Nagrinėjant santuokos nutraukimo bylas, ypač svarbus klausimas, kurį turi išspręsti teismas, yra sutuoktinių turto padalijimas. Nors dažnas galvoja, kad iki santuokos įgytas turtas negali būti pripažintas šeimos turtu, vis dėlto praktikoje pasitaiko atvejų, kai ikisantuokinis turtas tokiu pripažįstamas.
Tokio pobūdžio bylose vertinama, ar ikisantuokinį turtą buvo siekiama įgyti šeimos poreikių tenkinimui. Svarbu suprasti, kada asmeninis turtas, įgytas iki santuokos, gali būti pripažintas bendru, ir kokie teisiniai instrumentai gali būti naudojami ginant savo teises.
Bendrosios Jungtinės Veiklos Pradžia
„Bendrosios jungtinės veiklos pradžia siejama su tuo laiku, kai šalys pradėjo kartu gyventi ir vesti bendrą ūkį. Reikalavimas, kad kartu gyvenantys nesusituokę asmenys, bendrai įgydami turtą, visus klausimus vienas su kitu derintų tik rašytiniais susitarimais yra nelogiškas. Todėl pagal suformuotą teismų praktiką jungtinės veiklos susitarimu gali būti laikomas nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge. Ypač, jei jis ne epizodinis, bet trunka ilgą laiką, yra nuolatinis ir pastovus. Taip pat - ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis, savo darbu ir panašiai. Tai yra pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl bendros jungtinės veiklos, sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę“, - sakė G.
Jeigu, tarkime, nei viena iš šalių neteikia įrodymų apie statybinių medžiagų namo bei ūkinių pastatų renovavimui ir apdailai įsigijimo, tai gali būti pagrindas išvadai, kad medžiagos ir darbai buvo vykdomi bendru sutarimu iš bendrų lėšų. Ir rinkti įrodymus, kieno lėšomis buvo atliekamas turto pagerinimas, tuo metu buvo neaktualu. Taigi, kaip matome, variantų, kai asmeninis turtas įgytas iki santuokos gali būti pripažintas bendru tikrai yra ir teismuose ši praktika yra tikrai nereta“, - akcentuoja G.
Esminis Turto Pagerinimas
„Jeigu turto pagerinimas nebuvo esminis, turtas, esantis asmenine vieno sutuoktinio nuosavybe, teismo negali būti pripažintas bendrąja jungtine nuosavybe. Spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį.
Pasak G. „Neretai pagal bylos duomenis negalint nustatyti, kokią konkrečią dalį į bendro turto sukūrimą investavo kiekvienas iš sutuoktinių, taikytina CK 6.970 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta partnerių lygių dalių įnašų prezumpcija.
Vien tai, kad, pavyzdžiui, vyro turtinė padėtis ir gaunamos pajamos visą laikotarpį kol šalys gyveno kartu buvo ženkliai didesnės, nesudaro pagrindo pripažinti, kad moteris neprisidėjo prie ginčijamo turto sukūrimo, jeigu moteris gimdė vaikus ir dėl vaikų auginimo negalėjo gauti didesnių pajamų.
Nepagrįsto Praturtėjimo Institutas
Ar byloje šalis turi galimybę savo teises gintis nepagrįsto praturtėjimo instituto pagrindu, kai šalys yra pasirašiusios sutartį? Nepagrįsto praturtėjimo institutą reglamentuoja CK 6.242 straipsnis, kurio 1 dalyje įtvirtinat, jog be teisinio pagrindo nesąžiningai praturtėjęs kito asmens sąskaita asmuo privalo atlyginti pastarajam tokio dydžio nuostolius, koks yra nepagrįstas praturtėjimas, t. y. Kasacinio teismo praktikoje yra išskirtos tokios nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos:
- Pirma, turi būti nustatyta, ar atsakovas yra praturtėjęs dėl ieškovo veiksmų.
- Antra, turi būti nustatytas atsakovo praturtėjimą atitinkantis ieškovo turto sumažėjimas (atsakovas turi būti praturtėjęs ieškovo sąskaita). Nepagrįsto praturtėjimo priteisti negalima, kai dėl vieno asmens praturtėjimo niekas nepatiria nuostolių.
