki 1500 litų. Stovyklos užsienyje prieinamos tik turtingųjų atžaloms, jų kaina iki 2500 litų. Nemokamų kelialapių gali tikėtis tik kas 400-asis vaikas. Savivaldybių parama vaikų socializacijos programoms minimali, todėl tūkstančiai vaikų liks „už borto“.

Švietimo ir mokslo ministerijos švietimo mainų fondo projekto TAPK koordinatorė Ieva Kudabaitė teigia, kad šiemet iš struktūrinių fondų ir šalies biudžeto stacionarioms, nakvynę teikiančioms moksleivių stovykloms finansuoti skirtas 1 milijonas litų.

Viešuosius konkursus šioms paslaugoms laimėjo 12 vasaros stovyklų: „Lietuvos atgaja“ Smarliūnuose ir Želvoje „Merkurijus“, „Pasaka“, „Žilvitis“, „Ten, kur saulę nusineša jūra“, „Elijos paslaptys“, „Gintaro“ poilsiavietė, „Trimitas“, „Tolieja“, Veprių ir Kaltanėnų vaikų vasaros poilsio stovyklos.

„Laimėtojai yra iš visų apskričių, išskyrus Šiaulių. Iš Šiaulių nebuvo gauta pasiūlymų“, - tikina I.Kudabaitė. Konkursą laimėjusiose stovyklose pailsės 4126 vaikai. Nemokamai poilsiaus 383 socialiai remtinų šeimų vaikai, kitų tėvai už kelialapius turės primokėti 30 proc. Skaičiuojama, kad vienos dienos poilsio kaina sieks nuo 50 iki 65 litų. Pavyzdžiui, kelialapis į Panevėžio rajone esančią „Trimito“ stovyklą kainuos 385 litus.

Švietimo mainų paramos fondo duomenimis, jau ketverius metus parama stovykloms yra panaši, apie 1 milijoną litų. Moksleivių socializacijos projektams lėšų skiria ir savivaldybės, tačiau jų parama pastaraisiais metais yra labai sumenkusi.

Panevėžio miesto savivaldybė iš biudžeto socializacijos projektams šiemet skyrė vos 43 tūkst. litų. „Kiek savivaldybė galėjo, tiek ir parėmė“, - teigia savivaldybės Švietimo skyriaus vyr. ugdymo specialistas Vladas Taučius.

Laikai, kai moksleivių vasaros poilsio organizavimui būdavo skiriama 150 tūkst., o kartu su valstybės biudžeto lėšomis susidarydavo ir 400 tūkst. litų, jau praeitis. Ne visa 43 tūkst. litų parama bus naudojama vaikų vasaros poilsio projektams. Už tas pačias lėšas teks apmokėti ateinančių mokslo metų socializacijos programas.

Panevėžio moksleivių vasaros poilsio organizatoriai buvo pateikę 29 prašymus stovykloms organizuoti, tačiau 6 prašymai buvo atmesti, lėšos išdalytos 23 vaikų vasaros poilsio projektams. Vienos stovyklos gaus 4 tūkst., kiti socializacijos projektų vykdytojai turės suktis su 200 litų.

Panevėžio rajono savivaldybės Švietimo skyriaus vedėjo pavaduotoja Skaidrutė Kriukienė teigia, kad ir 400 litų už kelialapį į stovyklą yra brangu, jei tėvai nedirba ar augina kelis vaikus. Rajono savivaldybė šiemet vaikų socializacijos projektams teskyrė 25 tūkst. litų, nors stovyklų organizatoriai prašė 150-ies tūkstančių. „Planai, kad pailsės 2288 rajono moksleiviai, griūva, stovyklų organizatoriai arba mažins vaikų skaičių, arba trumpins stovyklų laiką“, - apgailestauja S.Kriukienė.

Negalinčios išleisti vaikų į poilsio stovyklas šeimos svajoja vyresnius vaikus įdarbinti, kad vasara praeitų naudingiau, tačiau šis noras itin sunkiai įgyvendinamas.

Stovyklos "Trimitas" istorija

Vasaros sezoną pradėjo šiemet 50-uosius veiklos metus mininti moksleivių poilsio stovykla „Trimitas“, įsikūrusi Bygailių kaime, Karsakiškio seniūnijoje, Panevėžio rajone.

Panevėžio rajono žemėlapis

"Vaikystės šilelis": iššūkiai ir realybė

„Už europinę kainą - sovietmečio kokybė“ - ironizuoja viena panevėžietė, išvydusi, kokiomis sąlygomis stovyklaus jos atžala Panevėžio rajone, vaizdingame Žaliosios girios prieglobstyje įsikūrusioje stovykloje „Vaikystės šilelis“. Be to, tėvai visuomet gali rinktis.

