Daugiau nei 40 proc. lietuvių nėra patenkinti savo būsto energiniu efektyvumu, rodo „Swedbank“ užsakymu atlikta gyventojų apklausa. Šie rezultatai atspindi daugiabučių, individualių, sublokuotų namų ar kotedžų realybę šalies miestuose ir miesteliuose. Tyrimo duomenimis, ketvirtadaliui planuojančių keisti būstą gyventojų jo ekonomiškumas bei mažesnės išlaikymo sąnaudos yra vienas pagrindinių kriterijų, ieškant naujų namų.
Įvairūs skaičiavimai rodo, kad daugiausiai energijos namuose sunaudojama būsto apšildymui ir vėsinimui, karšto vandens tiekimui bei apšvietimui. Gerinant šių komponentų efektyvumą, sumažėja energijos išteklių naudojimas, o ilgalaikėje perspektyvoje tai padeda ne tik sutaupyti lėšų, bet ir sumažinti neigiamą poveikį aplinkai. Nemažą dalį energijos suvartojimo efektyvumo klausimų butų savininkams išsprendžia daugiabučio renovacija.
Taigi, kaip efektyviau naudoti vandenį ir šildyti patalpas namų ūkyje? Šiame straipsnyje aptarsime įvairius būdus, kaip sumažinti energijos sąnaudas ir padidinti efektyvumą.
Energetinio Efektyvumo Didinimo Priemonės
Pirmiausia verta pradėti nuo buto ar namo dalių, lemiančių didžiausią šilumos netekimą - nesandarių lauko durų bei langų, pastaruosius pakeičiant šiltais dvigubo stiklo paketo langais. Užtikrinus, kad šiluma iš namų „nepabėgs“ per langus ar netinkamai apšildytą ir izoliuotą namo fasadą, galima imtis šildymo, vėsinimo bei apšvietimo sistemų energijos vartojimo efektyvumo gerinimo.
Vienas tokio sistemų patobulinimo pavyzdžių - programuojami termostatai radiatoriams, kurie temperatūrą parinktų pagal paros metą, sumažintų šildymą nakties metu ar kai namuose nieko nėra ir padidintų ją prieš rytą ar gyventojams grįžus namo. Tokiu būdu galima sutaupyti nuo 15 iki 40 proc. Reaguojant į augantį gyventojų poreikį didinti savo būsto energinį efektyvumą, finansų įstaigos tam siūlo įvairius finansavimo sprendimus.
Šilumai žiemą išleidžiame didžiausią sumą iš visų energijso rūšių, todėl taupymas šioje srityje ypač svarbus ir veiksmingas. Patalpų (oro) ir vandens pašildymui reikalingos energijos taupymo patarimus suskirstėme į keturias grupes pagal du aspektus - kokio dydžio investicijos į taupymą yra reikalingos ir kaip greitai galite pasiekti rezultatų.
Praktiniai patarimai, kaip sumažinti šildymo sąnaudas:
- sumažinus temperatūrą 1 laipsniu (ar daugiau, bet tenkinant higienines sąlygas), vidutiniškai per metus sutaupoma 5 proc. energijos ir iki 40 Eur.
- nebūnant namuose arba naktimis sumažinant temperatūrą iki 17-18 laipsnių, taip sutaupoma 5-7 proc.
- vėdinti tada, kai tam yra poreikis - jei nėra mechaninio vėdinimo sistemos, patalpas reikia intensyviai vėdinti, kai padidėja CO2 koncentracija, nes langų ar durų atidarymas atvėsina patalpas (jei reikia sumažinti temperatūrą, ją reikia reguliuoti termostatiniais reguliatoriais, jei tokie yra arba juos įsigyti). Vienas iš galimų buitinių oro kokybės matuoklių yra pateiktas interneto svetainėje.
- šaltuoju metų laiku nelaikyti ilgai atidarytų langų ir durų: patalpas geriau vėdinti intensyviai, bet trumpai, nes nespės atvėsti sienos, lubos, grindys ir patalpose esantys daiktai.
- įvertinti, kiek energijos, kuriose srityse, ir kurios energijos rūšies suvartojama daugiausiai.
