Daugiabučio Kiemo Priežiūros Reikalavimai Lietuvoje

Daugiabučio namo kiemas yra svarbi gyvenamosios aplinkos dalis, tačiau ne visi gyventojai žino, koks yra jo teisinis statusas ir kokias teises jie turi. Aptarsime pagrindinius aspektus, susijusius su daugiabučio kiemo teisiniu statusu Lietuvoje.

Daugiabučio kiemas - tai žemės sklypas, kuriame stovi daugiabutis namas ir kuris skirtas namo gyventojų poreikiams tenkinti. Tai gali būti žaliosios zonos, vaikų žaidimų aikštelės, automobilių stovėjimo vietos ir kitos bendro naudojimo teritorijos.

Bendro Naudojimo Teritorijos

Daugiabučio kiemas dažniausiai priskiriamas prie bendro naudojimo teritorijų. Tai reiškia, kad juo gali naudotis visi namo gyventojai, laikydamiesi nustatytų taisyklių. Kiekvienas buto savininkas turi proporcingą dalį žemės sklype, priklausomai nuo jo buto ploto. Jei žemė priklauso savivaldybei ar valstybei, butų savininkai turi teisę ją nuomoti.

Gyventojų Teisės ir Pareigos

Gyventojai, naudodamiesi daugiabučio kiemu, turi tam tikras teises ir pareigas:

• Teisės:
  • Naudotis bendro naudojimo teritorijomis pagal jų paskirtį
  • Dalyvauti sprendžiant klausimus, susijusius su kiemo priežiūra ir tvarkymu
  • Teikti pasiūlymus dėl kiemo gerinimo
• Pareigos:
  • Laikytis nustatytų taisyklių ir tvarkos
  • Nešiukšlinti ir saugoti aplinką
  • Prisidėti prie kiemo priežiūros išlaidų

Kiemo Priežiūra ir Tvarkymas

Už daugiabučio kiemo priežiūrą ir tvarkymą atsakingi namo butų savininkai. Jie gali patys organizuoti priežiūros darbus arba samdyti įmonę, kuri teikia tokias paslaugas.

Iki šiol daugiabučių priežiūra dažnai buvo tarsi nematoma užkulisių veikla. Tvarkoma tiek, kiek reikia, dokumentai pildomi tada, kai jau spaudžia, o daugelis gyventojų tiesiog pasikliaudavo tuo, ką pasako administratorius. Naujos taisyklės įveda aiškesnes ribas ir griežtesnius reikalavimus: kiekviena paslauga, kiekvienas atliktas darbas privalės būti pagrįstas dokumentais, kurie bus pasiekiami gyventojams be papildomų prašymų.

Iki šiol laiptinių valymas, stogo patikros ar kiemo šaligatvių remontas dažnai būdavo „ne pirmo būtinumo” darbai. Štai viena istorija iš Kauno Žaliakalnio - gyventojai pastebėjo, kad laiptinėse nuolat dingsta šviesa, o administratorius ramino, jog „viskas tvarkoje”. Tik tada, kai vienas iš kaimynų pasikvietė nepriklausomą specialistą, paaiškėjo, kad elektros instaliacija buvo pavojingai susidėvėjusi.

Naujoji daugiabučių priežiūra nebus maloni tiems, kurie dirbo iš inercijos. Kas nesugebės prisitaikyti - rizikuos prarasti teisę vykdyti veiklą. Laukti paskutinės minutės nereikėtų. Daugiabučių priežiūra tampa skaidresnė, bet kartu ir griežtesnė. Tie, kurie iki šiol nesidomėjo savo namo reikalais, gali nemaloniai nustebti.

Vyriausybės atstovas pažymėjo, jog vietos savivaldos institucijos atsako už teritorijų prie daugiabučių namų (kurios nėra teisės aktų nustatyta tvarka suformuoti ir įregistruoti žemės sklypai ir namo bendrojo naudojimo objektas) priežiūrą ir tvarkymą, kol įstatymų nustatyta tvarka suformuos sklypus ir jie bus priskirti daugiabučiams namams, todėl šią funkciją savivaldybė privalo atlikti pagal Konstitucijos ir įstatymų jai suteiktą kompetenciją.

CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimtas butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimas šio kodekso 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.

Vyriausybės atstovo nuomone, darytina išvada, kad Taisyklių net keli punktai, reglamentuojantys aplink daugiabučius esančių teritorijų tvarkymą, neatitinka Vietos savivaldos įstatyme, kituose teisės aktuose numatytų reikalavimų.

Taigi, svarbu išsiaiškinti, kas valdo teritoriją, būna, pavyzdžiui, kad bendrija išsinuomoja žemės sklypą iš valstybės, būna, kad nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso žemės sklypas. Jeigu jums to sklypo jokiais teisiniais pagrindais valdyti nepriklauso, tai galbūt ir prižiūrėti neprivalote.

Savivaldybės Reikalavimai ir Gyventojų Iniciatyvos

Šiaulių miesto savivaldybės administracija reikalauja, kad daugiabučių gyventojai savo lėšomis organizuotų iki 20 m atstumu nuo namo žolės pjovimą savivaldybei priklausančiose teritorijose, šiose teritorijose savivaldybei priklausančių šaligatvių priežiūrą vasarą, šaligatvių priežiūrą žiemą, netgi dengtų pusę savivaldybei priklausančių šaligatvių remonto ir atnaujinimo darbų, tokiems darbams reikalingų medžiagų sąnaudų.

Iš gyventojų reikalaujama, kad jie savo lėšomis per pusę su savivaldybe finansuotų savivaldybei priklausančių bendrojo naudojimo objektų, esančių iki 20 m atstumu nuo daugiabučio namo, išlaikymą, nors už šių objektų išlaikymą, t. y. priežiūrą ir atnaujinimą, gyventojai savivaldybei moka mokesčius.

Didelių sąnaudų ir atsakomybės iš daugiabučių namų gyventojų pareikalauja savivaldybei priklausančių šaligatvių priežiūra žiemą - reikia laiku kasti sniegą, barstyti druska ir smėliu, kad neįvyktų nelaimingas atsitikimas, už kurį atsakys daugiabučio bendrijos pirmininkas arba administratorius.

Šiauliuose visuomeninės organizacijos imasi pilietinių iniciatyvų, įsitraukia į miesto viešojo valdymo procesus, pradeda daryti esminę teigiamą įtaką šiems procesams. Iniciatyva išsiaiškinti, ar Šiaulių miesto savivaldybė teisėtai reikalauja, kad daugiabučių bendrijos ir administratoriai savo lėšomis finansuotų aplink daugiabučius esančių žaliųjų vejų, pravažiavimų, šaligatvių, takų, vaikų žaidimo aikštelių, laisvalaikio ir poilsio zonų priežiūros darbus, nors žemė ir kitas tose teritorijose esantis turtas priklauso savivaldybei, - viena iš reikšmingiausių pilietinių iniciatyvų, vienas iš reikšmingiausių darbų, kuriuos per pastaruosius metus pavyko sėkmingai įgyvendinti Šiaulių miesto bendruomeninėms ir nevyriausybinėms organizacijoms, miesto visuomenininkams.

Didžioji dalis daugiabučių namų gyventojų nėra namus supančių teritorijų žemės, gatvių ir šaligatvių savininkai, taip pat vaikų žaidimo aikštelių, laisvalaikio ir poilsio zonų įrenginių savininkai.

Galiojant dabartinėms Taisyklėms, Šiaulių miesto savivaldybės administracija reikalauja, kad daugiabučių gyventojai savo lėšomis organizuotų iki 20 m atstumu nuo namo žolės pjovimą savivaldybei priklausančiose teritorijose, šiose teritorijose savivaldybei priklausančių šaligatvių priežiūrą vasarą, šaligatvių priežiūrą žiemą, netgi dengtų pusę savivaldybei priklausančių šaligatvių remonto ir atnaujinimo darbų, tokiems darbams reikalingų medžiagų sąnaudų.

Tenka privačias prižiūrinčias įmones samdyti papildomai ir papildomai joms mokėti už skubias paslaugas.