Kaip pasakojo šį savaitgalį savo vaiką į stovyklą „Vaikystės šilelis“ atvežusi mama, stovyklavietės interneto svetainėje publikuojamose nuotraukose visa teritorija ir nameliai atrodo gana tvarkingai, o ir gerų atsiliepimų apstu. Tačiau tik atvežusi vaiką pamatė kiek kitokį vaizdą, kuris atėmė žadą: namelyje pro langus vėjas tiesiog košia, nes skylės tokios, kad vietomis matyti laukas, grindys atsilaupusios ir seniai nedažytos. Vietoj užuolaidų, anot mamos, atspurę skudurai, patalynės užvalkalai, skaičiuojantys kelis dešimtmečius, suplyšę.

„Negaliu patikėti, kad gali būti šiais laikais dar tokių apleistų stovyklų. Stovykla alsuoja sovietmečiu. Tik kaina tai europinė - už 10 dienų poilsį - 160 Eur.

Panašaus skundo Panevėžio rajono savivaldybė sulaukė ir praėjusią savaitę, tad buvo nuspręsta skubiai kreiptis į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą.

„Sureaguota buvo skubiai. Jau kitą dieną kreipėmės į Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą, kuris ir įvertins, ar skunde nurodyti pažeidimai yra pagrįsti“, - sakė R.

Pirmadienio popietę užsukus į „Vaikystės šilelį“, čia klega penkiasdešimties vaikų būrys. Pasak „Vaikystės šilelio“ direktorės Daivos Arelytės, maždaug tiek pat vaikų vasarojo ir pirmąją pamainą. Nors dar prieš krizę, 2008 m. vienu metu stovyklaudavo per tris šimtus vaikų. Mažėjantis jaunųjų vasarotojų skaičius ir lemia, kad lėšų stovyklavietei atnaujinti praktiškai neskiriama. D.

Sportuok ir Pramogauk smagiausia vasaros stovykla vaikams Lietuvoje

„Vaikai maitinami net penkis kartus per dieną. Iš tos pačios sumos reikia mokėti darbuotojams atlyginimus, taip pat apmokėti kitas paslaugas. Vos pakanka pinigų išsilaikyti, tad didesniems remontams pinigų nelieka“, - pripažįsta D. Ji neslepia, kad 1982 metais statyta stovyklavietė nebuvo nė karto kapitališkai tvarkyta - prieš kiekvieną sezoną mediniai nameliai išplaunami, pagal galimybes aptvarkomos opiausios vietos.

„Vaikams lietus tikrai nebaisus - jiems didžiausias smagumas pasiturkšti po balas. Reikia suprasti, kad šie nameliai mediniai, o medis turi savybę pūti. Didelė mūsų bėda ir asbestiniai namelių stogai, kuriuos jau reikėtų keisti. Vaikai miega kaip kareivinėse viena šalia kitos surikiuotose metalinėse lovose su spyruoklėmis - vargu ar dar kur būtų galima pamatyti tokį sovietmečio palikimą.

„Taip, mūsų patalynė dar tarybinių laikų. Turiu skirtos 400 lovų ir plius pakaitinė. Vadovai įspėti, kad jeigu patalynė sudriskusi, ją pakeistų. Be to, galima atsivežti ir savo. Buvo laikas, kai baikeriai, čia darydavę sąskrydžius, žadėjo nupirkti naujos, bet atsisakiau, nes žinau, kad tarybinė dar atlaikys ne vienerius metus“, - įsitikinusi D.

„Vaikystės šilelio“ direktorė neslepia, kad skundo dėl prastų gyvenimo sąlygų jie buvo sulaukę ir prieš dvejus metus. Tąkart po Nacionalinio visuomenės sveikatos centro specialistų apsilankymo teko susimokėti baudą. Tačiau ne visus užfiksuotus trūkumus pavyko pašalinti dėl lėšų stokos.

„2017 m. buvo analogiškas skundas, kai stovyklavietėje vaikas išbuvo visą pamainą ir tik po to tėvai pasiskundė Visuomenės sveikatos centrui. Dabar vėl panaši situacija. Juk tėvai, prieš įsigydami kelialapį, visuomet gali su vaiku atvykti apsižiūrėti ir pasidomėti visomis sąlygomis. Dabar yra kaip niekad daug galimybių rinktis. Keista, kad mama, pamačiusi realybę, vaiko neišsivežė - jeigu būtų pasakiusi, kad sąlygos netenkina, būčiau iš karto grąžinusi pinigus“, - kai kurių tėvų nesupranta D.

Nors gana dažnai stovyklų vadovai ir administracija sulaukia replikų, kad stovykla per kelis dešimtmečius visiškai nepasikeitė - kokiomis sąlygomis atostogavo tėvai, lygiai tokiomis, tik dar blogesnėmis, atostogauja ir jų vaikai, D. Arelytė tikina, kad gyvenimo sąlygos svarbios tėvams, bet ne vaikams.