- nustatyti, kurie prietaisai namuose suvartoja daugiausiai energijos ir įvertinti galimybes sumažinti sąnaudas.
- pasiteirauti energiją tiekiančios įmonės, ar ji siūlo nemokamą ar nebrangią namų ir inžinerinių sistemų apžiūrą ar konsultaciją energijos taupymo tema.
Valstybės Parama ir Kompensacijos
Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nustatyta tvarka numatytą galimybę nepasiturintiems energijos vartotojams (t. y. bendrai gyvenantiems asmenims arba vienam gyvenančiam asmeniui, kurie, įvertinus jų turimą turtą ir pajamas, minėto įstatymo nustatyta tvarka turi teisę gauti piniginę socialinę paramą) pretenduoti į kompensacijas už būsto šildymą, karštą ir geriamąjį vandenį. Galima valstybės kompensacija.
Šilumos Izoliacijos Svarba
Šaltajam metų laikotarpiui užkamšyti ar užklijuoti nesandarumus languose ir kitur, kur jaučiamas skersvėjis, nes didesnė nei reikalinga oro kaita lemia didesnį energijos sunaudojimą. Jei langai ar durys yra su sandarinimo tarpinėmis, tinkamai sureguliuoti varstymo mechanizmą. Jei langai seni ir yra be sandarinimo juostų, rekomenduojama panaudoti jas.
- rekomenduojama šildymo prietaisų (radiatorių) neužstatyti baldais (lovomis, spintomis, stalais), kitais daiktais ar dekoratyvinėmis grotelėmis, nes taip šiluma sulaikoma prie radiatoriaus ir sunkiau įšyla patalpa, nekrauti ant jų daiktų.
- periodiškai valyti nuo jų dulkes. Valant dulkes galimas 1-3 proc. šiluminės energijos, arba 8-24 Eur, sutaupymas per metus.
- parinkti tinkamą langų užuolaidų ilgį (iki palangės), nes tada daugiau šilto oro patenka į kambario gilumą ir mažesnis kiekis cirkuliuoja šaltu lango paviršiumi.
Šildymo Sistemos Priežiūra
- reguliariai plauti ir valyti sistemos vidų. Dėl apnašų ir kalkių sistemos efektyvumas gali sumažėti 5-10 proc. Tokiu atveju tipinio individualus namo šildymo sąskaita gali padidėti iki 20 proc.
- laikytis sistemos priežiūros ir eksploatavimo reikalavimų. Periodiškai neaptarnaujamas katilas netenka savo efektyvumo. Tinkamai prižiūrima ir efektyviai veikianti namo šildymo ir karšto vandens tiekimo sistema gali padėti vartotojams sutaupyti nuo 5 iki 20 proc. išlaidų.
- laiku išleisti orą iš radiatorių.
Energijos tiekėjų švietimo ir konsultavimo veiklos skirtos vartotojams ir skatinančios juos diegti energijos vartojimo efektyvumo didinimo priemones bei įgyvendinti patarimus, kurių poveikis yra galutinės energijos suvartojimo mažinimas. Gyventojai gali kreiptis dėl konsultacijų į energijos tiekėją elektroniniu paštu, tiesiogiai internetu ar telefonu arba išsikviesti specialistą / konsultantą į bustą apžiūrai. Energijos taupymo potencialas yra 5-10 proc.
- šildymo ir karšto vandens tiekimo vamzdynų izoliacijos atnaujinimas arba papildomas izoliavimas. Neizoliuoti ar blogai izoliuoti šildymo sistemos vamzdžiai į aplinką išskiria daug šilumos, kuri gali nereikalingai šildyti negyvenamas patalpas ir didina bendrą namo sueikvojamos šilumos kiekį. Tinkamai izoliuoti karšto vandens tiekimo vamzdynai sumažina energijos suvartojimą. Tai gali sutaupyti iki 5 proc. šilumos.
- termostatų įrengimas ir jų sureguliavimas. Termostatais galima sumažinti temperatūras patalpose, kuriose būnama retai ar sumažinti nakties metu. Individualiai reguliuojant termostatus galima sutaupyti 20 ir daugiau procentų šilumos.
