Bendras Turtas Po Vedybų Įstatymai Lietuvoje

Santuoka yra svarbus žingsnis, kuris sukuria ne tik emocinius, bet ir teisinius įsipareigojimus. Vienas iš svarbiausių aspektų yra turto režimas, kuris nustato, kaip valdomas ir dalinamas turtas santuokos metu ir po jos nutraukimo. Lietuvoje šiuos klausimus reglamentuoja Civilinis kodeksas ir kiti teisės aktai.

Mūsų visuomenėje yra nusistovėjęs mitas, kad po santuokos sudarymo visas sutuoktinių turimas turtas tampa bendru. Tačiau būtina pažymėti, kad turto įgijimas dar iki santuokos sudarymo ne visada reiškia, kad toks turtas bus laikomas asmenine kurio nors iš sutuoktinio nuosavybe. Taigi, neretai pasitaiko, kad vienas iš sutuoktinių į santuoką „atsineša“ savo asmeninės nuosavybės teise iki santuokos nusipirktą turtą, santuokos metu tokį turtą paveldi arba toks turtas jam būna padovanojamas.

Šiame straipsnyje aptarsime, kaip veikia bendro turto įstatymai Lietuvoje, kokios yra sutuoktinių teisės ir pareigos, bei kaip galima apsaugoti savo turtą skyrybų atveju.

Bendroji Jungtinė Sutuoktinių Nuosavybė

Įstatyminis sutuoktinių turto teisinis režimas iš esmės reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Laikoma, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Bendroji jungtinė nuosavybė apima gan platų įvairaus turto ratą, todėl dalinant turtą tiek skyrybų metu, tiek sudarant sutartį dėl turto padalinimo, reikia nustatyti, koks turtas yra bendras ir todėl turi būti dalinamas.

Civiliniame kodekse yra pateiktas turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, detalizavimas:

• Turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu.
• Pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos.
• Įmonė bei iš jos veiklos gautos pajamos, jeigu abu sutuoktiniai pradėjo verstis verslu po santuokos sudarymo.
• Pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas.
• Pajamos bei vaisius, gautus iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto.

Pavyzdžiui, antstolis galėtų vykdyti išieškojimą iš darbo užmokesčio dalies ar kitų pajamų, kuri priklauso Jūsų sutuoktinei (t. y., skolingam asmeniui) po to, kai areštavęs tas lėšas pasiūlytų suinteresuotiems asmenims ir Jums imtis teisme jų padalinimo procedūrų. Šio dalinimo metu atitinkama lėšų dalis lieka areštuota.

Svarbu nedelsti ir kreditoriams Neuždelsti turto padalijimo svarbu ir kreditoriams. Jei sutuoktinių pajamų atidalinimo procedūros per tam tikrą laiką neatliekamos, kreditorius nebegali tikėtis skolos išieškojimo būtent iš šių pajamų.

Asmeninė Sutuoktinių Nuosavybė

Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios. Civilinio kodekso 3.89 straipsnis nustato, kas laikoma asmenine nuosavybe:

• Atskiras turtas, įgytas iki santuokos sudarymo.
• Asmeniškai paveldėtas ar dovanų gautas turtas.
• Sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai).
• Intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės.
• Lėšos ir daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai.
• Gautos įvairios tikslinės išmokos, pavyzdžiui, žalos, padarytos sveikatos sužalojimu, atlyginimas, neturtinės žalos atlyginimas, tikslinė materialinė parama, ar kitokios, tik su jas gavusio sutuoktinio asmeniu susijusios išmokos, taip pat ir teisės, kurių negalima perleisti kitiems asmenims.
• Turtas, įgytas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą.

Svarbu pažymėti, kad faktą, jog tam tikras turtas sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybes teise, privalo įrodyti tai teigiantis sutuoktinis ir jis tą gali padaryti tik rašytiniais įrodymais. Tačiau ši nuostata nėra taikoma tais atvejais, kai įstatymas leidžia remtis liudytojų parodymais arba turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė (CK 3.89 straipsnio 2 dalis).

Taigi išieškojimas galimas tik iš Jūsų sutuoktinei asmenine nuosavybe priklausančio turto arba iš bendro turto dalies, priklausančios sutuoktinei.

Turto Padalijimas Nutraukiant Santuoką

Skyrybų atveju sutuoktiniai įprastai pasidalija ir prievoles, ir turtą. Teismas patvirtina šalių taikos sutartį arba savo sprendimu išsprendžia ginčą dėl prievolių kilmės ar turimo turto pasidalinimo.

