Sodininkų bendrijos Lietuvoje jau senokai tapo ne tik sodininkų vasaros rezidencijomis, bet ir gyvenamosiomis vietomis. Intensyvėjant gyvenamųjų namų statybai sodininkų bendrijų teritorijose, Aplinkos ministerijos ir Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos specialistai vis dažniau sulaukia gyventojų paklausimų, ar tie namai statomi teisėtai.
Šiame straipsnyje aptarsime sodų bendrijų teisinį reglamentavimą, statybos reikalavimus, žemės paskirties keitimą ir kitus svarbius aspektus, susijusius su gyvenimu ir veikla sodininkų bendrijose.
„Aktualusis interviu“: Tikrai ne dėl STT dėmesio Skverneliui demokratai keičia frakcijos seniūną?
Kas yra sodininkų bendrija?
Kaip apibrėžiama LR sodininkų bendrijų įstatyme, sodininkų bendrija yra atitinkamo administracinio vieneto bendruomenės dalis, visapusiškai plėtojanti mėgėjų sodininkystę, puoselėjanti ir tausojanti gamtą ir kraštovaizdį.
Bendrija - tai ribotos civilinės atsakomybės pelno nesiekiantis viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas - įgyvendinti sodininkų bendrąsias teises ir pareigas, susijusias su mėgėjų sodo teritorijos ir joje esančių bendrojo naudojimo objektų valdymu, priežiūra ir naudojimu.
Bendrija veikia vadovaudamasi savo narių solidarumo, lygiateisiškumo, demokratiškumo ir tarpusavio susitarimo bei pagalbos principais. Bendrija savo veikloje vadovaujasi Civiliniu kodeksu, šiuo bei kitais įstatymais ir teisės aktais, bendrijos įstatais ir bendrijos vidaus tvarkos taisyklėmis.
Mėgėjų sodo teritorija ir jos tvarkymo reikalavimai
Mėgėjų sodo teritoriją sudaro sodininkų ir kitų asmenų, įsigijusių mėgėjų sodo teritorijoje sodo sklypą, naudojama nuosavybės ar kitomis teisėmis valdomų sklypų ir bendrojo naudojimo žemė, kuri teisės aktais buvo skirta mėgėjų sodininkystei plėtoti (kolektyviniams sodams steigti) arba priskirta pagal vėliau patikslintą žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą.
Vadovaujantis LR Žemės įstatymu, mėgėjų sodo teritorija yra priskiriama žemės ūkio paskirties žemei. Mėgėjų sodo teritorijoje žemės sklypai formuojami ir pertvarkomi pagal žemės valdos projektą ar teritorijų planavimo dokumentą Žemės įstatymo ar Teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.
Sodininkų bendrija (iliustracija)
Medžius ir krūmus mėgėjų sodo teritorijoje sodininkai tvarko ir prižiūri LR želdynų įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka. Atskirti sodo sklypą nuo kaimyninio sodo sklypo gyvatvore per šių sklypų ribą galima turint rašytinį kaimyninio sodo sklypo savininko sutikimą, o kai sodo sklypas ribojasi su bendrojo naudojimo teritorija - rašytinį sodininkų bendrijos valdybos ar pirmininko sutikimą.
Statybos reikalavimai sodo sklype
Sodo sklype statomiems statiniams keliami tam tikri specifiniai reikalavimai.
- Pastatai turi būti statomi ne mažesniu kaip 3 m atstumu nuo sklypo ribos.
- Inžineriniai statiniai (išskyrus tvoras) - ne mažesniu kaip 1 m atstumu nuo sklypo ribos.
- Visais atvejais pastatus reikia statyti taip, kad jie nedarytų žalos kaimyninio sklypo naudotojui.
Tvoros tarp sklypų turi atitikti statybos techninių reglamentų nustatytus tvorų reikalavimus dėl kaimyninių sklypų insoliacijos. Norint statyti šių reikalavimų neatitinkančias tvoras, būtina turėti rašytinį kaimyninio sklypo savininko sutikimą.