- izoliacinės dangos (reflektoriaus) įrengimas už šildymo prietaiso. Už šildymo prietaiso (pvz., radiatoriaus) esantį sienos plotą papildomai uždengus danga (pvz., folija, specialios izoliacinės medžiagos lakštu), nukreipiančia šilumą į kambarį, pagerinamos nuo radiatoriaus į patalpas patenkančios šilumos sklidimo sąlygos.
Alternatyvūs Šildymo Būdai
Čiaupų aeratoriai, taupios dušo galvutės padės sumažinti karšto vandens naudojimą higieninėms reikmėms iki 30 proc., kai vidutiniškai suvartoja 3 m3/mėn. karšto vandens. Dvigubo įstiklinimo langas su nuleistomis žaliuzėmis prilygsta trigubo įstiklinimo langui.
Pakeitus neefektyvų pastatų šildymui naudojamą biokuro ar dujų katilą į šilumos siurblį, pasiekiamas didesnis energijos vartojimo efektyvumas, taupomi neatsinaujinantys energijos ištekliai, mažiau teršiama aplinka. Šilumos siurblio privalumai: šilumos siurbliai automatizuoti, reikalauja mažiau priežiūros ir nereikia sandėliuoti kuro. Taip pat šilumos siurbliai turi vėsinimo funkciją.
Galima valstybės parama įsigyjant šildymo katilą ar šilumos siurblį: Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės) panaudojimas nepasiturinčių fizinių asmenų elektros energijos reikmėms ir (ar) iškastinį kurą naudojančių šilumos įrenginių pakeitimui (2022-06; Nr. KK-AM-SOC02).
Iš saulės energijos gauta šilumos energija sumažintų poreikį gauti/gaminti ją iš kitų šaltinių. Saulės kolektorių sistemos (įvairios sudėties ir talpos) kaina yra 350-2500 Eur. Galima valstybės parama finansavimui: Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės) panaudojimas nepasiturinčių fizinių asmenų elektros energijos reikmėms ir (ar) iškastinį kurą naudojančių šilumos įrenginių pakeitimui (2022-06; Nr. KK-AM-SOC02).
Išorinių sienų apšiltinimas leidžia efektyviai sumažinti šilumos energijos suvartojimą. Atnaujinti namo fasadai ne tik optimizuoja energijos išlaidas, bet ir sušvelnina klimatą kambariuose tiek žiemą, tiek vasarą, taip pat pailgina namo sienų ir kitų konstrukcijų eksploatavimo laiką. Daugiabučio namo modernizavimo kaina yra apie 450 Eur/m2. Galima valstybės parama darbų finansavimui: • Daugiabučių namų modernizavimo techninė parama. Daugiau informacijos interneto svetainėje.
Rekomenduojama patikrinti ir užsandarinti atitvaras, langus, stogą, pamatus ir grindis. Kai namas nesandarus, vidutiniškai prarandama 10-35 proc. šilumos energijos.
Tokioje sistemoje iš patalpų išeinantis oras perduoda savo temperatūrą į patalpas tiekiamam orui, todėl nepatiriami šilumos nuostoliai bei prietaiso filtrai apsaugo nuo kenksmingų oro dalelių. Tokios sistemos gali grąžinti 60-90 proc. šilumos nuo pašalinamo į lauką oro.
Modernizavus sistemas galima ne tik sutaupyti šilumos energijos, bet turėti galimybę individualiai reguliuoti šildymo intensyvumą. Atnaujinus šilumos punktą su priklausomąja sistema (elevatorinį) arba atnaujinus jau automatizuotą būtų galima sutaupyti apie 15 proc. šilumos energijos. Daugiabučio namo šilumos punkto modernizacijos kaina yra apie 12-26 tūkst. Eur arba 7-16 Eur/m2.