Kiek sutuoktiniai yra laisvi susitarti dėl dalinamo turto dalių ar koks turtas kuriam atitenka? Sutarties laisvės principas leidžia sutarties šalims laisva valia sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas, išskyrus atvejus, kai tam tikros sutarties sąlygos nustatytos imperatyviųjų teisės normų. Įstatymai įtvirtinta sutuoktinių lygiateisiškumo principą.

Turtas padalijamas natūra, atsižvelgiant į jo vertę ir abiejų sutuoktinių bendro turto dalis, jeigu galima taip padalyti. Jeigu natūra abiem sutuoktiniams turto padalyti negalima, turtas natūra priteisiamas vienam sutuoktiniui, kartu jį įpareigojant kompensuoti antram sutuoktiniui jo dalį pinigais. Parenkant turto padalijimo būdą ir padalijant turtą natūra, atsižvelgiama į nepilnamečių vaikų interesus, vieno sutuoktinio sveikatos būklę ar turtinę padėtį arba kitas svarbias aplinkybes.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje naujausių bylų pažymėjo, jog santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų, todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

Santuokos nutraukimo procese neaptarus bendrojo turto padalinimo klausimo, jis įgauna bendrosios dalinės sutuoktinių nuosavybės teisinį statusą.

Nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu.

Vedybų Sutartis

Norint išvengti ilgų ir brangių skyrybų, vis daugiau žmonių Lietuvoje sudaro vedybų sutartis. Vedybų sutartis yra teisė, o ne pareiga. Jei sutuoktiniai jos neturi, jų turtui taikomas standartinis teisinis režimas: viskas, kas užgyventa po vedybų, yra bendras turtas - bendroji jungtinė nuosavybė.

„Aišku, susitarti bet kaip veikiausiai nepavys, nes įstatymai numato kelis specifinius variantus, bet lankstumo yra: galima sutarti dėl visiškai atskiro turto režimo, visiškai bendro, dalinės bendros nuosavybės, kai turtas gali būti įgyjamas nelygiomis dalimis arba dėl mišraus režimo. Pastarasis bene lanksčiausias, nes leidžia susitarti dėl atskirų objektų ir pajamų šaltinių nuosavybės bei taikyti visų minėtų režimų mišinį“.

Pavyzdžiui, galima numatyti, kad verslas, dividendai ir akcijų vertės padidėjimas liks steigėjo rankose. Bet atlyginimas, jei vienas ar abu sutuoktiniai dirba vieno iš jų įkurtoje įmonėje, bus bendras.

Vedybų sutartis gali būti naudinga ne tik skyrybų atveju. Ji gali apsaugoti šeimos turtą tais atvejais, kai reikia padengti vieno iš sutuoktinių įsiskolinimus arba išgyventi verslo bankrotą.

Tačiau reikia nepamiršti, kad kreditoriai gali ginčyti tokias sutartis, pažeidžiančias jų interesus ir sutuoktinių lygiateisiškumo principą.

Dažnai manoma, kad vedybų sutartys reikalingos tik skyrybas planuojantiems, ar didelį turtą valdantiems žmonėms. Tačiau apie sutartis turėtų pagalvoti ir tie, kurie sudaro jau ne pirmą santuoką ir turi su ankstesne santuoka susijusių įsipareigojimų.

Kita priežastis - vieno iš sutuoktinių vykdomas verslas, ypač jei pasirinkta neribotos asmeninės atsakomybės verslo forma, kaip antai individuali įmonė. Trečia priežastis - sutuoktinai turi turtinių interesų daugiau nei vienoje valstybėje. Siekiant išvengti nesusipratimų ir ginčų, galinčių kilti dėl skirtingose šalyse taikomų skirtingų įstatymų.

Be to, vedybų sutartį rekomenduojama sudaryti ir tuo atveju, jei santuokos metu planuojama įsigyti žemės sklypą, o vienas iš sutuoktinių nėra Lietuvos pilietis, ir negali įsigyti žemės.

Vedybų sutartis - kaip savigynai laikomas ginklas. Geriau, kad jo niekada neprireiktų.

Ar žmonos skolos gali būti išieškomos iš vyro turto ir - atvirkščiai?

Taip, jeigu sutuoktinių turtas nėra teisiškai padalintas. Prievolės dėl santuokos netampa bendros, tačiau, asmeniui sudarius santuoką, jo turto teisinis režimas gali pasikeisti. Svarbu, ar asmenys yra nusistatę teisinį savo turto režimą vedybų sutartimi. Jeigu sutuoktiniai nebuvo sudarę vedybų sutarties ir oficialiai dar nėra nutraukę santuokos, turto teisiniam režimui taikomos bendros įstatymų nustatytos taisyklės.

Į kokį šeimos turtą nukreipiamas skolų išieškojimas?

