Turto prievartavimas yra rimtas nusikaltimas, už kurį numatyta baudžiamoji atsakomybė. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas (LR BK) apibrėžia šią veiką ir nustato bausmes už ją.
Šiame straipsnyje aptarsime turto prievartavimo atribojimą nuo plėšimo, požymius, LR BK 181 straipsnį, nusikaltimo dalyką, naudojamos psichinės prievartos pobūdį ir laiką, kada kaltininkas ketina užvaldyti turtą bei įvykdyti savo grasinimą.
LR BK 181 straipsnis: Turto prievartavimas
LR BK 181 straipsnis apibrėžia turto prievartavimą ir numato atsakomybę už šį nusikaltimą:
Tas, kas neturėdamas teisėto pagrindo atvirai ar užmaskuotai savo ar kitų asmenų naudai vertė kitą asmenį perduoti turtą, suteikti turtinę teisę ar atleisti nuo turtinės pareigos arba atlikti kitus turtinio pobūdžio veiksmus, arba nuo jų susilaikyti grasindamas prieš nukentėjusį ar kitą asmenį panaudoti fizinį smurtą, sunaikinti ar sugadinti jo turtą, paskelbti kompromituojančią ar kitokią informaciją, kurios atskleidimas nepageidautinas, arba panaudodamas kitokią psichinę prievartą, baudžiamas areštu arba laisvės atėmimu iki šešerių metų.
Tas, kas prievartaudamas turtą panaudojo fizinį smurtą, atėmė asmeniui laisvę, sunaikino ar sugadino jo turtą arba kitokiu būdu padarė jam didelės turtinės žalos, baudžiamas laisvės atėmimu iki aštuonerių metų.
Tas, kas prievartavo didelės vertės turtą arba didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes arba prievartavo turtą dalyvaudamas organizuotoje grupėje, baudžiamas laisvės atėmimu nuo trejų iki dešimties metų.
Šis straipsnis aiškiai apibrėžia, kokie veiksmai laikomi turto prievartavimu ir kokios bausmės už tai gresia.
Turto prievartavimas yra rimtas nusikaltimas, pažeidžiantis asmens nuosavybės teises ir saugumą. Lietuvoje šis nusikaltimas yra griežtai baudžiamas pagal Baudžiamojo kodekso (BK) nuostatas. Panagrinėkime, kas laikoma turto prievartavimu, kokia už tai numatyta atsakomybė ir kaip veikia teisėsauga šioje srityje.
Turto prievartavimas apibrėžiamas kaip neteisėtas reikalavimas perduoti turtą, turtinę teisę ar pašalinti kliūtis, trukdančias įgyvendinti turtinę teisę, grasinant panaudoti smurtą, sunaikinti ar apgadinti turtą, paskelbti kompromituojančią informaciją ar kitais neteisėtais veiksmais. Šis nusikaltimas pažeidžia ne tik asmens nuosavybės teises, bet ir jo psichologinę gerovę.
Pagal BK 199 straipsnį, už turto prievartavimą numatoma baudžiamoji atsakomybė. Sankcijos gali skirtis priklausomai nuo nusikaltimo sunkumo, panaudoto smurto ar grasinimų pobūdžio, taip pat nuo prievartaujamo turto vertės. Policija ir prokuratūra vykdo tyrimus, renka įrodymus ir perduoda bylas teismui. Svarbu, kad nukentėję asmenys nedelsiant kreiptųsi į teisėsaugos institucijas, pranešdami apie patirtą nusikaltimą.
Nors ne visada įmanoma visiškai apsisaugoti nuo šio nusikaltimo, yra keletas patarimų, kurie gali padėti sumažinti riziką:
- Būkite atsargūs sudarydami sandorius su nepažįstamais asmenimis.
- Venkite skolinti dideles sumas pinigų be tinkamo užtikrinimo.
- Saugokite savo asmeninę informaciją ir turtą.
Kokią agroplėvelę rinktis?
Turto prievartavimo atribojimas nuo plėšimo
Pagrindinės turto prievartavimo sudėties požymiai daro šią veiką labai panašią į plėšimą. Abiem atvejais nukentėjusiajam gali būti pareikštas turtinis reikalavimas, grasinama ir imamasi fizinės prievartos.
Tačiau svarbu atskirti šiuos du nusikaltimus. Turto prievartautojas paprastai nurodo reikalavimo motyvą, priežastį, už ką reikia mokėti, ir paprastai pats turto nepaima, o siekia, kad nukentėjusysis savo veiksmais patenkintų jo reikalavimą.
Atribojant turto prievartavimą nuo plėšimo, svarbūs šie požymiai:
- Reikalavimo motyvas: Turto prievartavimo atveju reikalavimas dažniausiai turi motyvą, priežastį, už ką reikia mokėti.
- Turto paėmimas: Turto prievartautojas paprastai pats turto nepaima, o siekia, kad nukentėjusysis jį perduotų.