Galima valstybės parama finansavimui: • Atsinaujinančių energijos išteklių (saulės) panaudojimas nepasiturinčių fizinių asmenų elektros energijos reikmėms ir (ar) iškastinį kurą naudojančių šilumos įrenginių pakeitimui (2022-06; Nr. KK-AM-SOC02). Daugiau informacijos interneto svetainėje. • Daugiabučių namų vidaus šildymo ir karšto vandens sistemų modernizavimas (mažoji renovacija) Nr. KK-AM-MŽR01. Daugiau informacijos interneto svetainėje. • Daugiabučių namų modernizavimo techninė parama. Daugiau informacijos interneto svetainėje.
Išorinių sienų apšiltinimas leidžia efektyviai sumažinti suvartojamą šilumos energiją. Atnaujinti namo fasadai ne tik optimizuoja energijos išlaidas, bet ir sušvelnina klimatą kambariuose tiek žiemą, tiek vasarą, taip pat pailgina namo sienų ir kitų konstrukcijų eksploatavimo laiką. Individualaus namo modernizavimo kaina yra apie 250-350 Eur/m2.
Jei namo sienos kartu yra ir namo lauko sienos, galima termoizoliacine medžiaga jas apšiltinti iš vidaus.
Vandenilio Technologijos Šildymui
Vandenilio technologijos laikomos vienomis iš realiausių alternatyvų norint pasiekti ES užsibrėžtus tikslus, susijusius klimato kaitos procesų stabdymu. Dažniausiai eksperimentuojam su gamtinių dujų ir vandenilio mišiniu, tačiau yra ir tokių projektų kai naudojamas 100 proc. vandenilis ar net kuriama autonominė sistema. Šiuo metu pagrindinė vandenilio gamybos žaliava pasaulyje yra gamtinės dujos. Tokia vandenilio gamyba yra tarši, nes išskiria CO2.
Vandenilio naudojimas pastatų šildymo sistemose susijęs su ekologija - renkantis vandenilį, kaip kondensacinio katilo kurą, į atmosferą neišmetami teršalai ir CO2. Vienintelis šalutinis produktas yra garai. Prognozuojama, kad siekiant mažinti iškastinio kuro naudojimą namų ūkiuose, vandenilio paklausa augs, nes patalpų šildymui, karšto vandens ruošimui ir maisto gaminimui sunaudojama 30 proc. Europos šalių dujų tinklų infrastruktūra yra labai palanki vandenilio tiekimui į šildymo sistemas, tačiau norint tiekti gryną vandenilį, dalį tinklų teks modernizuoti.
Negana to, vandenilį maišant su gamtinėmis dujomis, tokį mišinį jau dabar galima tiekti šildymo sistemoms (modernūs kai kurių gamintojų šildymo katilai sėkmingai dirba kai mišinyje yra iki 20 proc. Naudojant dujų ir vandenilio mišinį, CO2 emisijos yra mažesnės. Perspektyvoje numatoma ir 100 proc. vandenilio naudojimas šildymo sistemose, tačiau šio siekio įgyvendinimas priklauso ir nuo techninių galimybių, ir nuo infrastruktūros modernizavimo tikslingumo.
Vertinant klimato kaitos iššauktus ekonomikos pokyčius, iki 2050 m. vandenilio dalis pasaulio energijos balanse gali siekti nuo 7 proc. (Tarptautinė atsinaujinančios energijos agentūra) iki 24 proc.
2020 m. liepą Europos Komisija paskelbė Vandenilio strategiją „Building a hydrogen economy for a climate-neutral Europe“. Tuo pat metu pradėta Švaraus vandenilio aljanso („Сlean Hydrogen Alliance“) veikla.
Vandenilis turi būti gaminamas iš vandens elektrolizės būdu, naudojant atsinaujinančius, atmosferos neteršiančius, energijos šaltinius - vėjo, saulės jėgaines, hidroelektrines:
- Pirmajame etape, kuris truks iki 2024 m., įvairiose šalyse bus išbandoma dujų tinklais tiekti šildymui skirtą vandenilio ir gamtinių dujų mišinį. Tai jau daroma, apie projektus daugiau informacijos rasite žemiau.
- Antrojo etapo metu (2025-2030 m.) vandenilis turėtų tapti neatsiejama ES energetikos sistemos dalimi. Bus sparčiai plečiama vandenilio gamyba, kuriama ar pertvarkoma vandenilio transportavimo infrastruktūra.
