Planuojant statybas ar tiesiant kelius savo sklype, svarbu žinoti galiojančius reikalavimus, kurie užtikrina ne tik patogų privažiavimą, bet ir atitinka įstatymus bei saugumo standartus. Šiame straipsnyje aptarsime kelio pločio reikalavimus sklypams Lietuvoje, įskaitant reikalavimus sodų bendrijoms, atstumus nuo sklypo ribų, želdinių sodinimo taisykles ir kitus svarbius aspektus.
Kelio Projektas ir Statybos Leidimas
Klausimas: Ar norint gauti statybos leidimą būtina padaryti kelio projektą nuo pagrindinio kelio iki sklypo, jei kelias yra lauko, bet jam suteiktas gatvės pavadinimas?
Atsakymas: Taip, būtina. Gatvės pavadinimas - tai procesas, kuriuo suteikiamas sklypui adresas, tačiau tai nėra susiję su kelio statinio projektavimu ir įrengimu. Sklypo adresas paprastai suteikiamas matuojant sklypą kadastriniais matavimais.
Keliai, taip pat yra statiniai, kurie skirstomi į kategorijas, rūšis, priklausomai nuo kategorijos, vietovės, jiems rengiami projektai, gaunami statybos leidimai. Jei nėra kelio projekto arba kelias (kaip statinys) nėra registruotas Registrų centre, tuomet nėra užtikrinta, jog jūsų privažiavimas atitinka reikalavimus.
Jei kelio sklypas buvo suprojektuotas dalinant sklypus teritorijų planavimo dokumentu (detaliuoju planu arba sklypų formavimo ir pertvarkymo projektu), tai norint įsirengti kelią, būtina rengti kelio projektą atitinkamai numatytai kelio kategorijai. Teritorijų planavimo dokumentas nėra lygus kelio projektui ir nesuteikia teisės įrengti kelio statinį. Teritorijų planavimo dokumentu numatomos sklypų ribos, sklypų naudojimo reglamentai, kiti reikalavimai.
Servitutinis Kelias
Servitutinis kelias - tai teisė naudotis svetimu žemės sklypu tam tikroje dalyje, siekiant užtikrinti patekimą į savo sklypą ar statinį. Tokia teisė ypač aktuali kaimo vietovėse ar ten, kur dėl istoriškai susiklosčiusių aplinkybių nėra suformuotų bendrojo naudojimų kelių.
Servitutinis kelias - tai specifinė servituto forma, suteikianti teisę naudotis kito asmens žemės sklypu keliui įrengti ar juo naudotis, kai nėra galimybės patekti į savo sklypą kitu būdu. Dažniausiai pasitaikantys servitutai yra kelio servitutai, leidžiantis vienam žemės savininkui naudotis kito sklypo dalimi privažiavimui prie savo sklypo.
Skirtingai nuo bendro naudojimo kelių (atskirti nuo sklypų), servitutiniai keliai yra sklypuose ir yra jų dalis. Servitutiniai keliai skirtingai nuo bendro naudojimo kelių (dažniausiai aptarnaujami savivaldybės) prižiūrimi tarnaujančio daikto savininkų ir ar naudotojų, pagal jų tarpusavio sutarimą (dažniausiai sutarties pagrindu).
Servituto nustatymo būdai:
- Sutartiniu būdu (sandoriu) - kai kaimynai susitaria dėl kelio naudojimo sąlygų ir tai įformina notariškai.
- Teismo sprendimu - kai susitarti nepavyksta, servitutas gali būti nustatomas teismo sprendimu, remiantis faktiniais pateikimo prie sklypo poreikiais. Toks sprendimas priimamas jei nėra kitos galimybės patekti į sklypą su kuo mažesniu poveikiu, apribojimais tarnaujančiam sklypui.
- Įstatymo pagrindu - kai kuriais atvejais įstatymai tiesiogiai numato servituto būtinybę.
Servitutas turi būti įregistruotas Nekilnojamojo turto registre. Tik tada jis tampa galiojančiu trečiosioms šalims - pvz., naujiems sklypo savininkams. Be šio plano servituto įregistruoti nepavyks. Servitutiniai santykiai yra reglamentuojami Lietuvos Respublikos Civilinio kodekso 4.111-4.129 straipsniais.
