Bendraturčių nesutarimai: įrodymų teismui svarba

Dažnai pasitaiko situacijų, kai bendraturčiai nesutaria dėl bendro turto valdymo, naudojimo ar disponavimo. Tokie ginčai gali būti sprendžiami tiek taikiai, susitarimu, tiek ir teisme. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius aspektus, į kuriuos atsižvelgia teismai, nagrinėdami bendraturčių ginčus dėl servituto nustatymo, statybos leidimų teisėtumo ir turto atidalijimo.

Servituto nustatymas teismo tvarka

Servitutas - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą (tarnaujantįjį), suteikiama naudotis tuo daiktu (viešpataujančiuoju) tam tikru būdu. Pagal Civilinio kodekso (CK) 4.124 str. 1 d., servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais - administracinis aktas.

Kasacinis teismas, aiškindamas CK 4.124 str. 1 ir 2 d. nuostatas, konstatavo, kad iš servituto kylančių teisių ir pareigų atsiradimas siejamas su dviem juridiniais faktais:

  1. Sutarties, įstatymo, teismo sprendimo arba administracinio akto, nustatančio servitutą, buvimu.
  2. Servituto įregistravimu įstatymo nustatyta tvarka, išskyrus atvejus, kai servitutą nustato įstatymai.

CK 4.126 str. 1 d. numato, kad teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesusitaria, o nenustačius servituto nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

Taigi, teismo sprendimu servitutas nustatomas esant dviem būtinoms sąlygoms:

  1. Kai savininkai nesutaria.
  2. Kai, nenustačius servituto, nebūtų įmanoma normaliomis sąnaudomis daikto naudoti pagal paskirtį.

Bylą dėl servituto nustatymo nagrinėjantis teismas pirmiausia turi įvertinti, ar daikto savininkas, įgyvendindamas savo nuosavybės teisę ir siekdamas, kad dėl daikto tinkamo naudojimo būtų nustatytas servitutas, išnaudojo visas objektyvias ir įmanomas galimybes, kad nuosavybės teisę būtų galima įgyvendinti neapribojant kitų savininkų teisių ir interesų.

Kasacinio teismo nutartyse pasisakyta, kad servituto nustatymui gali turėti reikšmės tai, ar jo nustatymas susijęs su teritorijų planavimo tvarka priimtais dokumentais, be kita ko, detaliaisiais planais; bylą nagrinėjantis teismas turi vadovautis privalomais teritorijų planavimo dokumentų sprendiniais. Detaliuosiuose planuose gali būti nustatomas reikalingų servitutų poreikis.

Aplinkybė, kad žemės sklypo savininkas sutiko su žemės sklypo detaliuoju planu, kuriame nustatytas servitutas, bet vėliau atsisakė sudaryti sutartį dėl servituto nustatymo, taip pat turi būti vertinama teismo kartu su visomis servitutui nustatyti reikšmingomis aplinkybėmis, be kita ko, nepaneigia pareigos nustatyti objektyvios servituto būtinybės aplinkybę.

Pavyzdžiui, vienoje byloje kasacinis teismas konstatavo, kad apeliacinės instancijos teismas, spręsdamas dėl servituto nustatymo, nepagrįstai sureikšmino aplinkybę, jog servitutas nustatytas detaliajame plane, su kurio sprendiniais atsakovas sutiko detaliojo plano rengimo metu, ir nepagrįstai patenkino ieškovės reikalavimą nustatyti servitutą, nenustatęs CK 4.126 str. 1 d. įtvirtintų sąlygų.

Statybos leidimų teisėtumas

Ginčai dėl statybos leidimų teisėtumo dažnai kyla tarp bendraturčių, kai vienas iš jų atlieka statybos darbus be kito sutikimo. Teismas, nagrinėdamas tokį ginčą, vertina, ar statybos leidimas buvo išduotas teisėtai, ar nepažeidė kitų bendraturčių teisių ir interesų.