- Trečio etapo metu (2030-2050 m.
Elektrolizė tikrai ne vienintelis numatomas vandenilio gamybos būdas. Tyrinėjama kaip galima būtų gauti vandenilį iš metano, neišskiriant į atmosferą CO2 ir pan. Esmė ta, kad elektrolizė - daug energijos reikalaujantis procesas - 1 kg vandenilio pagaminti reikia nuo 48 iki 78 kWh elektros energijos. Didelis elektrolizės energijos poreikis yra vienas pagrindinių skeptiškai vandenilio atžvilgiu nusiteikusių kritikų argumentų. Jie užduoda paprastą klausimą: koks tikslas namus šildyti vandeniliu, jei šiam tikslui galima naudoti vandenilio gamybai skirtą elektrą?
Tačiau kai kalbama apie vandenilio elektrolizės naudingumo koeficientą (NK), susidaro įspūdis, kad šiuo skaičiumi manipuliuojama arba jis laužiamas iš piršto. Vienais atvejais NK nurodomas 30 - 50 proc., kitais 60 - 70 proc. ir… visi skaičiai gali būti teisingi, nes daug kas priklauso nuo technologijų. Šiais laikais pramonėje naudojamų modernių elektrolizės įrenginių NK jau siekia 70 - 80 proc., o Japonijoje sukurti eksperimentiniai įrenginiai pasiekia 90 proc. naudingumo koeficientą.
Reikia įvertinti ir tai, kad vandenilio gamybai elektrolizės būdu planuojama naudoti perteklinę elektros energiją - taip vandenilio gamyba tampa perteklinę energiją akumuliuojančia sistema.
D. D. Britanijos projektas „HyDeploy“ įsibėgėja. Bandymų vieta pasirinktas nuosavą, vandeniliui tinkantį, dujų tinklą turintis Kilio universitetas. Eksperimentui pasirengti prireikė dvejų metų. Pasirengimo darbai apėmė dujų ir vandenilio mišinio saugos bandymus, laboratorinius dujinių prietaisų tyrimus ir vandenilio poveikio dujų tinklui tyrimus. 2019 m. spalį į sistemą pradėtas tiekti gamtinių dujų ir vandenilio mišinys, kuriame buvo 20 proc. vandenilio. Juo šildyta 30 universiteto pastatų ir dar 100 aplinkinių namų. Pasak eksperimento organizatorių, vartotojų patirtis atitiko lūkesčius, apie problemas pranešimų nebuvo.
Antrasis „HyDeploy“ etapas įgyvendinamas Vinlatono miestelyje, kuriame yra 668 namai, bažnyčia, pradinė mokykla ir kelios mažos įmonės. Vinlatonas tapo pirmąja bendruomene, gavusia dujų ir vandenilio mišinį per viešą tinklą. Eksperimentas Vinlatone prasidėjo 2021 m. rugpjūtį ir truks apie 10 mėnesių. Mišinyje bus iki 20 proc. Šio projekto rezultatai bus pateikti šalies vyriausybei ir tikimąsi, kad jie padės formuoti ateities šildymo politiką.
Skaičiuojama, kad jei toks dujų ir vandenilio mišinys būtų tiekiamas visiems D. Britanijos namams ir įmonėms, kasmet į atmosferą nepatektų 6 mln. tonų anglies dioksido. Tai tas pats, kas iš kelių pašalinti 2,5 mln. Vis tik pripažįstama, kad mišinys kuriame yra iki 20 proc. vandenilio ne taip veiksmingai, kaip norėtųsi, mažina CO2 emisijas. „Bloomberg“ duomenimis, naudojant tokį mišinį, CO2 kiekį galima sumažinti 7 proc.
