Pagal Lietuvos Respublikos įstatymus, kiekvienas nekilnojamojo turto savininkas yra įpareigotas tinkamai prižiūrėti savo sklypą bei statinius. Neprižiūrėtas sklypas / statiniai - ne tik estetinė problema, bet ir rimta teisinė atsakomybė. Taigi, dar kartą pabrėžiama, kad neprižiūrėtas sklypas / statiniai - ne tik estetinė problema, bet ir rimta teisinė atsakomybė.
Šiame straipsnyje aptarsime, kokios baudos gresia už neprižiūrimus sklypus, kaip vyksta sklypų priežiūros kontrolė ir kokie yra savivaldybių įgaliojimai šioje srityje.
Teisinis reguliavimas ir baudos
LR ANK 366 straipsnio 1 dalis nurodo, kad Savivaldybių tarybų patvirtintų tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo dvidešimt iki vieno šimto keturiasdešimt eurų.
Pavyzdžiui, Skuodo rajono savivaldybės taryba 2023 m. birželio 30 d. Mieste ir kitose gyvenamosiose teritorijose asmenys privalo rūpintis eksploatuojamų pastatų ir gyvenamųjų namų estetiniu vaizdu. Tvarkytojai privalo valyti, tvarkyti, rinkti šiukšles, prižiūrėti statinius, žemės sklypus, želdinius, teritorijas. Gyvenamosiose teritorijose nuo gegužės 1 d. iki spalio 1 d.
Baudų dydžiai ir aplinkybės
Panevėžio savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojo Aušrio Valkūno teigimu, nešienaujamų privačių plotų žolės aukštį matuoti reikalauja tvarka, pagal kurią vėliau gali būti skiriamos baudos už teritorijos nepriežiūrą, negana to - ir padidintas žemės mokestis. Bauda gresia tuo atveju, kai žolė aukštesnė nei 25 centimetrai. Mažiausias piniginės baudos dydis 20 eurų, didžiausias - 140 eurų.
„Nešienaujantiems teritorijų dažniausiai skiriamas baudos vidurkis - 80 eurų“, - teigė A. Valkūnas.
Anot jo, nustačius nešienaujamą privačią teritoriją, nepuolama savininko iškart bausti. Iš pradžių jam siunčiamas raštas su reikalavimu nušienauti savo teritoriją ir apie tai informuoti atsakingus Savivaldybės specialistus. Jei į gautą raštą neatsiliepiama, po susitvarkyti skirto termino Savivaldybės atstovai vėl važiuoja įvertinti neprižiūrimų teritorijų, o tuomet jų savininkai jau apdalijami baudomis.
Žemės mokesčio padidinimas
Nesitvarkančio asmens duomenys taip pat perduodami Valstybinei mokesčių inspekcijai, o šios specialistai netvarkomo sklypo savininkams apskaičiuoja didesnį žemės mokestį - 4 proc. nuo sklypo vertės.
Savivaldybių vaidmuo ir praktika
Švarinti, gražinti, sodinti, laistyti, ravėti, šienauti, kad piktžolės akių nebadytų. Viešųjų erdvių tvarkymas - viena iš svarbių seniūnijos veiklų. Netvarkomos privačios valdos nepuošia miestelių ir seniūnams yra galvos skausmas.
Savininkus, jei jie čia negyvena, reikia surasti ir, pasak Šimkaičių seniūnės, kai kuriuos užtenka tiesiog paraginti, vieną kartą ar kelis, ir susitvarko. Skaudžiausia vieta - priešais seniūnijos langus esanti privati netvarkoma teritorija.