„Antroje pamainoje atostogauja trys vaikai, kurie jau buvo pirmoje. Daugelis vyresniųjų vaikų čia poilsiauja jau ketvirtą ar penktą vasarą. Turime šeimą, kuri savo tris vaikus, kurių jauniausiam tik penkeri, atvežė net iš Londono. Nė vienas neišsigando tokių sąlygų.

Stovyklavietė priklauso Lietuvos žemės ūkio darbuotojų profesinių sąjungų federacijai. Jos pirmininkė Regina Dapšytė neslėpė, kad turimas vasaros stovyklas išlaikyti sunku. Be „Vaikystės šilelio“, jie dar turi „Žilvitį“ Karklėje, Klaipėdos apskrityje, bei „Gintaro poilsiavietę“ Kalvarijos savivaldybėje. Pajūryje esanti stovykla populiarumo iki šiol nepraranda, o Panevėžio ir Marijampolės apskrityje esančios kasmet sulaukia vis mažiau vaikų. Situacija sparčiai ėmė blogėti, kai savivaldybės sumažino finansavimą vaikų vasaros poilsiui.

„Namelių būklė tikrai nėra gera, mums patiems dėl to nesmagu. Pajūryje labai greitai atsirastų investuotojų, bet Panevėžio rajone vis dar ieškome. Mes esame profesinė sąjunga ir pagal įstatymus negalime pretenduoti į europinius ar projektinius pinigus. Galbūt pavyktų mūsų partneriams pritraukti finansavimą čia organizuojant sveikatingumo stovyklas, poilsį senyviems ar neįgaliems žmonėms“, - svarsto R.

„Vaikystės šilelio“ direktorė D. Arelytė pripažįsta, kad sąlygos jų stovyklavietėje ne kaip viešbutyje, bet vaikams svarbiausia geros emocijos. O jeigu tėvų ir vaikų sąlygos netenkina, visuomet galima rinktis kitą stovyklą. M. Visgi ji pripažįsta, kad kol kas jokių konkrečių žingsnių šia linkme nėra daroma. Stovyklavietei atnaujinti reikėtų milžiniškų investicijų.

„Suprantu tėvus, jie moka nemažus pinigus, tad nori gerų sąlygų. Neigti, kad stovyklos situacija bloga, nenoriu. Galėtume tiesiog uždaryti ir nebepriimti vaikų, bet nesinori taip visko palikti. Bandysime ieškoti galimybių“, - tvirtino R.

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Panevėžio departamento Visuomenės sveikatos saugos kontrolės skyriaus vedėja Vida Vyčienė teigė, kad skirtingai nei mokyklų ar darželių, vasaros stovyklų jie planine tvarka netikrina - to nenumato teisės aktai. Dabar vasaros stovykloms net nebereikia turėti higienos paso. Tačiau gavę skundų privalantys reaguoti.

„Turime prašymą iš Panevėžio rajono savivaldybės, kad ji sulaukė tėvų skundo dėl prastų gyvenimo sąlygų stovykloje „Vaikystės šilelis“. Kai bus pasirašytas patikrinimo aktas, bus galima kalbėti apie patikrinimo rezultatus“, - teigė V. Jos teigimu, skundų dėl „Vaikystės šilelio“ sulaukta ir anksčiau. Dar 2017 m. liepą per patikrinimą buvo nustatyta daugybė higienos pažeidimų - net žolė nebuvo nupjauta.

Taip pat nebuvo karšto vandens kai kuriose prausyklose, o nameliuose grindų danga buvo nelygi, apsilaupę dažai, tad nebuvo sąlygų jos tinkamai valyti drėgnu būdu. „Po metų situacija buvo kiek geresnė, bet ne visi trūkumai pašalinti. Vaizdas išties liūdnas, mat steigėjas visiškai neskiria lėšų stovyklavietei atnaujinti. Nors tai ir vasaros stovykla, elementarios sąlygos turi būti. Mums aktualu, kad vaikai stovyklose būtų saugūs - nesusirgtų infekcinėmis ligomis, nelytų ant galvos, kad miegotų švariuose pataluose“, - teigė V.

Vaikas stovykloje

Visgi higienos normos apie estetiką nekalba, todėl, anot vedėjos, ir tėvai turėtų domėtis, kur stovyklauti išleidžia savo atžalas - kur leis laiką, kur miegos, valgys ar prausis. „Pirmieji vertintojai turi būti tėvai. Jeigu vaikas buvo auginamas ant šilkinių paklodžių, natūralu, kad stovyklos sąlygomis jam bus tragedija. Bet galbūt vaikai iš paprastesnių šeimų džiaugsis puikiu maitinimu ir stovyklavimu gamtoje. Vaikas nelygus vaikui. O mes tikriname tik higienos normas ir jeigu jos pažeistos, galime skirti nuobaudą ir įpareigoti pašalinti trūkumus“, - tvirtino V.

tags: #stovyklos #trimitas #panevezio #raj #turtas