Daugiabučių namų butų savininkai, norėdami palėpėse įrengti gyvenamąsias patalpas ir tikėdamiesi išvengti galimų problemų, kreipiasi į Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos konsultantus. Neišsiaiškinus reikalavimų gali kilti rūpesčių ne tik dėl nepatenkintų kaimynų, bet ir apsilankius pastatų naudojimo ar statybos priežiūrą atliekančioms tarnyboms.
Inžineriniai tinklai - svarbi pastato dalis.
Bendrosios Dalinės Nuosavybės Valdymas
Statybos inspekcija (Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija prie Aplinkos ministerijos) informuoja, kad daugiabučio namo palėpė, jei ji nuosavybės teise nepriklauso atskiriems patalpų savininkams ar tretiesiems asmenims, yra bendrojo naudojimo patalpa, bendrosios dalinės nuosavybės teise priklausanti visiems namo butų ir kitų patalpų savininkams. Ja, kaip ir kitais bendrosios dalinės nuosavybės objektais, disponuojama bendraturčių sutikimu.
Palėpės Įregistravimas ir Matavimai
Norint įgyvendinti nuosavybės teisę į visą palėpę ar jos dalį pirmiausia reikia atlikti palėpės kadastrinius matavimus, jeigu ji nebuvo oficialiai išmatuota (inventorizuota) ir nenustatyta kiekvieno daugiabučio namo buto ar patalpų savininko dalis. Atlikus šiuos matavimus, neįrengta palėpė įregistruojama Nekilnojamojo turto registre (NTR) kaip atskira bendrosios dalinės nuosavybės patalpa.
Kad įregistruotoje atskiroje bendrosios dalinės nuosavybės patalpoje savininkai galėtų nustatyti savo palėpės dalies konkrečią vietą, būtinas jų susitarimas dėl palėpės plano, kuriame nurodoma, kurioje vietoje yra kiekvienam bendraturčiui priklausanti dalis. Visų namo butų ir kitų patalpų savininkų pasirašytas susitarimas tvirtinamas notaro ir įregistruojamas NTR.
Sutikimai ir Nuosavybės Teisės
Norint gyvenamąsias patalpas įrengti didesnėje, nei gyventojui priklauso, palėpės dalyje, būtina gauti palėpės bendraturčių sutikimus - atsisakymus savo dalies. Statybos užbaigimą patvirtinantis dokumentas kartu su kadastrinių matavimų byla - tai nuosavybės teisės į naujai suformuotą nekilnojamojo turto objektą įregistravimo ar esamo buto kadastro duomenų pakeitimo dėl palėpėje įrengtų papildomų patalpų pagrindas.
Inžinerinių Tinklų Projektavimo Sąlygos
Inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkai privalo nustatyti inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų projektavimo sąlygas ir jų laikytis. Statytojas (užsakovas) turi teisę pasirinkti paslaugų teikėjus - inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkus ar naudotojus (iš nustatančiųjų statinio projektavimo sąlygas), todėl į projektavimo sąlygų sąvadą įrašomos visų galimų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų savininkų ar naudotojų, galinčių teikti statytojui (užsakovui) paslaugas, nustatytos projektavimo sąlygos.
Tačiau projektavimo sąlygose draudžiama nustatyti reikalavimą, kad statytojas (užsakovas) atliktų esamų inžinerinių tinklų ir susisiekimo komunikacijų remonto ar rekonstravimo darbus. Šiuos darbus privalo atlikti tų tinklų ar komunikacijų savininkai ar naudotojai. Jei dėl suprojektuoto statinio būtina išplėsti esamus ar nutiesti naujus inžinerinius tinklus, susisiekimo komunikacijas, sudaroma inžinerinių tinklų savininko ar naudotojo ir statytojo (užsakovo) sutartis. Joje nurodoma inžinerinių tinklų, susisiekimo komunikacijų statybos finansavimo ir naudojimo tvarka bei nuosavybės teisės (užbaigus statybą).