Mėgėjų sodo sklype statant statinius maksimalus sklypo užstatymo tankis ir statinių išdėstymas sklype turi atitikti Aplinkos ministerijos nustatytus reikalavimus vienbučiams gyvenamiesiems pastatams. Gyvenamojo pastato ar sodo namo aukštis negali viršyti 8,5 m.
Sodininkų bendrijose Lietuvoje galima statyti mažus gyvenamuosius namus ir ūkinio pobūdžio pastatus be statybos leidimo, jeigu šių pastatų plotas neviršija 50 m² gyvenamojo ploto arba 80 m² ūkinio pobūdžio statinių. Tuo pačiu būtina laikytis teritorijų planavimo taisyklių ir, jei reikalinga, pranešti apie statybą savivaldybei.
Statinio statybos reikalavimai sodų bendrijoje:
- Statinio paskirtis - statinys turi būti naudojamas tik pagal paskirtį, pavyzdžiui, kaip poilsio namelis, vasarnamis, vasaros sodo namas, o ne nuolatinio gyvenimo būstas.
- Statinio dydis - gyvenamojo namo plotas turi būti iki 50 m², o ūkinio pobūdžio pastato - iki 80 m².
- Teritorijų planavimas - net jei statinis atitinka šiuos dydžio reikalavimus, būtina patikrinti, ar sodų bendrijos teritorijoje pagal vietos savivaldybės teritorijų planavimo dokumentus leidžiama statyti tokius pastatus.
- Statinio vieta - statinio vieta sodų bendrijoje taip pat turi atitikti bendruosius teritorijų planavimo reikalavimus.
- Prašymai ir informavimas - nors statybos leidimo nereikės, dažnai reikės pranešti savivaldybei apie numatomą statybą ir pateikti informaciją apie pastatą.
Sodo sklypo paskirties keitimas
Sodo sklypo pagrindinė žemės naudojimo paskirtis gali būti keičiama Žemės įstatymo nustatyta tvarka. Pagrindinė žemės naudojimo paskirtis žemės ūkio mėgėjų sodo teritorijoje ar jos dalyse keičiama tuomet, kai planuojama ir vykdoma bendrijos veikla neatitinka mėgėjų sodininkystės tikslų arba kai bendrija likviduojama.
Jei sodų bendrija yra ne saugotinoje teritorijoje, kaime, galite padaryti sklypo kadastrinius matavimus ir priregistruoti sodo namelį ir ūkinį pastatėlį. Jie nebus nelegalūs. Tik kad nepriduoti. Jiems nereikalingi projektai ir leidimai (su sąlyga, kad teritorija nėra saugoma, ne miestas, ne kurortas ir pan., t.y. nesaugoma kaimo vietovė).
Sodo sklype galima statyti vieną vieno buto gyvenamąjį namą ir ūkinius pastatus. paskirties keisti nereikia, o gal net ir neis, jei ten sodų bendrija egzistuoja. Tokiu atveju turėsite išstoti iš sodininkų bendrijos, keisti paskirtį, mokėti kelių ir kitus mokesčius, nes naudosite bendrijos keliais ir t.t.
Sodo sklypo paskirties keitimas turi būti numatytas savivaldybės bendrajame plane, be to sklypas turi išeiti iš sodininkų bendrijos arba bendrija naikinama. Šiaip ar taip, priklausomai nuo sklypo situacijos reikia žiūrėti ar tai pavyks, Svarbu paminėti, kad sodo sklype galima statyti vieną gyvenamąjį namą, tai gal ir nėra poreikio keisti paskirtį.
Kuo skiriasi sodo sklypas ir namų valda?
Geriau rinkitės namų valdą, dėl neaiškios sodų paskirties sklypų ateities ir dėl mokesčių sodų bendrijai. Statybų reglamentai beveik tie patys ir soduose ir namų valdose. Mokesčiai mažesni sodo paskirties sklype.
Vienbutį gyvenamąjį namą statyti galite, deklaruoti gyvenamąją vietą galite. Skirtumas, kad dvibučio oficialiai nepastatysit. Sodininkų bendrijoje mėgėjiškos sodininkystės paskirties žemėje galima statyti: vieną vieno buto gyvenamąjį namą (iki 8,5m aukščio) ir pagalbinio ūkio pastatus arba vieną sodo namą (iki 8,5m aukščio) ir pagalbinio ūkio pastatus.