Nyderlanduose, Rozenburgo mieste pradėtas kitoks eksperimentas - gyvenamąjį pastatą šildo katilas, naudojantis 100 proc. vandenilį. Tarp projekto iniciatorių - dujų tinklai „Stedin“, Roterdamo savivaldybė. 2019 m. gyvenamojo namo katilinėje buvo sumontuotas vandeniliu kūrenamas katilas. Vandeniliui tiekti „Stedin“ panaudojo esamą vandenilio vamzdyną, siekdama parodyti, jog turimas tinklas yra pasirengęs priimti naująjį kurą. Tai pirmasis pasaulyje projektas, kuriame grynas vandenilis naudojamas kaip daugiabučio namo šildymo sistemos kuras.
Projektas vystomas Bakheiveno mieste, išsidėsčiusiame Šiaurės jūros Faifo pakrantėje. Tai bus pirmasis pasaulyje vandenilio tinklas, kuriuo nuo 2023 m. į namus bus tiekiamas „žaliasis“ vandenilis. Vandenilis bus gaminamas specialiai pastatytoje elektrolizės gamykloje, kuriai elektrą tieks netoliese, jūroje sumontuotos vėjo turbinos. Tai pirmasis tokio pobūdžio projektas, kurio visuose etapuose nebus CO2 ir kitų šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos. Sistema suprojektuota taip, kad būtų užtikrinti tokie pat aukšti saugos ir patikimumo standartai, kokių reikalaujama iš dabartinių dujų sistemų.
„H100 Fife“ projektas rinks informaciją apie vartotojų poreikius, susidomėjimą vandenilio technologijomis bei į aplinką CO2 neišskiriančio šildymo sprendimais. Tinklas pradės veikti 2023 m., projektas bus vykdomas iki 2027 m. Vėjas, kaip švarios energijos šaltinis, šiame projekte yra pagrindinė vandenilio šildymo dėlionės dalis. Galingos, jūroje sumontuotos, vėjo jėgainės užtikrina elektrolizei reikalingus „švarios“ energijos kiekius. Tokia sistema kaip „H100 Fife“ - veiksminga ir gali padėti ne tik Škotijai, bet ir visai D. Britanijai iki 2050 m.
Šilto Vandens Ruošimas Kaime
Šilto vandens paruošimas kaime savitas. Gamtinių dujų tiekimas dar gana ribotas, didesnės katilinės, veikusios centrinėse ūkių gyvenvietėse, beveik išnyko, o poreikis turėti karštą vandenį buičiai ir gamybai tik išaugo. Dažniausiai šiltam vandeniui ruošti naudojama elektros energija - tam reikia mažiausių sąnaudų įsirengiant sistemas tiek buityje, tiek ir gamybiniuose objektuose. Paprastai siūlomi dviejų tipų šildytuvai - tūriniai, dar vadinami boileriais, ir pratekantys (srautiniai), momentiniai.
Tūrinį šildytuvą sudaro metalinė talpa su storu šilumos izoliacijos sluoksniu ir viduje sumontuotu palyginti nedidelės galios kaitinimo elementu su integruotu termostatu. Gaminami ir kombinuoti tūriniai šildytuvai, turintys šilumokaitį, kurį galima prijungti prie centrinio šildymo sistemos katilo arba saulės kolektorių baterijos.
Atskirų gamintojų tūrinių šildytuvų konstrukcijos skiriasi kaitinimo elementais ir naudojamomis medžiagomis. Metalinei talpai nuo korozijos apsaugoti skiriamas ypatingas dėmesys. Iš juodo plieno gaminamos talpos vidus dengiamas keraminiu emaliu arba cinkuojamas. Kitas apsaugos elementas - tai anodinis elektrodas, jo sudėtyje yra magnio, kuris reaguoja su vandenyje esančiais elementais (pirmiausia su deguonimi), apsaugodamas talpos metalą nuo korozijos. Šio elektrodo būklę būtina tikrinti kas dvejus metus ir, reikalui esant, pakeisti. Brangių šildytuvų talpa gaminama iš nerūdijančio plieno ir toks elektrodas nemontuojamas. Talpos šiluminę izoliaciją atlieka poliuretano puta. Jos kokybė gamintojų deklaruojama pašildyto iki 65 °C vandens energijos kiekio temperatūrai palaikyti per parą. Kuo jis mažesnis, tuo geresnės izoliacinės savybės.