Ir Seredžiaus seniūnė Rimantė Pavalkienė sakė, kad apleistos privačios valdos seniūnijai yra galvos skausmas. „Judinam tuos savininkus, klibinam įvairiais būdais. Bėda su esančiais užsienyje, neturim jų kontaktų. Yra ir gerų pavyzdžių, kai sukontaktuojam, savininkai sureaguoja ir apsitvarko. Tačiau kai kuriems apsileidėliams net ir baudos nedaro jokio poveikio. Tada perduodam viešosios tvarkos pareigūnui, kad skirtų pakartotinę baudą už aplinkos nepriežiūrą.“
Seredžiaus seniūnė Rimantė Pavalkienė kolegei pritarė, kad seniūnijų galvos skausmas - apleistos privačiosvaldos. „Visada dėkojame gyventojams, kurie patvarko ir už savo tvoros, - sakė Seredžiaus seniūnė ir pasakojo apie nerašytas taisykles, kurių žmonės laikosi, bet jau ne visi.“
Statistika: Apleistų sklypų mažėjimas
Šiemet Panevėžyje nenušienautų sklypų, palyginti su praėjusia vasara, sumažėjo. Pernai per pirmąjį patikrinimą Savivaldybė buvo nustačiusi 130 apsileidėlių, šiemet - 103. Praėjusiais metais sulaukę perspėjimų 104 asmenys savuosius sklypus nušienavo, baudas užsitraukė 26 sklypų savininkai. Jiems taip pat buvo padidintas žemės mokestis.
Pasak A. Valkūno, įnirtingai ieškoti apleistų sklypų savininkų nė nereikia - paprastai būna metai iš metų tie patys savininkai. Neretai paaiškėja, kad jie išvykę į užsienį. Taip pat apie aukštą žolę informuoja apsileidėlių kaimynai.
Panevėžio savivaldybės duomenys apie neprižiūrimus sklypus:
| Metai | Nustatyta apsileidėlių | Asmenys, nušienavę sklypus po perspėjimo | Baudos užsitraukę savininkai |
|---|---|---|---|
| Praėję metai | 130 | 104 | 26 |
| Šie metai | 103 | - | - |
Kaip identifikuojama apleista žemė?
Apleista žemė - tai žemės ūkio paskirties plotai, kurie yra nenaudojami, neprižiūrimi arba netinkami naudoti pagal nustatytą paskirtį. Tokie sklypai identifikuojami naudojant nuotolinio stebėjimo ir kartografavimo metodus. Šie duomenys padeda ne tik tiksliai identifikuoti apleistus plotus, bet ir prisideda prie efektyvesnio žemės mokesčių administravimo, žemės ūkio politikos formavimo bei aplinkosauginių sprendimų.
Apleistos žemės sklypai įprastai yra apaugę sumedėjusiais augalais, kurie nelaikomi želdynais. Daugiausia apleistos žemės plotų yra šiaurrytinėje ir rytinėje šalies dalyje - daugiau kaip 3 proc. Remiantis naujausiais duomenimis, apleistos žemės sudaro kiek mažiau nei 1 proc. viso šalies žemės ūkio naudmenų ploto.
2025 m. I ketvirčio duomenimis, iš viso identifikuoti 62 879 apleisti plotai, kurių bendras plotas sudaro 31 278 ha. Dauguma sklypų yra 0,3-0,5 ha dydžio, didžiausias sklypas siekia 36 ha, o daugiau nei 10 ha dydžio yra tik 20 sklypų. Daugiausia apleistų žemių plotų koncentruojasi miškingose, kalvotose vietovėse (Lietuvos apleistų žemių ploto žemėlapį žr. pav.
Apleistų žemių erdvinių duomenų rinkinys naudojamas žemės mokesčiui apskaičiuoti. Nustatytiems apleistų žemės ūkio naudmenų plotams savivaldybės gali taikyti didesnį žemės mokesčio tarifą (iki 4 proc. Nors pagrindinė atsakomybė už žemės naudojimo priežiūrą tenka žemės savininkams ir naudotojams, savivaldybių administracijos taip pat atlieka svarbų vaidmenį.
Naudotojai turi galimybę tikslinti duomenis - iki einamųjų metų liepos 1 d. galima pateikti pranešimus apie nustatytų apleistų žemės ūkio naudmenų plotų netikslumus. Informaciją galima pateikti el. paštu arba pranešti pažymėdami klaidą www.geoportal.lt apleistų žemių žemėlapyje. Šiame žemėlapyje yra galimybė ieškoti sklypo pagal jo kadastro numerį. Pvz. žr.
Apleistų žemių stebėjimas ir analizė yra svarbus įrankis tiek žemės ūkio politikos formavimui, tiek aplinkosauginiams sprendimams.
Žemės savininkai turėtų būti sąmoningi ir rūpintis savo valdomis, kad išvengtų baudų ir prisidėtų prie gražesnės ir tvarkingesnės aplinkos kūrimo.