Švietimo sistema nuolat kinta, siekiant užtikrinti kiekvieno vaiko gerovę ir ugdymo kokybę. Vienas iš klausimų, kuris dažnai kyla tėvams, dirbantiems švietimo srityje, yra galimybė būti savo vaiko auklėtoju toje pačioje mokykloje. Šiame straipsnyje išnagrinėsime, ką apie tai sako Lietuvos teisės aktai ir kokia yra praktinė šios situacijos pusė.
Mokymosi pagalba ir bendradarbiavimas mokykloje
Siekiant užtikrinti mokymosi pagalbos efektyvumą, gimnazijos vadovas, asmenys, atsakingi už mokymosi pagalbos organizavimą gimnazijoje, mokytojai, pagalbos vaikui specialistai, mokiniai, tėvai ir, jei reikia, kiti reikalingi specialistai glaudžiai bendradarbiauja, konsultuojasi ir dalinasi gerąja patirtimi. Šis bendradarbiavimas turi būti tikslingas ir planuojamas.
Pagrindinis mokymosi pagalbos tikslas - tobulinti mokymo ir mokymosi procesus siekiant ugdymo(si) kokybės, kad mokymosi sunkumų turintys mokiniai galėtų įgyti reikiamas bendrąsias ir specialiąsias kompetencijas.
Kiekvieno mokinio mokymosi procesas gimnazijoje nuolat stebimas, siekiant laiku pastebėti mokinius, kurių pasiekimai žemi, ir nustatyti tokių pasiekimų priežastis. Apie atsiradusius mokymosi sunkumus ir galimas jų priežastis informuojami gimnazijos švietimo pagalbos specialistai, mokinio tėvai (globėjai, rūpintojai), kartu su jais sprendžiamos žemų mokymosi pasiekimų problemos. Mokymosi pagalba teikiama kiekvienam mokiniui, kuriam ji reikalinga.
Naujai atvykusiems mokiniams skiriamas adaptacinis laikotarpis, kurio metu mokinio pasiekimai nevertinami, tačiau fiksuojama mokinio daroma pažanga. Gimnazijoje įgyvendinama nesėkmių prevencija.
Mokytojo vaidmuo ir atsakomybė
Svarbiausia klasės mokytojo/auklėtojo pareiga - pasirūpinti, kad jo klasės mokiniai darytų individualią pažangą. Mokytojas/auklėtojas klasėje kuria tokią aplinką, kuri padeda užkirsti kelią mokymosi sunkumams ar bent juos sumažina. Klasių auklėtojai teikia pagalbą savo klasės ar grupės vaikams, rūpinasi jų asmenybės ugdymu(-si) bei branda, siekia pažinti auklėtinių, mokinių poreikius, polinkius, interesus, gabumus, diferencijuoja ir individualizuoja ugdymo procesą, domisi ir rūpinasi mokinių sveikata, jų sauga, puoselėja sveiką gyvenseną, suteikia mokiniui reikiamą pagalbą pastebėjus, kad jo atžvilgiu taikomas smurtas, prievarta ar kitokio pobūdžio išnaudojimas, bendradarbiauja su pagalbos mokiniui, sveikatos priežiūros specialistais, informuoja tėvus (globėjus, rūpintojus) apie iškylančias problemas, padeda mokiniams spręsti psichologines, socialines, bendravimo, mokymosi ir kt. problemas, stebi, analizuoja tėvų bei socialinės aplinkos poveikį ugdymui(-si).
Kiekvieno mėnesio pirmąją savaitę klasės auklėtojas analizuoja savo klasės mokinių individualią pažangą, stebi, kaip su mokinio pasiekimais e-dienyne susipažinę mokinių tėvai (globėjai/rūpintojai). Jei tėvai e-dienynu tą mėnesį tėvai nesinaudojo, klasės auklėtojas su mokinio pažangos lapu supažindina tėvus pasirašytinai. Apie mokinius, kurie nepadarė individualios pažangos arba pažangos rodiklis žemesnis, negu buvo praeitą mėnesį, klasės auklėtojas iki kiekvieno mėnesio pirmos savaitės pabaigos informuoja direktoriaus pavaduotoją ugdymui, atsakingą už pagalbos teikimo organizavimą. Bendrai aptarus problemas, priimami sprendimai, dėl rekomenduojamų problemoms spręsti priemonių.