Vyriausybės atstovas informavo, jog 2003 m. birželio 26 d. sprendimo Nr.T-754 „Dėl Šiaulių miesto tvarkos ir švaros taisyklių“ pakeitimo įgyvendinimo terminas, Šiaulių miesto savivaldybės mero prašymu, atidedamas iki 2023-12-31.

Atsakomybė Už Teritoriją ir Infrastruktūrą

Už pravažiavimų, šaligatvių, praėjimo takų bei kiemo inventorių atsakingi arba gyventojai arba savivaldybė.

Atsakomybė priklauso nuo to, ar teritorijai aplink daugiabutį namą yra suformuotas atskiras žemės sklypas bei priskirtas konkrečiam daugiabučiui.

Jeigu teritorija priskirta daugiabučiui, už jos tvarkymą pilnai atsako namo butų bei kitų patalpų savininkai, kurie už tvarkymo darbus organizuoja savo lėšomis. Jeigu žemės sklypas nėra suformuotas, teritorija aplink daugiabutį priklauso savivaldybei ir joje esančios infrastruktūros būkle bei tvarkymu rūpinasi miestas.

Sužinoti, kam priklauso daugiabučio namo kiemo sklypas gyventojai gali kreipdamiesi į savo namo administratorių arba bendriją, taip pat šią informaciją gali gauti Registrų centre.

Nepriklausomai nuo to, kam priskirta daugiabučio namo kiemo teritorija, už suoliukų prie daugiabučio namo priežiūrą atsako butų ir kitų patalpų savininkai.

Norint juos suremontuoti ar pakeisti vykdomas balsavimas, kuriam būtinas daugumos gyventojų pritarimas.

Finansavimo Programos

Norintys iš esmės atnaujinti daugiabučio namo kiemą kauniečiai gali pasinaudoti „Svajonių kiemas“ finansavimo programa, kuri iš dalies finansuoja automobilių stovėjimo, vaikų žaidimo, sporto aikštelių, šaligatvių, pėsčiųjų takų, įvažų ir kiemų dangų, lietaus nuotekų sistemų, teritorijos apšvietimo, dviračių stoginių bei elektromobilių įkrovimo stotelių įrengimo bei medžių sodinimo darbus.

Pasinaudojus programa gyventojams kompensuojama nuo 40 proc. iki 90 proc. darbų kainos. Norint pasinaudoti programa pirmiausia reikia įsitikinti, kad daugiabutis namas turi suformuotą žemės sklypą.

Šiuo metu tokios ar panašios programos Vilniuje ir Klaipėdoje nėra taikomos.

Bendro Naudojimo Objektai

Pastato bendrojo naudojimo objektai yra aprašyti Bendrijų įstatymo 2 str. 3) pastato.

• Bendriją steigia pastato savininkai, to pastato savininkų bendrija rūpinasi to pastato savininkų bendraisiais irnteresais.
• Pastato savininkų bendrojo naudojimo objektai turi būti surašyti bendrojo naudojimo objektų apraše, kuriame, be kita ko, nurodoma, ar konkretus objektas priskiriamas visiems savininkas, ar tik jų daliai, gali būti...
• Jeigu asmeniškai naudojami sandėliukai priskiriami bendrajai dalinei nuosavybei, tai suprasčiau, kad kaimynas teisėtai reikalauja didesnio ploto sandėliuko, ar aš teisus ?
• Savininkai gali nustatyti naudojimosi bendrojo naudojimo objektu tvarką, proporcingumas yra svarbus argumentas, bet galbūt ne vienintelis, savininkai gali nuspręsti ir kitaip.
• Jeigu pastato bendrojo naudojimo objektų apraše būtų nurodyta, kad bendrijo naudojimo objektas - konkreti...
• Bendrijų įstatyme bendrojo naudojimo objektams, be kita ko, priskiraimos bendrosios pastato konstrukcijos - pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios...
• Jeigu sprendžiamas klausimas dėl naujo bendrojo naudojimo objekto sukūrimo (pavyzdžiui, įkrovos stotelių, kuriomis galės naudotis visi savininkai), sprendimą turėtų patvirtinti ne bendrijos nariai, bet dauguma visų butų ir kitų patalpų savininkų.
• Civilinio kodekso 4.85 straipsnis. Terasos įrengimas ant stogo vieno savininko asmeninėms reikmėms, suformuojant tą stogo dalį kaip objektą, priskirtiną nuosavybės teise vienam asmeniui, manytume, nebūtų naujo...