- Trečia, turi būti priežastinis ryšys tarp ieškovo turto sumažėjimo ir atsakovo praturtėjimo.
- Ketvirta, atsakovo praturtėjimui neturi būti teisinio pagrindo (įstatymo, sutarties ir kt.).
- Penkta, nepagrįstas praturtėjimas turi egzistuoti pareiškiant ieškinį.
- Šešta, šalis, kurios turtas sumažėjo, neturi būti prisiėmusi nuostolių atsiradimo rizikos.
- Septinta, ieškovas turi negalėti apginti savo pažeistos teisės kitais gynybos būdais, t. y. nepagrįsto praturtėjimo instituto negalima taikyti kaip priemonės, kuria būtų siekiama išvengti kitų CK normų taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-288-611/2016, 67 punktas; 2017 m. kovo 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-119-421/2017, 18 punktas; 2018 m. spalio 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad pirmiau įvardytos nepagrįsto praturtėjimo instituto taikymo sąlygos yra kumuliatyvios - bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja galimybę taikyti šį teisių gynimo būdą pažeistai materialiajai subjektinei teisei apginti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. kovo 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-57-695/2020, 28 punktas).
Kasacinis teismas taip pat yra nurodęs, kad, teisinio reguliavimo sistemoje būdamas savarankiškas prievolės atsiradimo pagrindas, nepagrįstas praturtėjimas ar turto gavimas teisės doktrinoje ar teismų praktikoje vertinamas kaip subsidiarus asmens teisių gynimo būdas. Nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo subsidiarumas reiškia, kad šis institutas taikomas tik tada, kai civilinių teisių negalima apginti kitais - sutarčių, deliktų ar daiktinės teisės - gynybos būdais arba jos apginamos nevisiškai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2022 m. birželio 30 d. nutartis civilinėje byloje Nr.
Jeigu asmuo praturtėja ar gauna turtą pagal įstatymą ar sutartį, tokiems teisiniams santykiams nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo teisės normos netaikomos, tačiau kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad kitų (sutartinių, deliktinių) šalių santykių buvimas savaime neužkerta galimybės taikyti nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisykles tuo atveju, kai turtas, kurį reikalaujama priteisti, buvo vienos šalies perduotas, o kitos įgytas nesant iš tų santykių kylančios prievolės jį perduoti.
Tuo atveju, kai šalis, kurių viena reikalauja grąžinti kitai sumokėtas sumas kaip sumokėtas be pagrindo, sieja sutartiniai teisiniai santykiai, reikia įvertinti, ar mokėjimai atlikti pagal sutartį, ar kitu teisiniu pagrindu, ar be pagrindo. Vien sutartinių santykių tarp šalių buvimas nepaneigia galimybės vienos šalies kitai perduotą turtą išreikalauti remiantis nepagrįsto praturtėjimo ar turto gavimo be pagrindo taisyklėmis, kai pagal sutartį tas turtas neturėjo būti perduotas (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gegužės 24 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-310/2013; 2019 m. kovo 5 d. nutarties civilinėje byloje Nr. e3K-393-915/2019 18 punktą; 2019 m. lapkričio 24 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 3K-3-354-701/2019 18 punktą; 2021 m. gruodžio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2023 m. liepos 26 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. e3K-3-222-313/2023 konstatuota, kad žemesnės instancijos teismai nepagrįstai sprendė, jog atsakovė (patikslintu priešieškiniu prašydama teismo priteisti iš ieškovės 10 793,10 Eur kaip be pagrindo įgytą turtą, nurodydama, kad ji yra permokėjusi ieškovei 10 793,10 Eur, nes nuo 2014 m. vasario mėnesio iki 2019 m. liepos mėnesio ieškovė neteisingai skaičiavo ir skirstė pastate esančias patalpų naudotojams patirtas komunalinių paslaugų išlaidas, t. y. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas konstatavo, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė CK 6.237 straipsnį, priešieškinio pagrįstumui spręsti nenustatė reikšmingų faktinių aplinkybių, susijusių su nepagrįsto praturtėjimo dydžio nustatymu. Teismams, neatskleidus bylos esmės, kasacinis teismas panaikino pirmosios ir apeliacinės instancijos teismų procesinių sprendimų dalis, kuriomis liko neišspręstas atsakovės priešieškinio pagrįstumo klausimas, ir šią bylos dalį grąžino iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.