Mokymosi pagalbą mokiniui pirmiausia teikia mokytojas, vadovaudamasis gimnazijoje priimta tvarka. Mokytojai teikia pagalbą savo klasės ar grupės vaikams, rūpinasi jų asmenybės ugdymu(-si) bei branda, siekia pažinti mokinių poreikius, polinkius, interesus, gabumus, diferencijuoja ir individualizuoja ugdymo procesą, domisi ir rūpinasi mokinių sveikata, jų sauga, suteikia mokiniui reikiamą pagalbą pastebėjus, kad jo atžvilgiu taikomas smurtas, prievarta ar kitokio pobūdžio išnaudojimas, bendradarbiauja su pagalbos mokiniui, sveikatos priežiūros specialistais, informuoja tėvus (globėjus, rūpintojus) apie iškylančias problemas, padeda mokiniams spręsti psichologines, socialines, bendravimo, mokymosi ir kt. Mokytojas mokymosi pagalbą gali teikti pamokoje, po pamokų (ilgalaikės/trumpalaikės konsultacijos pagal direktoriaus įsakymu patvirtintą grafiką), pertraukos metu ar kitu individualiai su pagalbos gavėju suderintu laiku.
Pagrindinė mokytojo padėjėjo užduotis - papildomai mokyti mokymosi sunkumų turinčius mokinius. Kiekvieno mokymo laikotarpio pabaigoje įvertinama papildomo mokymo paslaugas gaunančio mokinio pažanga ir pasitarus su dėstančiu mokytoju ir tėvais, priimamas sprendimas, kokia pagalba šiam vaikui reikalinga ateityje. Atsižvelgiant į mokinio poreikius, tai gali būti jo pažangos stebėjimas arba intensyvesnis papildomas mokymas.
Jei mokiniui tikslinga pritaikyti priešmokyklinio ugdymo bendrąją programą ar bendrojo ugdymo bendrąsias programas, taip pat skirti specialųjį ugdymąsi, gimnazijos vaiko gerovės komisija (tėvams sutikus) kreipiasi į savivaldybės pedagoginę psichologinę tarnybą. Specialistai, atlikę įvertinimą, rezultatus aptaria su tėvais ir ugdančiu mokytoju, jeigu prireikia, skiria specialųjį ugdymąsi ir (ar) švietimo pagalbą: rekomenduoja programų pritaikymą, specialiąsias mokymo ir (ar) techninės pagalbos priemones, ugdymo aplinkos pritaikymo, mokymosi pasiekimų vertinimo, patikrinimo ir brandos egzaminų organizavimo, vertinimo instrukcijų pritaikymo būdus. Mokiniui specialusis ugdymasis ir švietimo pagalba skiriami vadovaujantis „Mokinio specialiųjų ugdymosi poreikių (išskyrus atsirandančius dėl išskirtinių gabumų) pedagoginiu, psichologiniu, medicininiu ir socialiniu pedagoginiu aspektais, įvertinimo ir specialiojo ugdymosi skyrimo tvarkos aprašu“.
Logopedas teikia specialiąją pedagoginę pagalbą mokiniams, turintiems kalbos ir kitų komunikacijos sutrikimų, atlikdamas funkcijas, numatytas jo pareigybės aprašyme. Specialusis pedagogas teikia specialiąją pedagoginę pagalbą mokiniams, turintiems mokymosi sunkumų dėl intelekto, regos, klausos, judesio ir padėties, neurologinių, įvairiapusių raidos, bendrųjų, specifinių mokymosi sutrikimų, elgesio, emocijų sutrikimų, atlikdamas funkcijas, numatytas jo pareigybės aprašyme.
