Šiame straipsnyje nagrinėjami teisiniai aspektai, susiję su situacijomis, kai bendraturtis atsisako bendro turto, ypač kai tai liečia prievolę remontuoti bendras patalpas. Aptarsime bendrasavininkių teises ir pareigas, remiantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu (CK) ir kitais teisės aktais, taip pat galimus ginčų sprendimo būdus.
Bendroji Nuosavybė ir Bendrasavininkių Teisės
Civilinio kodekso (CK) 4.72 straipsnio 1 dalyje bendrosios nuosavybės teisė apibrėžiama kaip dviejų ar kelių savininkų teisė valdyti, naudoti jiems priklausantį nuosavybės teisės objektą bei juo disponuoti. Bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektas valdomas, juo naudojamasi ir disponuojama bendraturčių sutarimu (CK 4.75 straipsnio 1 dalis).
CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai turi teisę į bendro daikto (turto) duodamas pajamas, atsako tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru daiktu (turtu), taip pat privalo apmokėti išlaidas jam išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms.
Pažymėtina, jog bendraturčių nuosavybės teisės į bendrą objektą įgyvendinimas apima ir jų tarpusavio pareigų, susijusių su tuo objektu, vykdymą.
| Teisė | Pareiga |
|---|---|
| Valdyti, naudoti ir disponuoti bendru turtu sutarus su kitais bendraturčiais. | Apmokėti išlaidas bendram turtui išlaikyti ir išsaugoti proporcingai savo daliai. |
| Gauti pajamas iš bendro turto proporcingai savo daliai. | Atsakyti tretiesiems asmenims pagal prievoles, susijusias su bendru turtu. |
| Imtis būtinų priemonių be kitų savininkų sutikimo, kad būtų išvengta žalos bendrojo naudojimo objektams. | Laikytis privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų. |
| Reikalauti iš kitų bendrasavininkių atlyginti išlaidas, patirtas siekiant išvengti žalos bendrojo naudojimo objektams. | Tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus. |
Bendrasavininkių Pareigos
Kaip jau minėta, CK 4.76 straipsnyje nustatyta, kad kiekvienas iš bendraturčių proporcingai savo daliai privalo apmokėti išlaidas bendram daiktui išlaikyti ir išsaugoti, mokesčiams, rinkliavoms ir kitoms įmokoms, o jeigu vienas bendraturčių nevykdo pareigos tvarkyti ir išlaikyti bendrą daiktą, kiti bendraturčiai turi teisę į nuostolių, kuriuos jie turėjo, atlyginimą.
Taigi, kaip matyti iš CK nuostatų, buto bendrasavininkis privalo tinkamai tvarkyti bei išlaikyti bendrą butą, taip pat jį prižiūrėti bei remontuoti. Pažymėtina, kad buto bendrasavininkis privalo laikytis ne tik CK jo, kaip daikto bendrasavininkio, įtvirtintų pareigų, bet ir teisės aktuose numatytų privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų.
Privalomieji statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimai nustatyti Statybos įstatyme bei Aplinkos ministro 2002 m. liepos 1 d. įsakymu Nr.351 patvirtintame statybos techniniame reglamente STR 1.12.05:2002 „Gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomieji reikalavimai ir jų įgyvendinimo tvarka“ (2010 m. gruodžio 31 d. redakcija) (Reglamentas).
Kaip numatyta Reglamento IV dalyje, privalomųjų reikalavimų visumą sudaro: reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo, jo dalių savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus, mechaninio atsparumo ir pastovumo, gaisrinės saugos, higienos, sveikatos ir aplinkos apsaugos, saugaus naudojimo, apsaugos nuo triukšmo, energijos taupymo ir šilumos saugojimo; reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad: patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registro duomenyse; būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos.
Pažymėtina, jog CK 4.83 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad daugiabučiuose namuose esančių butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Su tuo susijusias išlaidas bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai savo daliai.