Svarbiausia, jog pagal formuojamą teismų praktiką atribojant turto prievartavimą nuo savavaldžiavimo svarbūs subjektyvieji veikų požymiai, t.y. ,,Esminis kriterijus, atribojantis turto prievartavimo nusikalstamą veiką nuo savavaldžiavimo nusikaltimo, yra vertimo perduoti turtą pagrindo (ne)teisėtumas.
Jeigu turtinės pretenzijos, kurias kaltininkas reikalauja (verčia) kitą asmenį patenkinti, nėra kilusios iš teisės reguliuojamų santykių <…>, pvz., iš paskolinių sandorių, kitokių prievolių, kurių pagrindu asmuo įgyvendina atitinkamą savo ar kitų teisę, taip pat ir dėl žalos padarymo ir kt., tokie asmens neteisėti veiksmai sudaro BK 181 straipsnio sudėtį.
Aptariamos bylos kontekste svarbu pažymėti ir tai, jog ,,remiantis bendruoju amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, teisiniu reguliavimu (BK 13 straipsnis), už nusikalstamą veiką, numatytą BK 294 straipsnio 2 dalyje, atsako asmuo, kuriam iki šios veikos padarymo buvo suėję 16 metų’’, kai tuo tarpu atsakomybė už BK 181 straipsnyje įtvirtintą veiką kyla nuo 14 metų.
| Nusikaltimas | Atsakomybės amžius |
|---|---|
| Turto prievartavimas (BK 181 str.) | Nuo 14 metų |
| Savavaldžiavimas (BK 294 str. 2 d.) | Nuo 16 metų |
Nusikaltimo dalykas ir psichinė prievarta
Svarbu pažymėti, kad ne už kiekvieną asmens veiksmą, kuris tariamai atitinka baudžiamajame įstatyme nustatytų veikų požymius, galima taikyti individualią baudžiamąją atsakomybę. Juo labiau - ne kiekvieną veikimą galima laikyti nusikaltimu, jei jį vykdantis subjektas buvo vaikas iki šešiolikos metų - nors formaliai tokia veika ir atitinka įtvirtintus nusikaltimo požymius.
Turto prievartavimo atveju naudojamos psichinės prievartos pobūdis gali būti įvairus: grasinimai fiziniu smurtu, turto sunaikinimu ar sugadinimu, kompromituojančios informacijos atskleidimu ar kitokia psichologinė įtaka.
Laikas, kada kaltininkas ketina užvaldyti turtą ir įvykdyti savo grasinimą, taip pat yra svarbus elementas nustatant nusikaltimo sudėtį.
Teismų praktika ir subjektyvieji požymiai
Akivaizdu, jog tinkamas aplinkybių vertinimas ir veikos kvalifikavimas turi didelę įtaką teisingo sprendimo priėmimui bei tolesnei žmogaus gyvenimo kokybei.
Žmogiškasis faktorius - kaip ir kitose srityse, taip ir teisėje, jo išvengti dažnai nepavyksta. Prokurorai ne visada teisingai inkriminuoja veikas - t.y. nustato konkrečių veiksmų saveiką su įstatymo normomis.
Taip pat ir teismai, ne visuomet priima teisėtus ir teisingus sprendimus - tam ir sukurta teismų sprendimų tikrinimo aukštesnėje instancijoje sistema.
Apibendrinant, turto prievartavimas yra sudėtingas nusikaltimas, kurio atribojimas nuo kitų panašių veikų reikalauja kruopštaus aplinkybių vertinimo ir teismų praktikos analizės. Tinkamas veikos kvalifikavimas yra būtinas teisingam sprendimui priimti ir užtikrinti asmens teises.
Turto prievartavimas, panaudojant fizinį smurtą, yra sunkus tyčinis nusikaltimas, už kurį numatyta išimtinai tik laisvės atėmimo bausmė. Tuo metu savavaldžiavimas, panaudojant fizinį smurtą, yra apysunkis tyčinis nusikaltimas, už kurį numatyta bausmė - areštas arba laisvės atėmimas iki penkerių metų.
Jeigu Jūsų veiksmai būtų vertinami kaip turto prievartavimas, panaudojant fizinį smurtą, atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės, susitaikius su nukentėjusiu asmeniu, negalėtų būti taikomas.
Reikėtų atkreipti dėmesį, jog turto prievartavimas, panaudojant fizinį smurtą, bei savavaldžiavimas, panaudojant fizinę prievartą, yra giminingos nusikalstamos veikos.
Tiek teismų praktikoje, tiek teisės teorijoje nustatyta, jog abu šiuos nusikaltimus vienija reikalavimas perduoti turtą ar turtinę teisę ir galimi tolesni veiksmai.
Tačiau nors turto prievartavimo ir savavaldžiavimo požymiai yra panašūs, visgi, tarp šių nusikaltimų yra esminis skirtumas - turto prievartavimo atveju kaltininko reikalavimas visada yra neteisėtas, kadangi tarp šalių nėra susiklosčiusių ir realiai egzistuojančių teisinių santykių. Tuo tarpu reikalavimas patenkinti turtines pretenzijas laikomas savavaldžiavimu.
