Šiame straipsnyje nagrinėjama situacija, kai bendrasavininkas nesutinka grąžinti žemės sklypo dalies, ir aptariami galimi teisiniai veiksmai bei ieškinio senaties klausimai. Straipsnyje remiamasi konkrečiu atveju, kai žemės pirkimo sutartis buvo sudaryta prieš daugelį metų, o vienas iš bendrasavininkų teigia, kad jo tėvai (tuo metu senyvo amžiaus ir neraštingi) buvo apgauti.
Žemės Pirkimo Sutarties Nuginčijimas: Ar Tai Įmanoma?
Ieškinio teikimas teismui dėl žemės pirkimo-pardavimo sutarties pripažinimo negaliojančia yra galimas. Tačiau egzistuoja didelė tikimybė, kad atsakovas gali prašyti taikyti ieškinio senatį, o tai yra savarankiškas pagrindas ieškinį atmesti.
Kaip nurodo teisininkai, ieškinio senatis gali būti skaičiuojama nuo sužinojimo apie pažeistas teises. Tačiau nereikėtų manyti, kad taip galima ginčyti labai senus sandorius, nes sužinojimo momentas vertinamas ne tik subjektyviai, bet ir objektyviai - kada šalis apie savo teisių pažeidimą, būdama protingu asmeniu, turėjo sužinoti.
Galimi Veiksmai Esamoje Situacijoje
Jei teisme jau yra iškelta byla dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo, teismas greičiausiai neleis tikslinti ieškinio ir pareikšti papildomą reikalavimą dėl žemės pirkimo-pardavimo sutarties nuginčijimo. Tai užvilkintų nagrinėjamą bylą, nes teismui reikėtų ją stabdyti, kol įsiteisėtų sprendimo dalis dėl ginčijamos sutarties. Teismas nenustatinės naudojimosi tvarkos, jei ginčijamas žemės sklypo dalių dydžio klausimas.
Patarimas - panaudoti turimus įrodymus derybose su priešinga šalimi, siekiant ją "paspausti" ir nusistatyti sau palankesnę naudojimosi tvarką, užbaigiant ginčą taikos sutartimi.
Situacijos Detalės ir Galimi Sprendimai
Konkrečiu atveju derybos su priešinga šalimi yra sunkiai įsivaizduojamos, nes ji kerštauja už teismo sugrąžintą neteisėtai užimtą plotą gyvenamame name. Apie valstybinės žemės pirkimą ir sutarties surašymą nežinota, nes su tėvais negyventa nuo 1972 m., o tėvai dėl seno amžiaus galimai nesuprato, kad buvo apgauti.
Dėl naudojimosi tvarkos žemės sklypu nustatymo kreipėsi bendrasavininkė, norėdama įteisinti savo didesnę žemės sklypo dalį ir reikalaudama iš po sugrąžintos patalpos esantį žemės plotą perkelti į dirbamą žemę.
Kaip spręsti: noriu brėžti ribas su artimaisiais, bet kažkodėl bijau juos įskaudinti.
Šiuo metu atgautas gyvenamas plotas pagal turimą 1/2 dalies nuosavybę netelpa ant tėvų įsigytos žemės po namu, o siūlomos kompensacijos rinkos kaina ji atsisako. "Iškelti žemę" iš po namo į kitą vietą nėra galimybės, todėl ieškoma išeities iš tokios netipinės padėties.
Jeigu žemė būtų privatizuota pagal turimą 1/2 dalį, kaip būtų vertinama senatis? Kokie dar galimi variantai?
Teisės Į Žemės Sklypą Perdavimas
LR CK 6.394 str. 1 dalyje minimas žodis "perduoda". Pagal pastato pirkimo-pardavimo sutartį pirkėjui kartu su nuosavybės teise į tą daiktą pardavėjas perduoda ir šio straipsnio nuostatas. Taip pat LR Žemės įstatymo 30 str. Ar įeina į žodžių "perduoda, perleidžia" sąvoką naudojimosi daiktu tvarkos nustatymas pagal turimą nuosavybę?
Paprastai tariant, įsigyjant pastatą, kartu įsigyjate ir žemės sklypą ar jo dalį, reikalingą pastatui eksploatuoti. Jei yra namas, kuris priklauso keliems bendraturčiams, ir žemės sklypas, kuris priklauso tiems patiems bendraturčiams, įsigijus namą, jie kartu įsigijo ir po dalį žemės sklypo, reikalingo eksploatuoti jų namo dalį.
Jeigu nėra nustatyta, kuriam bendraturčiui kuri dalis žemės sklypo priklauso, arba nenustatyta naudojimosi tvarka, tada esant ginčui bendraturčiai pagal valdomas žemės sklypo dalis nusistato naudojimosi tvarką žemės sklypu. Jeigu vienas bendraturtis neteisėtai naudojasi didesne žemės sklypo dalimi, negu jam priklauso, tada teisme reiškiamas negatorinis ieškinys ginti savo nuosavybės teises.
Jeigu įsigijote dalį žemės sklypo ir buvo nustatyta naudojimosi tvarka juo, ta tvarka privaloma ir jums, bet galite kreiptis į teismą dėl jos pakeitimo. Dėl žemės sklypo dalies grąžinimo jau buvo nurodyta, kaip elgtis.
Negatorinis Ieškinys ir Alternatyvos
Kreipiantis dėl negatorinio ieškinio į advokatus, jie gali nesutikti rašyti ir atstovauti teisme, motyvuodami tuo, kad žemės sklypo dalį privatizavo ir pirkimo-pardavimo sutartis buvo surašyta dar tėvams gyviems esant, nors patys dalyvauti negalėjo dėl labai silpnos sveikatos. Dabartinė 1/2 dalies bendrasavininkė, turėdama motinos notariškai patvirtiną įgaliojimą, tvarkė pati ir įsigijusi didesnę dalį sklypo, jį įsiregistravo 1999 m. gegužės mėn.
Kadangi minėta žemės sklypo dalies nuosavybė bendrasavininkės įregistruota NT registre, prarandama ne tik faktinė, bet ir juridinė valdymo teisė.
Kadangi atsakovė yra teisėta ginčo žemės sklypo dalies savininkė, netinka nei negatorinis, nei vindikacinis ieškinys, todėl reikia ginčyti žemės pirkimo-pardavimo sutartį, kurios pagrindu jai ir priklauso dalis ginčo žemės sklypo.
| Veiksmas | Tikimybė | Pastabos |
|---|---|---|
| Ieškinys dėl sutarties pripažinimo negaliojančia | Maža | Didelė ieškinio senaties taikymo rizika |
| Derybos su bendrasavininke | Sunkiai įmanoma | Dėl keršto ir nesutarimų |
| Negatorinis ieškinys | Netinka | Atsakovė yra teisėta savininkė |
tags: #bendrasavininkas #nesutinka #grazinti #ne #jam #priklausancia