Be to, CK 4.82 straipsnio 3 dalis numato, kad butų ir kitų patalpų savininkai privalo proporcingai savo daliai apmokėti išlaidas namui išlaikyti, mokėti mokesčius, rinkliavas ir kitas įmokas, taip pat reguliariai daryt atskaitymus kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui atnaujinti, o CK 4.83 straipsnio 2 dalies 1 punktas - jog buto ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) turi teisę imtis būtinų priemonių be kitų savininkų (naudotojų) sutikimo, kad būtų išvengta žalos ar pašalinta grėsmė bendrojo naudojimo objektams, ir reikalauti iš kitų buto ir kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai.
Aptariamose nuostatose nustatytas teisinis reguliavimas reiškia, jog šiose įstatymo normose aptartomis sąlygomis, t. y. siekiant išvengti žalos ir pašalinti grėsmę bendrojo naudojimo objektams, butų ir kitų patalpų savininkas turi teisę be kitų bendraturčių sutikimo imtis būtinų priemonių ir reikalauti iš kitų buto ar kitų patalpų savininkų atlyginti išlaidas, proporcingas šių savininkų bendrosios dalinės nuosavybės daliai.
Tokia bendrasavininkio teisė yra ne kartą įtvirtinta ir Lietuvos teismų praktikoje. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) savo praktikoje yra pažymėjęs, kad CK 4.83 straipsnio 3 dalyje įtvirtinta butų ir kitų patalpų savininkų pareiga saistoma objektyvių aplinkybių ir ši pareiga neišnyksta, nepaisant to, ar butų ir kitų patalpų savininkai gera valia susitarė, kaip ir kokiu principu dalysis išlaidas namui išlaikyti ir išsaugoti, mokėti mokesčius, rinkliavas, ar nesusitarė.
LAT taip pat pažymi, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu.
Plėtodamas praktiką bylose dėl butų ir kitų patalpų savininkų pareigų LAT akcentuoja principinę nuostatą, jog įstatymuose, reglamentuojančiuose daugiabučio gyvenamojo namo butų ir kitų patalpų savininkų pareigas bendrosios dalinės nuosavybės teisėje, yra įtvirtinta bendroji taisyklė, jog bendraturtis privalo proporcingai prisidėti prie visų išlaidų, skirtų bendrosios dalinės nuosavybės objektams išlaikyti, išsaugoti, atnaujinti, jų būtiniems pagerinimams atlikti.
Šiai taisyklei taikyti yra teisiškai nereikšminga atitinkamų bendrosios dalinės nuosavybės objektų, dėl kurių daromos nurodytos išlaidos, funkcinė paskirtis, taip pat bendraturčio, kuriam ji taikytina, naudojimosi ar nesinaudojimo tais objektais aplinkybės.
Atskirai atkreiptinas dėmesys į tai, kad CK 4.83 straipsnio 4 dalis nustato bendrosios taisyklės išimtį, pagal kurią butų ir kitų patalpų savininkas (naudotojas) neprivalo apmokėti išlaidų, dėl kurių jis nėra davęs sutikimo ir kurios nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais arba dėl kurių nėra priimta administratoriaus ar butų ir kitų patalpų savininkų susirinkimo sprendimo CK 4.84 ir 4.85 straipsniuose nustatyta tvarka.
Toks teisinis reglamentavimas reiškia, kad išlaidas galima atsisakyti mokėti dviem atvejais: kai dėl jų teisės aktų nustatyta tvarka nėra priimto sprendimo ir kai butų ir kitų patalpų savininkas nėra davęs sutikimo dėl šių išlaidų.
Pastaruoju atveju būtina dar viena sąlyga - išlaidos turi būti nesusijusios su privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.
Taigi CK 4.83 straipsnio 4 dalies nuostata papildo CK 4.82 straipsnio 3 dalį ir pabrėžia butų ir kitų patalpų savininkų pareigą padengti būtinąsias (privalomąsias) turto išlaikymo sąnaudas, dėl kurių sudėties ir dydžio sprendžiama pagal teisės aktuose nustatytus statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus.