Svarbu: Mums nėra suteikta teisė oficialiai aiškinti įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų taikymą.

Apželdinimo Tendencijos ir Naujovės

Pastaraisiais metais nekilnojamojo turto projektų vystytojai žaliųjų zonų sąskaita stengėsi pastatyti kiek įmanoma daugiau kvadratinių metrų gyvenamųjų erdvių, įrengti kuo daugiau automobilių stovėjimo vietų. Tačiau jau ir jie pastebi, kad rinka reikalauja ne tik aukštus reikalavimus atitinkančio pastato, bet ir aplinkos.

Anksčiau projektuojant ir statant daugiabučių gyvenamųjų namų mikrorajonus būdavo paliekami skverai. Dabar gi, aplinka turėtų tapti ne objektu, o paslauga.

Projektuose atsiradus specifiškesniems aplinkos tvarkymo sprendimams, nusakantiems viso nekilnojamojo turto projekto idėją, juos reikės kur kas kruopščiau prižiūrėti. Tuo turės pasirūpinti ne gyventojai, o projekto vystytojai ar rangovai.

Viena iš ryškėjančių tendencijų - vijoklinių augalų išnaudojimas. Žinoma, ne kaip anksčiau, vijokliniai augalai nesiropš aukštyn namo siena, o greičiau - įvairiomis specialiai įrengtomis atramomis.

Netrukus galime išvysti ir prabangių daugiabučių namų žaliųjų zonų. Esą, sodybas ar namus turintys, tačiau patogesnės buities butuose ieškosiantys pasiturintys žmonės norės, kad ir daugiabučių rajonai būtų tokie žali, kaip užmiesčio sodybos.

„Kabantys sodai, žaliosios oazės ant namo stogo ar balkonuose galėtų atgaivinti ir senos statybos tarybinius daugiabučius. Tiesa, architektai ir konstruktoriai turėtų įvertinti konstrukcijų tvirtumą“, - pastebi I.

Architektai vis dažniau linkę konsultuotis su želdinimo specialistais, nes tokiems sprendimams įrengti reikalinga paskaičiuoti pastato konstrukcijų apkrovas, numatyti laistymo sistemas, vietą augalų šaknims.

Sodybos apželdinimas turi savitą specifiką ir skiriasi nuo apželdinimo darbų, atliekamų miestuose, apželdinant gyvenamųjų namų teritorijas, taip pat labiau urbanizuotas vietoves.

Sodybos Apželdinimas

Pirma, sodybos dažniausiai kuriamos kaimo gyvenamosiose vietovėse, netoli vandens telkinio, miško ar šiaip vaizdingoje vietoje, todėl atliekant sodybos apželdinimą, turi būti išlaikyta harmonija su supančia aplinka. Sodinant augalus, rekomenduojame nesodinti augalų su egzotiniais lapais, žiedais, formomis, o rinktis įprastus medžius ir krūmus, kurių augimvietės yra mūsų šalyje.

Antra, kaimo sodybos teritorija dažniausiai užima žymiai didesnį plotą, nei mieste ar priemiestyje gyvenamojo namo teritorija, todėl ir vejos bei aplinkos priežiūra turi būti paprastesnė. Nesistenkite vykdant sodybos apželdinimą teritorijoje įsirengti reprezentacinės vejos, geriau apželdinimui pasirinkite paprastesnius, mažesnės priežiūros reikalaujančius vejos sėklų mišinius. Turėsite gražią kaimišką pievelę arba kitaip vadinamą buitinę veją.

Tokią veją reikės pjauti beveik 3 kartus rečiau nei reprezentacinę. Tinkamai prižiūrint, tokia veja ilgainiui taps panaši į dekoratyvinę. Žemai pjaunama (maždaug 3 cm. aukštyje) ji sutankėja, o tręšimas azotinėmis trąšomis didina varpinių žolių kiekį, tačiau mažina piktžolių kiekį vejoje.