Svarbu žinoti ir tai, kam priklauso servitutinis kelias. Pasitikrinkite dokumentus - prieš perkant sklypą, patikrinkite, ar yra įregistruotas servitutas. Kaip sužinoti, ar kelias servitutinis? - tai galite padaryti pagal prieš tai aprašytą punktą tikrinant sklypo dokumentus. Jei tai bendro naudojimo kelias tą galite pasitikrinti Regia.lt, kur matysite savo sklypo ribas ir ar kelias išimtas iš sklypo ploto ar ne. Jei išimtas tai greičiausiai yra bendro naudojimo kelias , o ne servitutinis.
Jei Jums reikalingas servituto nustatymo planas ar kompensacijos skaičiavimas už servitutą, kreipkitės į specialistus. Tinkamai nustatytas ir įformintas servitutinis kelias ne tik užtikrina patogų patekimą į sklypą, bet ir apsaugo nuo ilgų teisminių ginčų.
Kelio Plotis ir Kategorija
Kelio juostos plotis turi atitikti reikalavimus, nustatytus Statybos techniniame reglamente STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“. Pagal reglamento 10 lentelę D kategorijos - vietinės reikšmės gyvenamųjų teritorijų - gatvėms nustatytas 12 metrų gatvės juostos (tarp raudonųjų linijų) plotis.
Apibendrinant, manytina, kad 12 m pločio gatvės juosta detaliajame plane nėra architekto pasirinkimas, o tikėtinas savivaldybės planavimo sąlygų ir galiojančio STR reikalavimų įgyvendinimas - šiuo pločiu rezervuojama visa gatvės juosta tarp raudonųjų linijų, kurioje be maždaug 6 m važiuojamosios dalies, šaligatviai, inžinerinių tinklų koridoriai, žaliosios juostos ir kiti infrastruktūros elementai.
Pilnai gali būti, kad jūsų atveju projektuojama ne 12m pločio kelio danga, o 12m pločio kelio juosta, kuri rezervuojama kelio statiniui kartu su visais jos elementais, pagal teisės aktų reikalavimus. Veikiausiai projektuojama D kategorijos gatvė, nes kitokios kategorijos ir kitokių reikalavimų gatvės šiuo metu nėra pagal teisės aktus. Važiuojamoji dalis, veikiausiai bus 5,5-6m pločio. Skaitykite STR "Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai" ir matysite, kad mažesnio pločio žemės juostos neina nustatyti, nes mažesnio pločio nenumato reikalavimai.
Gatvių ir kelių techninius parametrus (plotis, apsisukimų spinduliai, stovėjimų vietos ir etc) reglamentuoja STR 2.06.04:2014 „GATVĖS IR VIETINĖS REIKŠMĖS KELIAI. BENDRIEJI REIKALAVIMAI“.
Artūras Želnys iš UAB Zemindar komentuoja, kad jei kelias tik prie vieno namo, turėtų užtekti 8 m pločio ir 12 m apsisukimo aikštelės.
Kelio Plotis Sodų Bendrijose
Vadovaujantis Sodininkų bendrijų įstatymo 6 straipsniu, STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“ 33 lentele, sodų keliai priskiriami Ds kategorijai. Ds kategorijos kelio klotis (tarpas tarp sklypų) turi būti ne mažesnis kaip 4,5m, važiuojamosios dalies plotis ne mažesnis kaip 2,5m.
Todėl, jei kelias yra siauresnis, neužtikrinamas sklandus eismo judėjimas tiek gyventojų poreikiams tenkinti (lengvųjų automobilių eismui), tiek saugumui užtikrinti (spec. tarnybų transporto eismui).
Ds kategorijos kelio parametrai:
| Parametras | Reikalavimas |
|---|---|
| Kelio klotis (tarpas tarp sklypų) | Ne mažesnis kaip 4,5 m |
| Važiuojamosios dalies plotis | Ne mažesnis kaip 2,5 m |
Atstumai Nuo Sklypo Ribų Ir Želdinių Sodinimas
Asmenims, statantiems pastatus, paprastai yra žinoma, kad statinių išdėstymas greta esančių sklypų atžvilgiu net ir nuosavame sklype yra reglamentuotas teisės aktuose ir šių reikalavimų privalu laikytis.