Toks reglamentavimas reiškia, kad CK 4.83 straipsnio 4 dalyje nustatytų išimčių taikymas galimas tik tada, kai išlaidos yra nesusijusios su įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytais privalomaisiais statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimais.
Tarpblokinių siūlių remonto darbai Partizanų g. 56
Ką daryti, jei bendrasavininkis nevykdo pareigų?
Jeigu buto bendrasavininkis nevykdo teisės aktuose numatytų pareigų, o butas neatitinka privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų bei yra avarinės būklės, Jūs turite teisę atlikti bendro naudojimo patalpų remontą pats bei reikalauti iš bendrasavininko proporcingo Jūsų patirtų išlaidų atlyginimo.
Pažymėtina, kad jeigu buto bendrasavininkas piktybiškai vengia atlikti avarinės būklės patalpų remontą, remontą galite atlikti ir nesant jo sutikimui. Gindamas savo, kaip buto bendrasavininko pažeistas teises, taip pat galite kreiptis į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos, pateikdamas skundą dėl kito buto bendrasavininko pareigos laikytis privalomųjų statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimų nesilaikymo.
Pavyzdys iš teismų praktikos:
Situacija: Bendrasavininkas negyvena bute, tačiau atsisako mokėti už šildymą. Ar jis privalo mokėti?
Pagal CK 4.83 straipsnio 3 dalį, butų ir kitų patalpų savininkai privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti bendrojo naudojimo objektus. Su tuo susijusias išlaidas bendraturčiai privalo apmokėti proporcingai savo daliai. Lietuvos teismų praktikoje yra įtvirtinta, kad buto savininkas kartu yra ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės subjektas, todėl pagal daiktinės teisės normas privalo padengti išlaidas, susijusias su bendrosios dalinės nuosavybės eksploatavimu. Taigi, net jei bendrasavininkas negyvena bute, jis privalo mokėti už šildymą proporcingai savo daliai.
Trečiųjų Asmenų Sutikimai Dėl Statybos Darbų
Pagal bendrą Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 4.77 straipsnyje įtvirtintą taisyklę bendraturtis, padidinęs bendrosios nuosavybės objektą, įgyja nuosavybės teisę į padidinimą, tik turėdamas visų bendraturčių sutikimą, t. y. jeigu jis sutikimo neturi, jis padidina visų nuosavybę proporcingai jų turimai daliai bendrojoje nuosavybėje.
Todėl jei planuojama atlikti statybos darbus bendrąja nuosavybės teise priklausančiame žemės sklype arba planuojama įsirengti pastato palėpę, pastatyti papildomus pastato aukštus ar pan. ir tokiu būdu padidinti ne bendrą, bet individualią nuosavybę, rekonstruojant bendrą pastatą, prieš tai būtina gauti kitų, atitinkamai žemės sklypo ar pastato patalpų savininkų (kurie laikomi pastato bendrojo naudojimo objektų bendraturčiais) sutikimus.
Tai turi būti daroma dar rengiantis statyti, t. y. siekiant gauti projektavimo sąlygų sąvadą (Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 20 str. 2 d. 2 ir 3 p.). Statybą reglamentuojantys teisės aktai dažniausiai reikalauja gauti statyboje neplanuojančių dalyvauti ketinamo rekonstruoti pastato ar žemės sklypo, kuriame bus atliekami statybos darbai, bendraturčių sutikimus. Atskirais atvejais gali būti numatytas įpareigojimas gauti sutikimus kitų trečiųjų asmenų, pavyzdžiui, kaimyninių sklypų savininkų, kurie, duodami sutikimus, atsisako teisės aktais numatytos su statyba susijusių jų interesų apsaugos.