Tokią pievą galėsite pjauti traktoriuku-vėjapjove be surinkimo, todėl dalis maistinių medžiagų grįš atgal ir nereikės dažnai tręšti vejos. Jei norite sutaupyti daugiau lėšų prižiūrint, įrengiant bei apželdinant sodybos aplinką, įsirenkite žydinčią pievutę. Tręšimas minimalus, o pjovimas iki 3 kartų per sezoną.

Trečia, sodybos teritorijos reljefas yra įvairesnis, todėl atliekant sodybos apželdinimą nesistenkite suformuoti vienos plokštumos. Čia toleruojami didesni nei 2 cm. nelygumai.

Kiemo Apželdinimas

Kalbant apie kiemo apželdinimą, turėtume kalbėti apie terasos arba vidinio kiemelio ir vidinio kiemo, esančio gyvenamojo namo teritorijoje, apželdinimą. Žodžiu, kalbant apie kiemo apželdinimą, turime galvoje tą teritorijos dalį, kuri funkciškai yra daugiausia pritaikyta poilsiui ir kurioje statiniai, daiktai turi harmoningai derėti su aplinka bei sudaryti jaukumo pojūtį.

Terasos arba vidinio kiemelio apželdinimas

Terasa arba vidinis kiemelis, grįstas kieta danga, kuriame nėra vietos sodui, o veją labai sunku įrengti ir prižiūrėti, todėl geriausia juos dekoruoti vazoniniais augalais: mažais medeliais, krūmais ir rožėmis. Taip pat galite naudoti laipiojančius augalus, kurių lapija sukuria pavėsį. Naudojamas medžiagas ir detales derinkite prie namo stiliaus.

Vidinio kiemo apželdinimas

Nuo 50 iki 90 procentų tokio vidinio kiemo užims veja, pasirūpinkite jos nepriekaištingu įrengimu ir tolimesne priežiūra. Vidiniame kieme apšvietimas vaidina ne tik praktišką vaidmenį, bet taip pat teikia jaukumą. Apšvietimu, paryškinkite gražiausius augalus, apšvieskite vandens paviršių ar trykštančio fontano srovę.

Vidiniame kieme dažniausiai įrengiama: žaidimų aikštelė, nedidelis daržas, sodas su keliais vaiskrūmiai, vaikų žaidimo aikštelė. Vidinį kiemelį labai pagyvina gėlynas, vandens telkinukas ar alpinariumas.

Pasirinkite tinkamo dydžio medžius - dideliame sode per mažas medis tarsi išnyksta, o dideli medžiai slegia mažą erdvę. Medžiai įdomūs ne tik dėl architektūrinių formų, bet ir dėl žiedų, lapų, uogų ar žievės. Mažesniame sode tinka medžiai, kurie auga ne didesni nei 6 metrų aukščio. Nepamirškite kieme numatyti vietos naujametinei eglei.

Žemaūgiai spygliuočiai labai tinka kiemo apželdinimui. Jais galima papildyti kitų augalų grupes arba naudoti vienus, gerai dera alpinariumuose, prie akmens dekoracijų. Kolonos formos spygliuočiai suteikia kiemo apželdinimui akcentų.

Nors krūmai daugiau tinka sodinti fasadinėje namo pusėje, krūmų grupėmis-eilėmis atskiriant įvažiavimo keliuką ar link durų vedantį takelį nuo vejos, tačiau tinkamai pasirinkus krūmus galite naudoti kaip pagrindinį apželdinimo akcentą sujungiant namo erdves su sodu. Įspūdingų formų, puošniais žiedais ar lapais krūmai, labiau tinka sodinti pavieniui.

Daugiabučio namo kiemas yra svarbi gyvenamosios aplinkos dalis, todėl jo priežiūra ir tvarkymas yra bendras gyventojų ir savivaldybės rūpestis. Žinodami savo teises ir pareigas, galime sukurti jaukią ir patogią aplinką savo namuose.

tags: #bauda #uz #daugiabucio #kiemo #prieziura