Žemiau pateikiama lyginamoji lentelė, kurioje apibendrinami pagrindiniai skirtumai tarp sodo sklypo ir namų valdos:
| Savybė | Sodo sklypas | Namų valda |
|---|---|---|
| Paskirtis | Žemės ūkio (mėgėjiška sodininkystė) | Gyvenamoji |
| Statybos galimybės | Vienas vieno buto gyvenamasis namas arba sodo namas ir pagalbinio ūkio pastatai | Vieno arba dviejų butų gyvenamasis namas ir pagalbinio ūkio pastatai |
| Energiniai reikalavimai | Sodo namui gali būti netaikomi | Taikomi visiems gyvenamiesiems namams (išskyrus tuos, kurių plotas neviršija 50 m²) |
| Gyvenamosios vietos deklaravimas | Galima | Galima |
| Mokesčiai | Mažesni | Didesni |
Svarbu žinoti
Dažnai pamirštamas ir ignoruojamas specifinis reikalavimas, numatytas parduodant privatų sklypą sodininkų bendrijos teritorijoje. Įstatymai numato, kad bendrijos nariai ir kiti asmenys privalo informuoti bendriją apie savo sodo sklypo ar jo dalies nuosavybės teisių perleidimą tretiesiems asmenims.
Prieš perleisdami savo sodo sklypą ar jo dalį trečiajam asmeniui, savininkai privalo pranešti bendrijai jos įstatuose nustatyta tvarka bei terminais ir gauti pažymą apie atsiskaitymą už prievoles bendrijai.
Bendrojo naudojimo žemę bendrijos gali nuomoti ar išsipirkti iš valstybės. Bendrijos bendrojo naudojimo žemėje esanti vandens tiekimo arba nuotekų tvarkymo infrastruktūra gali būti iš bendrijų išperkama arba perduodama savivaldybėms ir (ar) savivaldybių kontroliuojamoms įmonėms.
Bendrijų pirmininkai su savivaldybėmis pasirašo ketinimo protokolus dėl savivaldybėms perduotinų kelių (gatvių) užimamų žemės sklypų suformavimui, perdavimui ir perėmimui vykdyti reikalingų parengiamųjų darbų atlikimo sąlygų.
Prioritetai perduodant kelius ir gatves savivaldybėms
Kelius, gatves savivaldybės perima pagal ketinimo protokole nustatytas sąlygas, laiką ir laikydamosi tam tikros prioritetų:
- Pirmas prioritetas teikiamas keliams ir gatvėms, kuriomis naudojasi ir ne mėgėjų sodo teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai bei naudotojai, kai tokie keliai (gatvės) atlieka tranzitinę funkciją.
- Antras prioritetas teikiamas keliams ir gatvėms, kuriomis naudojasi daugiau negu vienos bendrijos teritorijoje esančių žemės sklypų savininkai.
- Trečioje vietoje yra keliai ir gatvės, skirtos aptarnauti bendrijas, kuriose ne mažiau kaip 20 proc.
Mėgėjų sodo teritorija ir keliai (gatvės) turi būti tvarkomi taip, kad prireikus į mėgėjų sodo teritoriją atlikti pareigų specialiosiomis transporto priemonėmis galėtų patekti priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo, policijos, greitosios medicinos pagalbos ir kitų specialiųjų tarnybų darbuotojai.
Ar bendrija gali būti paramos gavėja? Taip, bendrija gali būti paramos gavėja, tai būna įrašyta ir bendrijų įstatuose. Svarbu, kad paramos gavėjo statusas būtų įregistruotas ir VĮ Registrų centro registruose. Pasitikrinti, ar jūsų bendrija įregistruota paramos gavėja ir gali gauti paramą, galima VMI elektroninėje sistemoje įvedus juridinio asmens pavadinimą arba kodą.
Tvarkinga infrastruktūra - patogus gyvenimas (iliustracija)