Renkantis būstą ar planuojant statybas, svarbu suprasti, kas sudaro bendrą plotą. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas yra bendras plotas, kaip jis skaičiuojamas ir į ką svarbu atkreipti dėmesį.
Pirmiausia, apibrėžkime, kas yra plotas apskritai. Plotas - tai paviršiaus dalis, apribota laužtine ar uždara kreive, kurios apimtis matuojama kvadratiniais vienetais. Plotas gali būti naudojamas įvairiems tikslams, pavyzdžiui, gyvenimui, žemės ūkiui ar pramonei.
Svarbu atkreipti dėmesį į naudingą ir nenaudingą buto plotą, ypač kai kvadratinio metro kaina yra didelė. Šiame straipsnyje išsamiai aptarsime, kas sudaro buto plotą, kaip jis skaičiuojamas ir į ką svarbu atkreipti dėmesį.
Pagrindiniai Terminai
"Homestead"
Žodis „homestead“ yra angliškos kilmės ir dažnai vartojamas žemės ūkio, teisės ir istorijos kontekstuose. Terminas „homestead“ kilęs iš anglių kalbos. Jis susijęs su žodžiu „home“, kuris reiškia „namus“, ir „stead“, kuris rodo vietą arba plotą.
Kalbos požiūriu, „homestead“ yra sudėtinis žodis, kurį sudaro dvi dalys: home (namai) ir stead (vietovė). Tai rodo, kad žodis ne tik nurodo fizinę vietą, bet ir emocinį ryšį, kurį žmonės jaučia su savo namais.
Istoriškai „homestead“ buvo naudojamas apibūdinti žemės sklypus, suteiktus naujakuriams Amerikoje, ypač po Homestead Act įstatymo priėmimo 1862 metais.
Be to, „homestead“ gali turėti teisinę reikšmę. Daugelis jurisdikcijų pripažįsta homesteading teisę, kuri suteikia savininkui tam tikrą apsaugą nuo kreditorių ir kitų teisinių reikalavimų.
Apibendrinant, „homestead“ yra žodis, turintis turtingą istorinį, kultūrinį ir kalbinį kontekstą. Jis simbolizuoja ne tik fizinę erdvę, bet ir emocinį bei teisinį ryšį su žeme ir namais.
"Housing-estate"
Housing-estate - tai sudurtinis žodis anglų kalboje, reiškiantis tam tikrą gyvenamosios paskirties teritoriją, dažniausiai suplanuotą ir pastatytą kaip vieningas projektas. Žodis housing-estate susideda iš dviejų dalių: housing ir estate.
Pirmasis komponentas - housing - yra daiktavardis, kilęs iš veiksmažodžio to house (liet. apgyvendinti, suteikti pastogę), kuris savo ruožtu kilęs iš daiktavardžio house (liet. namas). Antrasis komponentas - estate - taip pat yra daiktavardis, kurio pirminė reikšmė yra valda, turtas ar dvaras.
Sujungus abu komponentus į vieną - housing-estate - gaunamas terminas, kuris žymi „gyvenamąją valdos teritoriją“, t. y. tam tikrą erdviškai, urbanistiškai ar administraciškai suformuotą teritoriją, kurioje yra daug gyvenamųjų pastatų.
Naudingas Plotas: Apibrėžimas ir Skaičiavimas
Kas yra naudingas plotas?
Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ (patvirtinto 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 4.12), būsto naudingasis plotas - tai gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) suminis grindų plotas. Svarbu pažymėti, kad į naudingąjį plotą neįeina balkonų, lodžijų, terasų ir nešildomų rūsių grindų plotas.
Buto planas su pažymėtu naudinguoju plotu
Kaip skaičiuojamas patalpų plotas?
Patalpų plotas skaičiuojamas tarp pastato vidinių sienų. II gr. statinio 80m2 plotas yra visų patalpų suma. Patalpų plotų skaičiavimai nurodyti Kadastrinių matavimų ir kadastro duomenų surinkimo bei tikslinimo taisyklėse:
Gyvenamųjų patalpų bendras plotas (Pgp) apskaičiuojamas pagal formulę:
Pgp = Pg + Pp + Pv + Pkt
Kur:
- Pg - gyvenamasis plotas
- Pp - pagalbinis plotas (pagalbinis naudingas plotas, pagalbinis nenaudingas plotas)
- Pv - verslo plotas
- Pkt - kitas plotas (rūsio (pusrūsio) patalpų plotas, garažo patalpų plotas)
Svarbu: Rūsio (pusrūsio) ar garažo patalpos, į kurias patenkama tiesiog iš gyvenamosios patalpos, įskaičiuojamos į šios gyvenamosios patalpos bendrąjį plotą.