Svarbu, kad statybos leidimas atitiktų teisės aktų reikalavimus, teritorijų planavimo dokumentus, aplinkos apsaugos, paveldosaugos, saugomų teritorijų apsaugos teisės aktų reikalavimus. Taip pat būtina įvertinti, ar buvo gautas visų bendraturčių sutikimas statybos darbams atlikti.

Jei statybos leidimas išduotas neteisėtai, teismas gali įpareigoti atsakovą nugriauti, išardyti perstatytas statinio dalis ir atstatyti statinį į buvusią padėtį. Be to, teismas gali priteisti ieškovui patirtas išlaidas dėl neteisėtų statybos darbų padarinių pašalinimo.

Turto atidalijimas

Kai bendraturčiai nesutaria dėl bendro turto naudojimo, vienas iš jų gali pareikšti ieškinį dėl turto atidalijimo. Pagrindinė taisyklė, kuria teismas vadovaujasi atidalindamas bendraturčių turtą - turto atidalijimas natūra, kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai.

Todėl teikiami atidalijimo variantai turi būti procedūriškai ir techniškai priimtini. Tačiau tam tikrais atvejais turtas negali būti padalytas natūra dėl objektyvaus pobūdžio veiksnių, t. y. dėl to, kad toks turtas yra nedalus, pavyzdžiui, kai techniškai neįmanoma paskirstyti konkrečių turto objektų ar atskirti turto dalių, tarkim, įrengti atskirtus įėjimus bute, įrengti atskirtas patalpas ir kt.

Tokiais atvejais, kai turto neįmanoma padalinti natūra, vienam iš bendraturčių yra priteisiamas visas turtas, o vienas ar keli iš atidalijamų bendraturčių už prarasto turto vertę gauna kompensaciją pinigais. Piniginė kompensacija turi atitikti atidalijamos turto dalies rinkos vertę.

Svarbu pažymėti, jog kitas bendraturtis, nesutikdamas su pasiūlytu turto atidalijimo variantu gali teikti priešieškinį ir nurodyti jo manymu teisingiausią turto atidalijimo būdą.

Turto atidalijimo būdai

Turto atidalijimas gali būti vykdomas:

  • Bendraturčių sutarimu, įforminant bendraturčių valią notariniu sandoriu.
  • Teismo keliu, vienam iš bendraturčių pareiškus ieškinį dėl turto atidalinimo.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikos apžvalgose yra nurodęs, jog bendro turto atidalijimo institutas leidžia sumažinti bendraturčių skaičių ir bendrosios nuosavybės apimtį bei atitinkamai išplėsti asmeninės nuosavybės apimtį.

Įrodymų svarba teisme

Kilus ginčui tarp bendraturčių, jo sprendimo sėkmė bet kokiu atveju priklauso nuo turimų įrodymų. Teismui reikia pateikti įrodymus, pagrindžiančius savo reikalavimus ir atsikirtimus. Tai gali būti sutartys, planai, leidimai, eksperto išvados, nuotraukos, liudytojų parodymai ir kiti dokumentai.

Svarbu, kad įrodymai būtų patikimi, objektyvūs ir atitiktų faktines aplinkybes. Teismas vertina visus byloje esančius įrodymus ir sprendimą priima pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu.

Pagrindiniai įrodymai bylose dėl bendraturčių ginčų

Ginčo objektas Svarbiausi įrodymai
Servituto nustatymas Detalusis planas, susitarimas, teismo sprendimas, eksperto išvada dėl būtinybės
Statybos leidimo teisėtumas Statybos leidimas, projektas, sutikimai, teritorijų planavimo dokumentai
Turto atidalijimas Nuosavybės dokumentai, planas, eksperto išvada dėl atidalijimo galimybės ir būdo

tags: #bendraturciai #nesutaria #neprivalo #pateikti #irodymu #teismas