Tėvų vaidmuo ir atsakomybė
Pagrindinis tėvų (globėjų/rūpintojų) tikslas - padėti savo vaikams. Ši tėvų veikla siejama su mokymo programos turiniu, mokinių darbais klasėje pamokų metu, namuose atliekant namų užduotis. Tėvams (globėjams/rūpintojams) gali būti nurodoma konkreti strategija, kuria rekomenduojama naudotis namuose padedant vaikui mokytis. Tėvai turi būti skatinami kreiptis į pagalbos mokytis specialistus, nuolat stebėti individualią vaiko pažangą, konsultuotis su klasės auklėtoju, mokančiais mokytojais, pagalbos vaikui specialistais. Pagrindinės tėvų pareigos siekiant padėti vaikams yra saugoti vaikus nuo blogų gyvenimo pavyzdžių, mokyti savo vaikus (supažindinti su profesijomis, nušviesti svarbesnius politinio bei valstybinio gyvenimo klausimus, vadovauti vaiko pasaulėžiūros formavimuisi, padėti tinkamai bei sąžiningai atlikti namų užduotis). Tėvai padeda vaikams mokytis derindami vaiko dienos ręžimą. Pagal galimybes vaikui suteikia darbo vietą namuose.
Mokyklos direktorius atsakingas už gimnazijos mokymosi pagalbos ir specialiųjų poreikių paslaugų politikos kūrimą ir įgyvendinimą.
Auklėtojos darbo valandos gali skirtis priklausomai nuo darželio. Kai kurios dirba 9 valandas per dieną, kitos - pamainomis. Atlyginimas taip pat skiriasi, tačiau dauguma auklėtojų siekia kelti kvalifikaciją, kad galėtų uždirbti daugiau.
Bendravimas su tėvais yra svarbi auklėtojos darbo dalis. Svarbu rasti būdų, kaip efektyviai bendrauti su tėvais ir dalintis informacija apie vaiko pasiekimus ir poreikius. Svarbu užduoti konkrečius klausimus, o ne bendrus, tokius kaip "Kaip sekasi mano vaikui?".
Mokinio padėjėjai - tai specialistai, kurių kasmet nuosekliai daugėja, o per pastaruosius metus fiksuojamas didžiulis šių specialistų skaičiaus išaugimas. Tai reiškia, kad įtraukiojo ugdymo principai yra privalomi. O vienas esminių dalykų, praktiškai įgyvendinant įtraukiojo ugdymo principus, yra pakankamas mokinio padėjėjų kiekis ir kokybiškas jų darbas. Mokinio padėjėjai - tai švietimo pagalbos specialistai. Pagrindinės šių specialistų funkcijos susijusios su pagalba mokiniams. Mokinio padėjėjo pagalba reikalinga ne tik pamokų metu, bet ir per pertraukas, popamokinius užsiėmimus, renginius, išvykas.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad mokinio padėjėjas nėra pedagoginis darbuotojas. Tad jis gali padėti mokytojui parengti ar pritaikyti mokiniui ugdomąją medžiagą, tačiau tarp jo užduočių nėra paties mokinio ugdymo proceso organizavimo. Mokinio padėjėjams nėra nustatyta aukštų kvalifikacinių reikalavimų. Norint dirbti šį darbą, pakanka turėti vidurinį išsilavinimą. Per 2 metus nuo darbo mokinio padėjėju pradžios taip pat reikia išklausyti ne mažiau nei 16 valandų mokymus apie darbą su specialiųjų ugdymosi poreikių (SUP) turinčiais vaikais. Jei mokinio padėjėjas turi pedagogo kvalifikaciją, pakanka per tą patį laikotarpį išklausyti ne mažiau nei 8 valandų mokymus apie darbą su SUP vaikais. Žinoma, mokinio padėjėjui itin svarbios ir asmeninės savybės, nusiteikimas bei motyvacija. O bazinių žinių ir tvirtą pagrindą darbo pradžiai gali suteikti specialūs mokymai.
Mokinio padėjėjo mokymų programa.
Auklėtojo kvalifikacija ir reikalavimai
Auklėtojo kvalifikacija reikalinga norint dirbti vaikų lopšelio-darželio auklėtoju ar priešmokyklinės grupės pedagogu. Auklėtojo kvalifikaciją galima įgyti kolegijose, vykdančiose studijas pagal ikimokyklinio ugdymo pedagogikos studijų programą. Norintiems siekti auklėtojo kvalifikacijos reikia turėti vidurinį išsilavinimą. Neformaliuoju arba savaiminiu būdu išugdyti gebėjimai dirbti ikimokyklinio amžiaus vaikų auklėtoju nėra pripažįstami.
Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo studijų programa skirta tiems, kurie myli vaikus, nori išmanyti jų ugdymo(si) procesą, siekia tapti profesionalais, gebančiais sėkmingai integruotis į darbo rinką ir pedagoginę visuomenę, tikisi įdomaus bei kūrybiško darbo.