Nesudėtingi statiniai ir plotas
Dažnai kyla klausimų, kaip skaičiuojamas plotas nesudėtingiems statiniams, pavyzdžiui, gyvenamiesiems namams ar sodo namams iki 80 kv. m. Skaičiuojamas bendras visų antžeminės dalies patalpų plotas. Į 80 kv. m. plotą įeina visos šiltos ir šaltos patalpos (įskaitant pastogės patalpas ir garažą). Rūsio ir terasų plotai į šį plotą neįskaičiuojami.
Jei norite statyti II gr. nesudėtingų pastatų kategorijai priskiriamą ūkinį pastatą, tuomet turite neviršyti 80m² bendro vidaus ploto ir 8,5m aukščio nuo vidutinio žemės lygio iki aukščiausios pastato dalies (dažniausiai stogo kraigo). Tokiems pastatams, jei jie statomi ne mieste ir ne saugotinose teritorijose (regioniniai parkai, kultūros paveldo teritorijos ir pan.), nereikalingas projektas ir statybą leidžiantis dokumentas.
Nesudėtingo statinio pavyzdys
Svarbūs aspektai projektuojant daugiabučius gyvenamuosius namus
Projektuojant daugiabučius gyvenamuosius namus, svarbu atsižvelgti į tam tikrus reikalavimus:
- Bent vienas kambarys bute turi būti ne mažesnis kaip 16 kvad. m.
- Bendras vonios ir tualeto plotas - ne mažesnis kaip 4 kvad. m.
- Vienam žmogui turi tekti ne mažiau kaip 14 kvad. m.
- Kiekviename daugiabutyje name turi būti suprojektuoti žmonėms su negalia skirti butai, kurie turi sudaryti ne mažiau kaip 5 proc. visų butų (jei namas yra ne toliau kaip 500 m kelio pėsčiomis iki viešojo transporto stotelių). Pastatuose be lifto butai žmonėms su negalia turi būti planuojami pirmajame aukšte.
Energinis naudingumas
Nauji daugiabučiai iš esmės skiriasi nuo senųjų energiniu naudingumu. Nuo 2014 m. Lietuvoje naujai statomi pastatai turi atitikti B energinio naudingumo klasę, o nuo 2016 m. - ne žemesnę kaip A klasę.
Terminų žodynas
Norint geriau suprasti statybos procesus ir reikalavimus, svarbu žinoti pagrindinius terminus:
| Terminas | Apibrėžimas |
|---|---|
| Antstatas | Pagalbinės patalpos virš viršutinio aukšto (vėdinimo kameros, katilinės, soliariumai ir kt.), turinčios atskirą stogą, kai jų plotas, matuojamas pagal antstato sienų išorės matmenis, yra mažesnis nei pusė viršutiniojo aukšto ploto. |
| Gyvenamasis pastatas (namas) | Pastatas, kurio visas naudingasis plotas, didžioji jo dalis ar bent pusė naudingojo ploto yra gyvenamosios patalpos. |
| Mansarda | Pastogėje įrengta patalpa (patalpos), bendru atveju apribota viršutinio Namo aukšto perdanga, nuožulnaus stogo konstrukcija bei išorės sienomis. |
| Nesudėtingas statinys | Paprastų konstrukcijų pastatas, kurio didžiausias aukštis 8,5 m, kurio visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma yra ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto; paprastų konstrukcijų inžinerinis statinys. |
| Pastato (namo) aukštas | Erdvė nuo patalpų grindų paviršiaus iki virš jų esančių patalpų grindų paviršiaus (viršutinis aukštas - iki pastogės perdengimo šilumos izoliacijos arba sutapdinto denginio viršaus). |
| Priestatas | Prie esamo pastato pristatytas statinys, susietas su juo funkcionaliai ir tiesioginiu įėjimu iš pastato į priestatą; gyvenamojo namo šaltos pagalbinės patalpos, pastatytos jo “šiltų” atitvarų išorinėje pusėje. |
| Statinys | Bendrasis terminas, vartojamas apibrėžti visa tai, kas sukuriama statybos darbais, naudojant statybos produktus, ir yra tvirtai sujungta su žeme. |
Šiame straipsnyje pateikiamos pagrindinės pastatų plotų ir tūrių skaičiavimo nuostatos, remiantis Lietuvos Respublikos statybos įstatymais ir reglamentais. Normaliu šriftu atspausdintos pagrindinės reglamento nuostatos, kursyvu - kai kurie jų paaiškinimai.