Buitiniuose šildytuvuose montuojamų šildymo elementų galia nėra didelė (1,5-2,2 kW), todėl jų įdiegimas individualiuose namuose nesudaro problemų, nes neviršijama leistina apkrovos galia. Saugesnis konstrukcijos variantas yra su ,,sausu“ šildymo elementu - ant keramino įdėklo suvyniota nichromo spiralė talpinama apsauginėje termokišenėje. Tad remontuojant nereikia išleisti vandens, o dėl mažesnės šildančio paviršiaus temperatūros susikaupia daug mažiau karbonatų, tačiau dėl didelės šilumos varžos tarp spiralės ir šildomo vandens (keramika-oro tarpas-apsauginė termokišenė) energijos sąnaudos pašildymui ir pašildymo trukmė didėja.
Tūriniai šildytuvai leidžia išnaudoti mažesnės kainos naktinę elektros energiją ir sumažinti šilto vandens ruošimo sąnaudas. Didesnes taupymo galimybes duoda kombinuotas tūrinis šildytuvas su dviem šilumokaičiais (gyvatukais). Minėti principai gali būti taikomi ir gamybiniuose objektuose, kur šilto vandens poreikis didelis. Šildytuvai yra apie 500 ir daugiau litrų talpos, o pašildymui naudojami du arba trys 7,5-9 kW galios trifaziai šildymo elementai. Jie valdomi elektroniniais valdikliais arba specialiais dviejų pakopų elektromechaniniais termostatais.
Kitą grupę sudaro momentiniai arba pratekantys (srautiniai) vandens šildytuvai. Jie pradeda veikti tik atsiradus šilto vandens poreikiui. Jų konstrukcija paprasta, jie nedideli, juos galima sumontuoti bet kurioje šilto vandens naudojimo vietoje. Tačiau yra ir keletas trūkumų. Pirmiausia, turi būti patikimas vandens tiekimas (slėgis nuo 2 iki 6 barų). Norint pašildyti iš vandentiekio imamą vandenį (žiemą jis gali būti 4-7 °C) iki 40-50 °C, reikalinga didelė galia, priklausanti ir nuo debito. Buitinių mažo našumo šildytuvų ji ne mažesnė kaip 1 kW. Konstrukcijoje numatytos apsaugos nuo perkaitimo, minimalaus slėgio vandens tiekimo linijoje ir pratekančio vandens srauto.
Brangesniuose modeliuose naudojami du kaitinimo elementai. Esant dideliems vandens srautams arba aukštoms pašildymo temperatūroms, įjungiami abu elementai. Didesniems šilto vandens poreikiams naudojami trifaziai srautiniai šildytuvai. Dešimties kilovatų galios trifazis srautinis šildytuvas gali paruošti per valandą 100 litrų 80 °C temperatūros vandens. Taigi mažos galios srautiniai šildytuvai paprastai naudojami mažiems vandens kiekiams buičiai ruošti. Didesnės (10-24 kW) galios srautinius šildytuvus galima panaudoti ir patalpoms šildyti, ir šiltam vandeniui ruošti.
Pastaraisiais metais vis plačiau naudojami elektrodiniai vandens šildytuvai. Juose nėra įprastinių šildymo elementų, o vanduo pašildomas tarp elektrodų pratekančia elektros srove. Praėjusiame šimtmetyje jie buvo plačiai naudojami ūkiuose. Vardinė tokių šildytuvų galia 25, 60 arba 100 kW, šildytuvo galios reguliavimo diapazonas nuo 10 iki 100 proc., vardinė ištekančio vandens temperatūra 95 °C (maksimali 135 °C). Šie parametrai pasiekiami, kai vandens elektrinė varža 30 Ω·m, esant 20 °C įtekančio vandens temperatūrai. Dirbant uždaroje sistemoje (patalpų šildymas) vandens varža mažinama pridedant kalcinuotos sodos, trinatrifosfato. Galima naudoti ir geriamąją sodą bei valgomąją druską. Varžai padidinti, kai vanduo stipriai mineralizuotas, į sistemą papildomai pilamas nuo druskų išvalytas vanduo.