Todėl tais atvejais, kai preziumuojama, kad statybos rezultatai gali turėti neigiamos įtakos trečiųjų asmenų teisėms ar teisėtiems interesams, rengiantis statybai, būtina gauti tokių asmenų sutikimus, kaip numatyta teisės aktuose.
Statytojo pareiga pateikti informaciją
Teismų praktikoje pripažįstama, kad bendraturčiai gali duoti sutikimą ne bendrai teisei į statybą realizuoti, bet konkretiems statybos darbams atlikti (LAT CBS nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1265/2002 m.). Todėl asmuo, kuriam reikalingi bendraturčių sutikimai, visų pirma privalo parengti ir pateikti jiems informaciją apie planuojamą statybą.
Informacijos turi pakakti kaimynams nuspręsti, ar vykdant statybos darbus nebus pažeistos jų teisės ir teisėti interesai. Planuojant naujo pastato statybą ar pastato rekonstrukciją, paprastai reikalaujama, kad statytojas parengtų planuojamos statybos projektinius pasiūlymus (schemą). Bendraturčių prašymu pateiktą neišsamią informaciją derėtų geranoriškai papildyti, atsakyti į pateiktus su statyba susijusius klausimus.
Jei bendraturčiai nėra linkę bendradarbiauti ir todėl atsisako priimti bet kokią jiems perduodamą ar siunčiamą informaciją apie planuojamą statybą, patartina pasinaudoti antstolių paslaugomis ir išsaugoti įrodymus apie atitinkamos informacijos perdavimą, t. y. savo esminės pareigos, derinant interesus su kaimynais, įvykdymą. Tokiu atveju būtų gauti informacijos įteikimo įrodymai ir tinkamai pasirengta galimam teisminiam ginčui ateityje.
Bendraturčių pareiga derinti interesus
Teismų praktikoje vienareikšmiškai pripažįstama, kad bendrąja nuosavybės teise valdomo turto savininkams keliamas reikalavimas susitarti dėl turto valdymo, naudojimo ir disponavimo turtu (CK 4.75 str.) yra esminis, siekiant stabiliai ir ekonomiškai valdyti ir naudoti bendrą daiktą bei juo disponuoti. Dėl šios priežasties visi bendraturčiai yra teisiškai įpareigoti siekti susitarimo dėl bendro daikto valdymo, naudojimo ir disponavimo bendradarbiaujant, kooperuojantis bei aktyviai derinant savo interesus (LAT CBS nutartis civilinėse bylose Nr. 3K-3-1265/2002 m., Nr. 3K-3-1064/2003 m. ir kt.).
Bendradarbiauti derinant interesus įpareigotas ne tik statytojas, bet ir kiti bendraturčiai, kurių sutikimai reikalingi, norint pradėti planuojamą statybą. Pripažįstama, kad neduodami sutikimo bendraturčiai ginčija ne pačią statybos teisę, bet konkretų jos įgyvendinimo būdą (LAT CBS nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003 m.). Todėl net jei bendraturčiai, susipažinę su pateikta informacija, nurodytų protingus atsisakymo duoti sutikimą motyvus, išliktų galimybė koreguoti statybos planus taip, kad jie būtų suderinami su bendraturčių teisėmis ir interesais.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad pakeitus planuojamą statybos teisės įgyvendinimo būdą, be kita ko, reikėtų gauti naujus sutikimus tų asmenų, kurie buvo davę sutikimus ankstesniam statybos teisės įgyvendinimo sprendimui priimti.
Teisė atsisakyti duoti sutikimą atlikti statybos darbus
Bendraturčio sutikimo atlikti statybos darbus davimas yra valios aktas, todėl gali būti duotas ar neduotas tik laisva valia. Prievarta duotas sutikimas būtų laikomas negaliojančiu pagal CK 1.91 straipsnyje įtvirtintą bendrą sandorių negaliojimo pagrindą - pripažinus valios trūkumą.
Tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į tai, kad bendraturčio laisva valia priimtas sprendimas atsisakyti duoti sutikimą privalo būti protingai motyvuotas ir pagrįstas realia bendraturčio teisių ar teisėtų interesų pažeidimo grėsme, kylančia iš numatomų statybos darbų (LAT CBS nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-1265/2002 m., Nr. 3K-3-1064/2003 m. ir kt.).
Remiantis teismų praktika, atsisakymas duoti sutikimą būtų laikomas pagrįstu, jei dėl planuojamų statybos darbų pablogėtų esama nekilnojamojo turto techninė būklė, išnyktų bendraturčių galimybė patekti į valstybės tvarkomus kelius, gatves ar pastato bendrojo naudojimo patalpas (LAT CBS nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-227/2006 m.), būtų apribotas natūralus apšvietimas ar būtų pažeisti higienos standartų sąlygojami reikalavimai dėl triukšmo, vibracijos, oro taršos ir pan., padidėtų nekilnojamojo turto išlaikymo išlaidos, būtų pažeista bendraturčio teisė į šeimos aplinką (LAT CBS nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-604/2004 m.).
Pažymėtina, kad vien nepasitenkinimas būsimu teisėtų statybos darbų atlikimo procesu ar su jais susiję neesminiai nepatogumai neturėtų būti laikomi protingu bendraturčio atsisakymo duoti sutikimą atlikti statybos darbus motyvavimu.
Teisinės alternatyvos, negavus bendraturčio sutikimo
Vieno ar kelių bendraturčių sutikimų dėl planuojamos statybos negavęs asmuo savo teises gali ginti teisme. Tokiu atveju turėtų būti pareiškiamas ieškinys dėl teisės atlikti statybos darbus, nesant kaimyno sutikimo, pripažinimo. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai statytojas teisme reikalauja įpareigoti bendraturčius duoti sutikimus, tačiau toks formulavimas laikytinas ydingu, nes sutikimo davimas yra laisva valia sudaromas sandoris.
Teisė į statybą, varžoma bendraturčių atsisakymo duoti sutikimą atlikti statybos darbus, gali būti ginama teismine tvarka, esant šioms sąlygoms: statytojas siekia gauti sutikimą atlikti konkrečius statybos darbus, pateikdamas apie juos išsamią informaciją (t. y. statytojas yra įvykdęs pareigą suteikti informaciją); bendraturtis neįrodo, kad dėl konkrečių statybos darbų gali būti realiai pažeistos jo teisės ir teisėti interesai (LAT CBS nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1265/2002 m.).
Pažymėtina, kad teisminio ginčo dėl atsisakymo duoti sutikimą metu protingais motyvais teismas gali pripažinti tik tuos bendraturčio argumentus, kurie pagrįsti faktais, specialistų išvadomis bei kitais patikimais duomenimis. Pavyzdžiui, aplinkybė, kad pastato rekonstrukcija apribos natūralios šviesos patekimą į bendraturčio patalpas vienoje iš Lietuvos Aukščiausiojo teismo nagrinėtų bylų buvo tinkamai pagrįsta Valstybinės visuomenės sveikatos priežiūros tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos išvada (LAT CBS nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1064/2003 m.). Tinkamais duomenimis nepagrįsta bendraturčio nuomonė dėl galimo jo teisių ir teisėtų interesų pažeidimo nebūtų laikoma tinkamu atsisakymo duoti sutikimą atlikti statybos darbus pagrindimu.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad motyvuoti savo atsisakymą duoti sutikimą ir įrodinėti atsisakymo pagrįstumą nėra įpareigoti kaimynai, kurie nėra ketinamo statyti ar keisti pastato bendraturčiai. Tokių asmenų sutikimai teisės aktuose numatytais atvejais reikalingi tam, kad atliekant statybos darbus būtų galima nesilaikyti tokių asmenų interesus ginančių teisės aktų reikalavimų, pavyzdžiui, reikalavimo, kad pastatas būtų statomas ne arčiau negu vieno metro atstumu nuo kaimyninio žemės sklypo.