Teisiniai Pagrindai
Lietuvos Respublikos statybos įstatymas ir kiti teisės aktai reglamentuoja pastatų plotų skaičiavimą. Svarbūs dokumentai, kuriuos reikėtų žinoti:
- Lietuvos Respublikos statybos įstatymas (Žin., 1996, Nr. 32-788; 1997, Nr.
- Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto registro įstatymas (Žin., 1996, Nr. 100-2261; 1997, Nr.
- Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.05.03:1997 "Statinių, projektavimo sąlygų nustatymo, statinių projektų derinimo ir jų tvirtinimo tvarka" (Žin., 1997, Nr. 101-2559; 1998, Nr.
- Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.05.01:1997 "Statinio projekto rengimo tvarka" (Žin., 1997, Nr. 32-807; 1997, Nr.
- Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.11.01:1996 "Statinių priėmimo naudoti tvarka" (Žin., 1996, Nr. 88-2086; 1997, Nr.119-3125; 1998, Nr.
- Organizacinis tvarkomasis statybos techninis reglamentas STR 1.07.01:1997 "Leidimų statyti ir griauti statinius išdavimo tvarka" (Žin., 1997, Nr. 15-316; 1997, Nr.
Pagrindinės Sąvokos
Svarbu suprasti pagrindines sąvokas, kurios naudojamos apibrėžiant pastatų plotus:
- Statinys - bendrasis terminas, vartojamas apibrėžti visa tai, kas sukuriama statybos darbais, naudojant statybos produktus, ir yra tvirtai sujungta su žeme.
- Pastatas - stogu apdengtas statinys, kuriame yra vienas ar daugiau kambarių ar kitų patalpų, išdėstytų tarp sienų ir pertvarų ir naudojamų žmonėms gyventi ar žemės ūkio, pramonės, komercijos, kultūros, transporto ir kt.
Pastato Dalys ir Tūriai
Pastato antžeminė dalis yra viršutinė pastato dalis nuo pirmojo aukšto grindų paviršiaus (nulinės altitudės) iki pastato aukščiausios konstrukcijos (neskaitant dūmtraukių, vėdinimo šachtų, antenų, žaibosaugos stiebų) viršaus.
Iš pastato fasadų plokštumų neišsikišančių lodžų ir kitų nišų tūris iš antžeminės dalies tūrio neatimamas, o iš fasadų plokštumų išsikišančių architektūrinių detalių tūris nepridedamas.
Baseinų, technologinių duobių ir kitų erdvių, esančių žemiau rūsio (pusrūsio) grindų paviršiaus, tūris (pagal šių erdvių sienų išorės matmenis) įskaičiuojamas į pastato požeminės dalies tūrį.
Pastato Plotai pagal Statybos Techninius Reglamentus
Statybos techniniame reglamente STR 1.05.06:2010 „Statinio projektavimas“ nustatyta:
- Pastato bendras plotas - visų patalpų ir jų priklausinių (balkonų, lodžų, ant stogo numatomų terasų, verandų ir kitų priklausinių) plotų suma, m2. Į bendrą plotą neįskaitomas uždarų laiptinių, atvirų ar pusiau atvirų laiptinių laiptotakių ir tarpinių aikštelių, liftų šachtų plotas.
- Pastato naudingas plotas - visų šiltomis atitvaromis atitveriamų ar atitvertų patalpų plotų suma, m2.
Gyvenamųjų Pastatų Plotai
Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“ 4.11 punkte nustatyta:
- Būstas - vienbutis gyvenamasis namas, jo dalis, butas ar kitos gyvenamosios patalpos, tinkamos asmeniui ar šeimai gyventi.
- Būsto naudingasis plotas - gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) suminis grindų plotas.
Gyvenamosios Patalpos
Gyvenamosios patalpos (buto gyvenamuosiuose ir negyvenamuosiuose pastatuose; vieno buto namo; atskiro kambario su bendrojo naudojimo patalpomis) plotas skaičiuojamas kaip gyventi skirtų uždarų ar pusiau uždarų patalpų plotų suma.