Projektavimo Sąlygų Redagavimas ir Galiojimas
Statinio projektavimo sąlygos turi būti suredaguotos konkrečiai ir aiškiai, kad pagal jas galima būtų parengti statinio projekto sprendinius. Inžinerinių tinklų projektavimo sąlygose turi būti nurodoma: inžinerinių tinklų trasų vietos ir kiekvienos paskirties inžinerinių tinklų vieta susisiekimo komunikacijos ar inžinerinių tinklų koridoriaus skersiniame profilyje, vamzdynų diametrai, šilumos tinklų tipas (kanalinis, bekanalinis), elektros ir nuotolinio ryšio (telekomunikacijų) linijų skerspjūviai, kiti techniniai parametrai ir pan. (jei jie nenustatyti, pateikiami duomenys juos apskaičiuoti), statinio inžinerinių sistemų ir statybos sklypo inžinerinių tinklų prijungimo prie komunalinių ar vietinių inžinerinių tinklų vietos (šuliniai, kameros, elektros transformatorinės, paskirstymo punktai, telekomunikacijų spintos ir pan.
Statinio projektavimo sąlygų sąvadas galioja tol, kol galioja statybos leidimas. Nesudėtingo statinio, kuriam statybos leidimas neprivalomas, statinio projektavimo sąlygų sąvadas galioja 3 metus.
Nesudėtingų Statinių Reikalavimai
Neretai manoma, kad nesudėtingų statinių statybai nereikalingas nei projektas, nei statybą leidžiantis dokumentas. Tiesa, kad šių statinių projektavimas ir statyba yra paprastesnė nei ypatingos ar neypatingos kategorijos statinių ir jai taikomi ne tokie griežti reikalavimai. Pagal kategorijas statiniai skirstomi į nesudėtinguosius, neypatinguosius ir ypatinguosius. Statybą leidžiančio dokumento (SLD) privalomumas naujo statinio statybos atveju priklauso nuo statinio kategorijos. Ypatingųjų ir neypatingųjų statinių statybai SLD visada privalomas.
Nesudėtingais statiniais laikomi paprastų konstrukcijų pastatai ir inžineriniai statiniai. Tai gali būti gyvenamieji - vieno ir dviejų butų, pagalbinio ūkio ir kiti negyvenamieji pastatai, sodo namai, šiltnamiai, įvairios užtvaros, atraminės sienutės ir kiti statiniai.
Statybos inspekcija primena, kad nesudėtingųjų statinių kategorijai priskiriamas paprastos konstrukcijos pastatas, kurio didžiausias aukštis yra 8,5 metro, visų aukštų, antstatų, pastogės patalpų ir naudojimo paskirtimi susietų priestatų plotų suma - ne didesnė kaip 80 kvadratinių metrų ir kurio rūsys (pusrūsis) yra ne didesnis kaip vieno aukšto.
Ribojamas ne tik šių pastatų plotas, bet ir aukštis - iki 8,5 m. Mums gerai žinomi iki 80 kv. m ploto gyvenamieji vieno ar dviejų butų namai yra priskirtini būtent II grupei, kuri yra aukštesnės kategorijos ir jai keliami griežtesni reikalavimai. Šie pastatai, kaip ir aukštesnių kategorijų (ypatingos ir neypatingos) analogiški gyvenamieji pastatai, turi būti projektuojami remiantis STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“ nustatytais reikalavimais.
Sodo namelis - vienas iš nesudėtingų statinių pavyzdžių.
Statybos Leidimai ir Sutikimai
SLD statyti naują I grupės nesudėtingąjį statinį nėra privalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, kurortą, Kuršių neriją, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
SLD statyti naują II grupės nesudėtingąjį statinį neprivalomas, jei žemės sklypas nepatenka į šias teritorijas: miestą, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinę saugomą teritoriją, kultūros paveldo objekto teritoriją, kultūros paveldo objekto apsaugos zoną, kultūros paveldo vietovę, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zoną, magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijas, esančias 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.