Civilinio Kodekso 6.240 Straipsnio Analizė
Šiame straipsnyje aptariama be teisinio pagrindo įgyto turto sąvoka, remiantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso nuostatomis ir teismų praktika.Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.240 straipsnis reglamentuoja be teisinio pagrindo įgyto turto grąžinimo ar atlyginimo tvarką.
Pagal 6.240 straipsnio 1 dalį, asmuo, kuris be teisinio pagrindo įgijo turtą, privalo grąžinti arba atlyginti visas pajamas, gautas ar turėtas gauti iš šio turto, nuo to momento, kai sužinojo ar turėjo sužinoti apie turto įgijimo nepagrįstumą. Už be pagrindo įgytą pinigų sumą skaičiuojamos penkių procentų dydžio metinės palūkanos.
6.240 straipsnio 2 dalyje nurodoma, kad jei asmuo, įgydamas turtą be pagrindo, sąžiningai klydo, jis turi teisę reikalauti atlyginti būtinas išlaidas, patirtas išlaikant be pagrindo įgytą turtą per 6.240 straipsnio 1 dalyje nurodytą laiką.
Kai sandoris pripažįstamas negaliojančiu ir to, kas buvo atlikta, negalima įvertinti pinigais, arba to, kas buvo gauta, negalima grąžinti dėl prigimties, ieškinys dėl grąžinimo ar kompensacijos negali būti tenkinamas, jeigu tai prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo kriterijams.
Teismų Praktika
Nagrinėjant civilinę bylą Nr. (Teisminio proceso Nr. 2022 m.), kurioje ieškovas V. J. kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti solidariai iš atsakovų S. J. ir J. J. be teisinio pagrindo įgytus 5 402,99 Eur, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas.
Bylos aplinkybės susijusios su paveldėjimu po M. J. mirties. Po jos mirties, jos vaikai A. J., A. K., L. J., S. J., V. J. tapo pirmos eilės įpėdiniais pagal įstatymą. Ieškovas V. J. palikimą priėmė, kreipdamasis su pareiškimu į notarų biurą dėl palikimo priėmimo.
Ši byla iliustruoja, kaip teismas sprendžia ginčus dėl be teisinio pagrindo įgyto turto paveldėjimo kontekste. Teismas turi įvertinti visas aplinkybes, įskaitant sąžiningumą, protingumą ir teisingumą, priimdamas sprendimą dėl turto grąžinimo ar kompensacijos.
Sąžiningumo, Protingumo ir Teisingumo Principai
Sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principai yra esminiai civilinės teisės principai, kurie taikomi sprendžiant ginčus dėl be teisinio pagrindo įgyto turto. Teismas, priimdamas sprendimą, turi atsižvelgti į šiuos principus, siekdamas užtikrinti teisingą ir pagrįstą sprendimą.
Šie principai padeda užtikrinti, kad asmuo, kuris sąžiningai įgijo turtą be teisinio pagrindo, nebūtų nubaustas neproporcingai. Taip pat, šie principai užtikrina, kad asmuo, kuris nesąžiningai įgijo turtą, būtų įpareigotas grąžinti turtą arba atlyginti nuostolius.
Apibendrinant, teismų praktika rodo, kad asmeninis turtas, įgytas iki santuokos, gali būti pripažintas bendru turtu, jei jis buvo įgytas bendrosios jungtinės veiklos metu arba jei buvo esminis jo pagerinimas šeimos lėšomis. Taip pat svarbu įvertinti, ar nebuvo nepagrįsto praturtėjimo ir ar teisingai taikomi sąžiningumo, protingumo bei teisingumo principai.