Statybos inspekcija primena, kad statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techninio reglamento STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ (reglamentas STR 2.02.09:2005) 8 priede.
Remiantis statybos techninio reglamentu STR 1.07.01:2010, 3 m atstumu nuo sklypo ribos statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m; didesniais atstumais statinių konstrukcijų aukštis gali būti didinamas išlaikant reikalavimą - kiekvienam papildomam virš 8,5 m aukščio metrui atstumas didinamas po 0,5 m.
Želdinių sodinimas nesilaikant nustatytos tvarkos, ir tuo pažeidžiant kaimynų interesus ir jų sklypų ribas sukelia konfliktus.
Gyvatvorę ar medžius reikia sodinti savo sklypo ribose ir išlaikant atstumus, nurodytus Lietuvos Respublikos Aplinkos ministerijos 2007 m. gruodžio 29 d. įsakymu Nr. Jose yra nurodyti mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be kaimyninio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens raštiško sutikimo.
Medžius ir krūmus, kurie gali užaugti arba formuojami aukštesni kaip 3 m, iš šiaurinės pusės leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 5 m nuo kaimyninio sklypo ribos, o iš kitų pusių - ne arčiau kaip už 3 m. Galinčius užaugti nuo 2 iki 3 m aukščio arba formuojamus iki 3 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 2 m, o galinčius užaugti arba formuojamus iki 2 m aukščio iš visų pusių leidžiama sodinti ne arčiau kaip už 1 m nuo kaimyninio sklypo ribos.
Atkreipiame dėmesį, kad želdinius sodinant per visuomenines akcijas ar talkas būtina sąlyga - jų sodinimo organizatorius raštu turi susitarti su savivaldybe ar seniūnija arba tos žemės valdytoju ar naudotoju dėl sodinamų želdinių kiekio, rūšies, sodinimo laiko, vietos, pasodintų želdinių priežiūros ir tvarkymo.
Svarbiausi atstumai sodinant želdinius nuo sklypo ribos:
| Aukštis | Atstumas nuo šiaurinės ribos | Atstumas nuo kitų ribų |
|---|---|---|
| > 3 m | 5 m | 3 m |
| 2-3 m | 2 m | |
| Iki 2 m | 1 m |
Kiti Svarbūs Aspektai
Statant ar planuojant statyti statinį, įrenginį valstybinėje žemėje visais atvejais reikia jos patikėtinio sutikimo. Taip pat reikia žinoti ar planuojamam statyti statiniui reikia gauti statybą leidžiantį dokumentą, kurį išduoda savivaldybių administracijos, reikia žinoti statinio paskirtį, kategoriją (techninius parametrus), vietą. Svarbu paminėti, kad statinių sąrašo, kuriems nereikia gauti statybą leidžiančio dokumento, nėra.
Jeigu konkretaus žemės sklypo naudojimo būdas - vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorija, šiuose žemės sklypuose gali būti statomi tik vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties ir pagalbinio ūkio paskirties pastatai. Statant neypatinguosius ir ypatinguosius pagalbinio ūkio paskirties pastatus visada privaloma gauti statybą leidžiantį dokumentą, prieš tai parengiamas statybos projektas. Tuo atveju, kai atitinkamos kategorijos nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas patenka į išvardintas teritorijas, statybą leidžiantis dokumentas privalomas. Jo nereikės, kai nesudėtingasis pagalbinio ūkio paskirties pastatas nepatenka į nurodytas teritorijas.