Atkreiptinas dėmesys, jeigu naujo nesudėtingo statinio statybos ar rekonstravimo atveju pagal teisės aktų reikalavimus neprivaloma parengti supaprastinto statybos ar rekonstravimo projekto, privaloma turėti žemės sklypo bendraturčių sutikimus ir besiribojančių žemės sklypų savininkų ar valdytojų sutikimus, kai statinį numatoma statyti ar rekonstruoti arčiau žemės sklypo ribų negu numatyta teisės aktuose. Šie rašytiniai sutikimai prilygsta statybą leidžiančiam dokumentui, o jų forma nėra reglamentuojama. Dar vienas niuansas - nesudėtingo statinio statybos atveju, šiems rašytiniams sutikimams galioja 1 metų senaties terminas.
Tvorų ir Atraminių Sienučių Statyba
Numatoma projektuoti ir statyti tvora priskiriama nesudėtingam statiniui, jei ji atitinka statybos techniniame reglamente STR 1.07.01:2010 „Nesudėtingi statiniai“ nustatytus reikalavimus.
Rašytiniai gretimų žemės sklypų (teritorijų) savininkų ar valdytojų sutikimai (susitarimai) privalomi statant užtvarą: ant sklypo ribos (konstrukcijomis peržengiant sklypo ribą); prie sklypo ribos (arčiau kaip 1 m iki sklypo ribos, konstrukcijoms neperžengiant sklypo ribos): jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 50 proc. bendro užtvaros ploto (įskaitant ir stulpų bei užtvaros cokolinės dalies, metančios šešėlį į gretimą sklypą, plotą) - kai statmenai užtvaros į gretimą sklypą (teritoriją) metamas šešėlis nukreiptas šiaurės kryptimi (tarp (>)330° ir (<)30°); jei užtvaros kiaurymių plotas mažesnis nei 25 proc.
Rašytiniai sutikimai statant atraminę sienutę: ant sklypo ribos.
Statinių išdėstymo namo sklype gretimų sklypų atžvilgiu reikalavimai vienbučių ir dvibučių namų statyboms nustatyti statybos techniniame reglamente (toliau- STR) STR 2.02.09:2005 „Vienbučiai ir dvibučiai gyvenamieji pastatai“. STR aiškiai nurodyta, kad būtina išlaikyti 3 m atstumą nuo sklypo ribos. Trijų metrų atstumu nuo sklypo ribos statomo statinio (pastato ar stogą turinčio inžinerinio statinio) bet kurių konstrukcijų aukštis, skaičiuojant jį nuo žemės sklypo ribos žemės paviršiaus altitudės, negali būti didesnis kaip 8,5 m.
Valstybinės Teritorijų Planavimo ir Statybos Inspekcijos (VTPSI) Veikla
Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) stiprina savo techninę bazę ir į kasdienę veiklą diegia pažangius skaitmeninius sprendimus. Institucija įsigijo modernų 3D skenavimo įrenginį su GPS integracija ir tacheometru, kuris bus naudojamas statinių matavimams ir patikrinimams atlikti.
Pagal Ekonomikos ir inovacijų ministerijos atliktą sisteminių priežiūros institucijų veiklos vertinimą, Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) surinko 9,28 balo iš 10 ir gavo aukščiausią A įvertinimą. Vertinimas apėmė 2023-2024 metų laikotarpį.
2025 metais Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija (VTPSI) atliko 1853 žemės naudojimo patikrinimus. Pažeidimai nustatyti net 1171 atveju, o net 95 proc. jų sudarė savavališkas valstybinės žemės, miško ar vandens telkinių užėmimas ir naudojimas.
tags: #bendraturciu #sutikimas #inzinieriniai #tinklai