Tokiu atveju preziumuojama, kad teisės aktuose nustatytų garantijų pažeidimas laikomas kaimynų interesų pažeidimu. Dėl šios priežasties asmuo, norintis įgyvendinti savo statybos teisę kaimynų garantijas pažeidžiančiu būdu, privalo teisme įrodyti, kad jo planuojamos statybos rezultatas niekaip nepažeis kaimynų teisėtų interesų. Toks įrodinėjimo naštos paskirstymas labai apsunkina statytojo galimybes laimėti teisminį ginčą, todėl dar iki kreipiantis į teismą patartina būti išnaudojus kitas ginčo sprendimo galimybes, pavyzdžiui, pasiūlyti kompensaciją už sutikimo atlikti statybos darbus davimą, apsvarstyti galimybes pakeisti projektą, taip išvengiant teisės aktais nustatytų kaimyno garantijų pažeidimo (tokiu atveju apskritai nebūtų reikalingas jo sutikimas).
Teismui visgi konstatavus, kad bendraturčio (arba kaimyno) atsisakymas duoti sutikimą buvo nemotyvuotas, ir pripažinus teisę į konkrečią statybą, nesant kaimynų sutikimo, toks teismo sprendimas netaptų vykdytinu, tačiau atstotų reikalingus sutikimus rengiant dokumentus ir organizuojant statybos darbus (LAT CBS nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-72/2003 m.). Teismui priėmus minėtą statytojui palankų sprendimą, būtų pasiektas analogiškas teisinis rezultatas kaip ir gavus visus reikiamus sutikimus.
Iki kreipiantis į teismą arba tuo atveju, kai teismas priima statytojui nepalankų sprendimą, statytojui patartina papildomai apsvarstyti galimybę pasinaudoti teise atsidalinti savo turimą dalį iš bendrosios nuosavybės (CK 4.80 str.). Tam tikrais atvejais tai gali palengvinti įgyvendinti teisę į statybą ar sudaryti tam reikiamas sąlygas.
Taip pat rekomenduotina apsvarstyti galimybę pasiūlyti bendraturčiams ar kitiems tretiesiems asmenims, kurių sutikimai atlikti statybos darbus turi būti gauti, kompensuoti galimą neigiamą statybos rezultatų įtaką jų interesams arba sutartomis sąlygomis įtraukti bendraturčius į statybą.
Tuo atveju, jei bendraturtis nevykdo pareigos derinti interesus ir nesąžiningai trukdo kitam įgyvendinti jo statybos teisę, piktnaudžiaudamas teise neduoti sutikimo, statytojas, vadovaudamasis CK 1.138 str. 1 d. 6 punktu, turi teisę reikalauti iš tokio asmens kompensuoti padarytą turtinę žalą.
Asmuo, siekiantis įgyvendinti savo statybos teisę, teisės aktuose nustatyta tvarka privalo gauti bendraturčių ar trečiųjų asmenų sutikimus atlikti planuojamus statybos darbus, jis privalo pasirūpinti, kad būtų vykdomos su tuo susijusios pareigos. Statytojas privalo tinkamai parengti ir pateikti minėtiems tretiesiems asmenims visą svarbią informaciją apie konkretų statybos teisės įgyvendinimo būdą, kurio rezultatai gali turėti potencialios neigiamos įtakos trečiųjų asmenų teisėtiems interesams, o esant reikalui, šią informaciją paaiškinti ar papildyti.
Informacijos pateikimo ir interesų derinimo pareigą tinkamai įvykdęs statytojas, negavęs bendraturčių ar trečiųjų asmenų sutikimo atlikti planuojamus statybos darbus ir manantis, kad sutikimai buvo neduoti nepagrįstai, turi teisę bendra tvarka kreiptis į teismą, prašydamas pripažinti teisę į statybą, nesant minėtų asmenų sutikimų.
tags: #bendraturtis #atsisako #bendro #turto