Norint statyti laikinuosius nesudėtinguosius statinius (visų tipų lieptus, jachtų ir valčių elingus, laikinuosius nesudėtinguosius sporto paskirties inžinerinius statinius, skirtus vandens sportui ir pramogoms organizuoti), išskyrus hidrotechnikos statinius, kuriems sutikimai išduodami atskiru Nacionalinės žemės tarnybos direktoriaus sprendimu patikėjimo teise valdomuose valstybinės reikšmės paviršiniuose vandens telkiniuose ir bendrosios dalinės nuosavybės teise valstybės ir privačių asmenų valdomuose vandens telkiniuose yra būtinas sutikimas. Sutikimus išduoda Nacionalinės žemės tarnybos apygardų žemės tvarkymo ir administravimo skyriai. Sutikimai išduodami per Žemės informacinę sistemą (toliau - ŽIS).
Sklypo Reljefo Keitimas Ir Atraminės Sienelės
Inspekcija gauna vis daugiau gyventojų nusiskundimų dėl kaimyniniuose sklypuose keičiamo sklypo reljefo. Pažymėtina, kad teisės aktai nereglamentuoja maksimalaus gretimų žemės sklypų aukščio skirtumo ties tokių sklypų riba.
Statybos techninio reglamento STR2.02.09.2005 yra reglamentuojamas didžiausias sklypo reljefo nuolydis - jis turi būti ne didesnis kaip 12 proc. Jei nuolydis viršija šį dydį, jis sumažinamas formuojant sklypo reljefą (paaukštinant, pažeminant, išlyginant reljefo paviršių, įrengiant terasas, atramines sieneles ir pan.).
Kai statinio statyba užbaigta, žemės sklypo savininkas, pertvarkydamas savo sklypo reljefą, privalo užtikrinti, kad paviršinės nuotekos nepatektų į gretimus žemės sklypus. Paviršinės nuotekos sklype turi būti nuvedamos į išleistuvą sklypo lietaus nuotakynu ar reljefo paviršiumi, latakais ir pan., o iš sklypo - į komunalinį ar vietinį lietaus nuotakyną nuotekų išleistuvu. Jeigu tokio nuotakyno nėra, į griovius, kanalus arba reljefo paviršiumi į atvirus vandens telkinius ir pan.
Iškasti grioviai ir kanalai nėra priskiriami statiniams, todėl juos galima įrengti prie sklypo ribos neperžengiant sklypo ribos be kaimyno sutikimo. Bet kokie statiniai neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo nutekėti.
- kai atstumas nuo sklypo ribos iki atraminės sienelės didesnis kaip 1 m, turi būti vertinamas sienelės aukštis, t.y.
- kurių aukštis > 2 m, priskiriamos neypatingiesiems statiniams.
Taip pat atkreipiame dėmesį, kad STR 1.05.01:2017 7 priede nurodyta, jog besiribojančių žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų rašytiniai sutikimai privalomi, kai atraminė sienutė statoma ant sklypo ribos arba kai įrengiama savo sklype, jei tokios sienutės bet kurios konstrukcijos bet kurio taško aukštis (matuojamas nuo žemės paviršiaus ties sklypų riba) didesnis už horizontalų atstumą nuo šio taško iki sklypų ribos.
Tvoros Ir Kelių Apsaugos Zonos
Kada reikalingas statybą leidžiantis dokumentas nesudėtingųjų statinių (tarp jų ir tvorų) statybai nurodyta statybos techninio reglamento STR 1.05.01:2017 „Statybą leidžiantys dokumentai. Statybos užbaigimas. Statybos sustabdymas. Savavališkos statybos padarinių šalinimas.
- jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc.
- jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc.
Užtvaros (tvoros) su cokoliais neturi kliudyti paviršiniam vandeniui nuo gretimo žemės sklypo ar laisvos valstybinės žemės (teritorijos) nutekėti.
Žemės savininkas gali patikrinti, ar jam priklausančiame žemės sklype buvo įregistruota kelių apsaugos zona - adresu: Apsaugos zonų planai, žemėlapiai, schemos | Susisiekimo ministerija (lrv.lt).
Minėtoje nuorodoje galima atsidaryti valstybinės reikšmės kelių apsaugos zonų brėžinį bei žemės sklypų sąrašą. Pagal kelio kategoriją, kelio apsaugos zona prie magistralinių kelių yra 70 m, prie krašto kelių - 50 m, prie rajoninių kelių - 20 m.
tags: #kelio #pakeitimas #sklype