Asmuo, įgijęs auklėtojo kvalifikaciją, turi: Gebėti globoti ir ugdyti vaiką, kurti saugią, vaiko prigimtį atitinkančią ir fizines bei dvasines jo galias stimuliuojančią aplinką, saugoti ir stiprinti jo sveikatą, ugdyti sociokultūrinę vaikų kompetenciją, dirbti su vaikų grupe ir individualiai, kūrybiškai modeliuoti ikimokyklinio ugdymo turinį, būdus ir metodus, organizuoti ugdymą žaidimų forma, puoselėti bendražmogiškąsias ir tautines vertybes, skatinti vaikų savarankiškumą bei ugdyti kūrybinius gebėjimus, įvertinti ugdymo šeimoje tradicijas, vaikų įgytą patyrimą, įpročius, nuostatas. Žinoti esminius vaiko poreikius, jų tenkinimo ir poveikio būdus bei galimybes, vaiko amžiaus tarpsnių psichologiją ir pedagogiką, pedagoginės sąveikos principus, ikimokyklinės įstaigos gyvenimo organizavimo ir valdymo dėsningumus, pagrindines Lietuvos ir Europos Sąjungos švietimo politikos tendencijas bei švietimo naujoves, švietimo sritį reglamentuojančius dokumentus. Mokėti efektyviai bendrauti ir bendradarbiauti su tėvais, globėjais, kitais pedagogais ir įvairiomis institucijomis, vaizdinga, taisyklinga kalba nuosekliai reikšti mintis, lanksčiai spręsti problemas, valdyti konfliktines situacijas.
Dar prieš dešimtmetį darželio auklėtoja buvo suvokiama kaip „vaikų prižiūrėtoja” - žmogus, kuris pasirūpina, kad vaikai būtų saugūs, pavalgę ir užimti, kol tėvai dirba. Tačiau šis požiūris keičiasi.
Emocinio intelekto ugdymas tampa centriniu šiuolaikinio ikimokyklinio ugdymo elementu.
Profesinis augimas darželio auklėtojos karjeroje dažnai prasideda nuo praktinių įgūdžių tobulinimo - kaip valdyti grupę, kaip organizuoti veiklas, kaip bendrauti su tėvais.
Profesinis augimas neįsivaizduojamas be naujų metodų ir technologijų įsisavinimo.
Kursus gali finansuoti Užimtumo tarnyba arba galite susimokėti patys. Kreipkitės į artimiausią Užimtumo tarnybos klientų aptarnavimo skyrių trumpuoju numeriu 1883 arba www.uzt.lt. Užimtumo tarnyba jus pakonsultuos ir, įvertinę jūsų situaciją, pasiūlys finansavimo galimybes mokytis. Jei mokate patys, galite susimokėti iš karto iki kursų pradžios arba dalimis kursų eigoje. Visais atvejais galite pasikonsultuoti!
Baigę studijas ar kursus, galėsite dirbti:
- Vaikų lopšeliuose
- Vaikų darželiuose
- Vaikų globos įstaigose
- Priešmokyklinio ugdymo grupėse mokykloje
Kvalifikaciją teikiančios institucijos ir programos, skirtos įgyti auklėtojo kvalifikaciją. Šios programos apima teorines žinias ir praktinius įgūdžius, reikalingus sėkmingam darbui su vaikais.
Ikimokyklinio ugdymo pedagogo padėjėjo mokymo programa yra valstybinė tęstinio mokymo programa.
Darželio auklėtojos profesija Lietuvoje išgyvena savotišką renesansą. Nors atlyginimai vis dar neprilygsta šios profesijos svarbai, požiūris į ikimokyklinį ugdymą keičiasi. Vis daugiau jaunų žmonių renkasi šią profesiją ne dėl stabilumo, o dėl galimybės daryti realų poveikį būsimoms kartoms.
Visais atvejais galite pasikonsultuoti!
| Įstatymo data | Numeris | Šaltinis |
|---|---|---|
| 2022 01 11 | Nr. | TAR, 2022, Nr. |
| 2022 12 22 | Nr. | TAR, 2023, Nr. |
| 2016 10 18 | Nr. | TAR, 2016, Nr. |
| 2023 06 27 | Nr. | TAR, 2023, Nr. |