Taigi, sprendžiant klausimą, ar kaltininko veiksmai atitinka turto prievartavimo, ar savavaldžiavimo sudėties požymius, visuomet būtina nustatyti - ar kaltininkas turėjo teisę į turtą ir teisėtą pagrindą reikalauti iš nukentėjusiojo asmens perduoti turtą?
Vis dėlto, kaip matyti, Jūs, turėdamas teisėtą pagrindą reikalauti skolos grąžinimo, tai padarėte prieš nukentėjusįjį panaudodamas fizinį smurtą.
Kitaip tariant, ėmėtės veiksmų, kuriuos įstatymas draudžia naudoti, ir tokiu būdu nesilaikydamas įstatymų nustatytos tvarkos, siekėte įgyvendinti savo turimą ir pripažįstamą (Jūsų draugas pripažino skolą, kadangi ją vėliau grąžino), tačiau nerealizuotą (tuo metu Jums skola dar nebuvo grąžinta) tikrą teisę į skolos grąžinimą.
Taigi, šiuo atveju Jūsų veiksmai visgi atitiktų ne turto prievartavimo, bet savavaldžiavimo panaudojant fizinę prievartą požymius.
Be to, šiuo atveju svarbu atsižvelgti į tai, kokių padarinių sukėlė Jūsų panaudotas fizinis smurtas nukentėjusiojo atžvilgiu, kadangi Jūsų veika, sukėlusi tam tikrų sunkių padarinių (pavyzdžiui, sunkus sveikatos sutrikdymas), gali būti kvalifikuojama papildomai - atskirai nuo savavaldžiavimo.
Svarbu ir tai, kad nusikaltimą vertinant kaip savavaldžiavimą panaudojant fizinę prievartą, nepakanka tik nustatyti, kad nukentėjusysis patyrė fizinę prievartą. Taip pat turi būti nustatyta, kad naudojant tokią prievartą buvo padaryta didelė žala (gali būti tiek turtinė, tiek neturtinė) nukentėjusiojo ar jo artimo žmogaus teisėms ir teisėtiems interesams.
Būtent didelė žala yra būtinas savavaldžiavimo požymis, kadangi savavališki veiksmai, nesukėlę tokios žalos gali būti vertinami tik kaip administracinės teisės pažeidimas.
Visgi, įstatyme nėra numatyti kriterijai didelės žalos mastui nustatyti, todėl kiekvienu konkrečiu atveju apie jos turinį ir dydį sprendžia teismas, atsižvelgdamas į savavališkų veiksmų pobūdį, padarytos turtinės žalos piniginę išraišką, pažeistų teisių ir interesų svarbą bei kitas aplinkybes.
Kadangi Jūsų atveju nukentėjusysis gali pareikšti civilinį ieškinį dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo, pagrindinė susitaikymo sąlyga gali tapti civilinio ieškinio atlyginimas arba susitarimas dėl jo atlyginimo.
Svarbu atkreipti dėmesį, jog galimybę susitaikyti apsprendžia ir kitos reikšmingos aplinkybės: asmens teistumas, t. y. ar asmuo yra teistas, ar teistumas už anksčiau padarytas nusikalstamas veikas yra išnykęs; ar asmeniui nėra pareikšti įtarimai dėl kitos nusikalstamos veikos padarymo, kiek kartų jis buvo baustas administracine tvarka bei kiti asmenybę apibūdinantys duomenys.
Taigi, Jūsų veika atitiktų savavaldžiavimo panaudojant fizinį smurtą požymius ir galėtų būti vertinama kaip tyčinis apysunkis nusikaltimas. Jeigu Jūs anksčiau nebuvote teistas ir jei savanoriškai atlygintumėte nukentėjusiajam pareikštą civilinį ieškinį ir su juo susitaikytumėte, tai nebūtų kliūčių Jums taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės bei nutraukti ikiteisminį tyrimą.
Pateikiamas teisininko komentaras yra bendrojo pobūdžio ir negali būti traktuojamas kaip individuali teisinė konsultacija.
Akivaizdu, jog tinkamas aplinkybių vertinimas ir veikos kvalifikavimas turi didelę įtaką teisingo sprendimo priėmimui bei tolesnei žmogaus gyvenimo kokybei.
Žmogiškasis faktorius - kaip ir kitose srityse, taip ir teisėje, jo išvengti dažnai nepavyksta. Prokurorai ne visada teisingai inkriminuoja veikas - t.y. nustato konkrečių veiksmų saveiką su įstatymo normomis.
Taip pat ir teismai, ne visuomet priima teisėtus ir teisingus sprendimus - tam ir sukurta teismų sprendimų tikrinimo aukštesnėje instancijoje sistema.
tags: #baudziamosios #atsakomybe #uz #turto #prievartavima