Gyvenamasis plotas apima:
- Svetaines, valgomuosius, miegamuosius, darbo kabinetus, gyvenamuosius kambarius, virtuves ir kitas gyventi tinkančias šiltas patalpas, kurių grindų plotas didesnis kaip 4 m2.
- Šios patalpos turi turėti apšiltintas atitvarines konstrukcijas ir galimybę būti normaliai šildomos žiemą, neatsižvelgiant, ar jose yra stacionariniai šildymo įrenginiai, ar ne.
Pagalbinis plotas yra visų gyvenamųjų patalpų, išskyrus kambarius, verslo patalpas, rūsius (pusrūsius) ir garažus, plotų suma.
Plotų Skaičiavimo Formulė
Gyvenamųjų patalpų bendras plotas (Pgp) skaičiuojamas pagal formulę:
Pgp = Pg + Pp + Pv + Pv + Pkt
Kur:
- Pg - gyvenamasis plotas
- Pp - pagalbinis plotas
- Pv - verslo plotas
- Pkt - kitas plotas (rūsio, pusrūsio ar garažo patalpos, į kurias patenkama tiesiog iš gyvenamosios patalpos)
Pastaba: Rūsio (pusrūsio) ar garažo patalpos, į kurias patenkama tiesiog iš gyvenamosios patalpos, įskaičiuojamos į šios gyvenamosios patalpos bendrąjį plotą.
Nesudėtingi Statiniai
Žmones labiausiai domina II gr. nesudėtingas statinys - gyvenamasis namas arba I gr. nesudėtingas statinys - sodo namas. Abiem atvejais tai statiniai iki 80 kv. m. ir 8,5 m. aukščio. Skaičiuojamas bendras patalpų plotas be rūsio (antžeminės dalies), su sąlyga, kad rūsiai negali būti įrengti už pastatų ribų.
Nesudėtingų statinių iki 80 kv. m. skaičiuojamas bendras visų antžeminės dalies patalpų plotas. Į 80 kv. m. plotą įeina visos šiltos ir šaltos patalpos (įskaitant pastogės patalpas ir garažą). Rūsio ir terasų plotai į 80 kv. m. neįskaičiuojami.
Jei norite statyti II gr. nesudėtingų pastatų kategorijai priskiriamą ūkinį pastatą, tuomet turite neviršyti 80m² bendro vidaus ploto ir 8,5m aukščio nuo vidutinio žemės lygio iki aukščiausios pastato dalies (dažniausiai stogo kraigo). Tokiems pastatams, jei jie statomi ne mieste ir ne saugotinose teritorijose (regioniniai parkai, kultūros paveldo teritorijos ir pan.), nereikalingas projektas ir statybą leidžiantis dokumentas.
Užstatymo plotas tai nuo išorinės sienos krašto santykis iki išorinės sienos krašto, o bendras plotas, kuris ir apibrėžia nesudėtingo statinio kategoriškumą ir grupę - tai bendra visų patalpų suma. 80 m² - tai bendras vidaus patalpų grindų plotas. Pagal išorines sienas skaičiuojamas užstatymo plotas.
Naudingas Plotas
Pagal Statybos techninio reglamento STR 2.02.01:2004 „Gyvenamieji pastatai“, patvirtinto 2003 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 4.12., būsto naudingasis plotas - gyvenamųjų kambarių ir kitų būsto patalpų (virtuvių, sanitarinių mazgų, koridorių, įstatytų spintų, šildomų lodžijų ir kitų šildomų pagalbinių patalpų) suminis grindų plotas. Į naudingąjį plotą neįeina balkonų, lodžiju, terasų, nešildomų rūsių grindų plotas.
Projektuojant daugiabučius gyvenamuosius namus, bent vienas kambarys bute turi būti ne mažesnis kaip 16 kvad. m, bendras vonios ir tualeto plotas - ne mažesnis kaip 4 kvad. m, o vienam žmogui turi tekti ne mažiau kaip 14 kvad. m.
Kiekviename daugiabutyje name turi būti suprojektuoti žmonėms su negalia skirti butai, kurie turi sudaryti ne mažiau kaip 5 proc. visų butų. Šis reikalavimas taikomas tiems namams, kurie yra ne toliau kaip 500 m kelio pėsčiomis iki viešojo transporto stotelių. Pastatuose be lifto butai žmonėms su negalia turi būti planuojami pirmajame aukšte.
Nuo 2014 m. Lietuvoje naujai statomi pastatai turi atitikti B energinio naudingumo klasę, o nuo 2016 m. - ne žemesnę kaip A klasę.