Tai reiškia, kad nemokaus sutuoktinio skolos atlikus tam tikras teisines procedūras gali būti išieškomos iš bet kokio šeimos turto, kuris laikomas bendrąja jungtine abiejų sutuoktinių nuosavybe. Bendrąja jungtine nuosavybe pripažįstamas ir darbo užmokestis - pajamos, gautos iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos. Pagal šį principą sutuoktiniui priklauso dalis kito sutuoktinio darbo pajamų ir atvirkščiai.

Civilinio kodekso 3.110 str. 1 dalyje įtvirtinta, kad iš bendro sutuoktinių turto negali būti tenkinamos sutuoktinių prievolės, kurios atsirado iki santuokos įregistravimo, išskyrus atvejus, kai išieškoma iš bendro turto sutuoktinio dalis.

Asmeninio turto pripažinimas bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe

Sprendžiant sutuoktinių ginčą dėl turto, priklausančio asmeninės nuosavybės teise vienam sutuoktiniui, pripažinimo bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, turi būti nustatomos šios teisiškai reikšmingos faktinės aplinkybės:

1. asmeninis sutuoktinio turtas buvo pagerintas iš esmės (kapitalinis remontas, rekonstrukcija, pertvarkymas ir kita);
2. asmeninis turtas iš esmės pagerintas santuokos metu;
3. iš esmės turtas pagerintas sutuoktinių bendromis lėšomis, kito sutuoktinio lėšomis ar darbu.

Svarbu pažymėti, jog sprendžiant dėl vieno sutuoktinio asmeninio turto pripažinimo bendrąją jungtine sutuoktinių nuosavybe (CK 3.90 str.). Taigi, pagerinto turto vertės nustatymo momentas yra viena iš labai reikšmingų aplinkybių nustatant atliktų pagerinimų mastą bei sprendžiant, ar atlikti pagerinimai atitinka esminio pagerinimo kriterijus, nes spręsdamas dėl esminio pagerinimo teismas turi atsižvelgti į tikrosios asmeninio turto vertės prieš pagerinant ir pagerinus santykį.

Esant ginčui dėl turto pagerinimo iš esmės, teismas turėtų atsižvelgti tik į tą turto vertės pokytį, kuris yra nulemtas atliktų pagerinimų, o ne padėties rinkoje ir pan.

Turto Padalinimas Notarine Tvarka

Bendras turtas gali būti pasidalinamas sutuoktiniams sudarant turto padalinimo sutartį notarine tvarka. Ją galima sudaryti tiek santuokos nutraukimo metu, tiek santuokos nenutraukiant. Turtas, pasidalytas sutuoktinių gyvenant susituokus, tampa asmenine jų nuosavybe, todėl, nutraukiant santuoką, nebedalijamas. Sutuoktiniai gali pasidalinti bet kokį turtą: kilnojamąjį, nekilnojamąjį, įmonės ir pan.

Svarbu, kad turto padalinimo sutartimi sutuoktiniai negali išspręsti būsimo turto režimo, t. y. pasidalinti turtą, kuris bus sukurtas ateityje.

Santuoką nutraukiant tarpusavio sutarimu yra sudaroma santuokos nutraukimo teisinių pasekmių sutartis, kurioje, be kitų klausimų, privalo būti aptartas viso bendro turto ir prievolių pasidalinimas. Tokia sutartis yra tvirtinama teismo.

Įrodinėjimas Teismo Proceso Metu

Nagrinėjant bylą teisme dėl skyrybų ar turto padalinimo, pirma nustatytina sutuoktinių turto nuosavybės rūšis. Nuo turto nuosavybės formos priklausys, kuriam sutuoktiniui tas turtas atiteks, ar turtas bus dalinamas ar ne. Civilinis kodeksas pateikia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, kuri reiškia, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Atsižvelgiant į šią prezumpciją, įrodinėti reikia būtent aplinkybę, kad turtas sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise. Atitinkamai kyla klausimas, kokiomis priemonėmis galima įrodinėti turto nuosavybės rūšį.

Civilinis kodeksas aiškiai apriboja įrodymų ratą ir nurodo, kad faktas, jog tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė.

Gali susidaryti situacija, kad dėl objektyvių priežasčių nebeegzistuoja jokių rašytinių įrodymų, kuriais galima būtų įrodyti turto nuosavybės rūšį. Pavyzdžiui, gaisro metu sudegė namas su visais dokumentais. Tokiu atveju yra įmanomos išimtys, kurios leidžia įrodinėti turto rūšį, remiantis kitais įrodymais, pavyzdžiui, liudytojų parodymais.

Supratimas apie bendro turto įstatymus yra būtinas kiekvienai porai, planuojančiai ar jau esančiai santuokoje. Tai padeda apsaugoti savo teises ir užtikrinti teisingą turto padalijimą skyrybų atveju.

tags: #bendras #turtas #po #vedybu