Balkonai yra svarbi daugiabučių namų dalis, vertinama Lietuvos gyventojų. Renkantis naują būstą, balkoną kaip vieną svarbiausių kriterijų nurodo beveik pusė (47 proc.) Lietuvos gyventojų. Kadangi balkonai yra Lietuvos gyventojų itin vertinama būsto dalis, NT vystytojai stengiasi kuo geriau atliepti šį klientų lūkestį ir tik išskirtiniais atvejais siūlo butų be balkonų ar terasų.
Jei dėl vienokių ar kitokių priežasčių nėra galimybės įrengti įprasto balkono, stengiamasi suprojektuoti bent iš pietų Europos kilusius siaurus prancūziško tipo balkonus, kuriuose dalį didelio lango dengia turėklai. Pasak NT vystytojos „Realco“ pardavimų vadovės Raimondos Meškelės, bendrovės vystomuose projektuose kiekvienam būstui priklauso balkonas ar terasa, o kai kuriais atvejais ir vienas, ir kitas.
Tačiau specialistai atkreipia dėmesį, kad privačia erdve laikomi balkonai nėra gyventojų nuosavybė. Aptarkime, kas yra bendrojo naudojimo objektai daugiabučiame name ir kokia tvarka galioja balkonams.
Kas Priklauso Bendrojo Naudojimo Objektams?
Pagal galiojantį Daugiabučių namų ir kitos paskirties pastatų savininkų įstatymą, bendrojo naudojimo objektai apima:
- Pastato bendrąsias inžinerines sistemas (mechaninę, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kitą įrangą).
- Pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius.
- Vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus.
Bendrijų įstatyme bendrojo naudojimo objektams, be kita ko, priskiriamos bendrosios pastato konstrukcijos - pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos.
Pastato bendrojo naudojimo objektai yra aprašyti Bendrijų įstatymo 2 str. 3) pastato. Bendrijų įstatyme bendrojo naudojimo objektams, be kita ko, priskiraimos bendrosios pastato konstrukcijos - pagrindinės pastato konstrukcijos (pamatai, visos laikančiosios sienos ir kolonos, išorinės sienos ir vidinės pertvaros, atskiriančios bendrojo naudojimo patalpas nuo skirtingiems savininkams priklausančių butų ir kitų patalpų, perdangos, stogas, fasado architektūros detalės ir išorinės (fasado) konstrukcijos (balkonų, lodžijų ir terasų laikančiosios konstrukcijos.
Balkonai yra bendroji namo nuosavybė, kaip ir siena, nes balkonai laikomi fasado elementais.
Dėl to Savivaldybė ir skyrė didelį dėmesį parinkti tokius projektų rengėjus, kurie visapusiškai įvertintų namo būklę. Bendrovės „Projektų rengimo centras“, kuri rengs renovuoti numatytų daugiabučių namų investicinius planus, inžinierius Giedrius Jatulis taip pat patvirtino, kad įvertinant pastato techninę būklę, bus atkreiptas dėmesys ir balkonus. „Jei balkonai bus aptrupėję, jų metalinės konstrukcijos susidėvėjusios, pažeistos korozijos ir pan., siūlysime balkonų konstrukcijos stiprinimą. Taigi gyventojai bus perspėti dėl grėsmės, ir jie patys spręs, ar renovuoti balkonus, ar ne. Kitaip tariant - spręs - gyventi saugiai ar taupyti“,- teigė G.Jatulis.
Iš daugiabučio trečiojo aukšto žemėn žnektelėjo betoninė balkono sienelė - laimei, apačioje nepasitaikė žmonių. Šis balkonas taip ir nespėjo sulaukti renovacijos, kurią daugiabučio gyventojai dalimis keletą metų vykdo už savus pinigus. Kad renovuodami savo namą mąstė ir apie balkonų remontą, pripažino visi „Pajūrio naujienų“ kalbinti Topolių aklg. nr. 8 namo gyventojai. Tik, pinigų iš karto viskam neturėję, pirmiausiai ėmėsi sienų šiltinimo.
„Šis balkonas yra ketvirtas mūsų name, kuris nukrito“,- teigė daugiabučio namo savininkų bendrijos „Rugelis“ pirmininkė Snieguolė Benikienė. „Ateityje žadame renovuoti ir namo balkonus, bet kol kas - tokį sprendimą priėmė patys gyventojai - balkonais turėtų pasirūpinti butų šeimininkai. Anot jos, bendrijos valdyba nutarė renovaciją ir toliau vykdyti iš savo lėšų ir nedalyvauti valstybės iš dalies finansuojamame renovacijos projekte, nes išgąsdino reikalavimas po renovacijos sutaupyti 40 proc. šilumos energijos. Tokia sąlyga numatyta norint susigrąžinti didesnę sumą išleistos pinigų sumos. „O mūsų namas jau buvo iš dalies apšildytas. Konsultavomės su ekspertais - ir jie abejoja, kad mums bebūtų įmanoma sutaupyti dar 40 proc. šilumos. Tai yra labai didelis rodiklis. Valdyba nusprendė nedalyvauti projekte“,- sakė S.Benikienė.
Butų ir kitų patalpų savininkai taip pat privalo reguliariai kaupti lėšas, kurios bus skiriamos namui (statiniui) atnaujinti pagal privalomuosius statinių naudojimo ir priežiūros reikalavimus. Šios lėšos yra butų ir kitų patalpų savininkų bendroji dalinė nuosavybė. Perleidus butą ar kitas patalpas naujam savininkui, su kaupiamosiomis lėšomis susijusios teisės ir prievolės atitenka naujam savininkui. Lėšų kaupimo, jų dydžio apskaičiavimo, sukauptų lėšų apsaugos tvarką nustato Vyriausybė.
Svarbu: Renovuojant namą, būtina atkreipti dėmesį į balkonų būklę ir numatyti lėšas jų remontui ar stiprinimui. Gyventojai turėtų būti perspėti apie galimas grėsmes ir patys spręsti, ar investuoti į saugumą, ar taupyti.
Balkonų Naudojimo Taisyklės
Nors balkonai laikomi privačia erdve, jie nėra gyventojų nuosavybė, todėl būtina laikytis tam tikrų taisyklių.
Balkonuose negalima rengti vakarėlių, nederėtų kepti kepsnių, o nuo šių metų pradžios - ir rūkyti, jei tam prieštarauja bent vienas namo gyventojas. Taip pat nerekomenduojama balkonuose kaupti ar laikyti daiktų (nenaudojamų baldų, vaikų žaislų, likusių statybinių medžiagų, automobilių padangų ir kt.), kurie gali darkyti gyvenamojo namo estetinę išvaizdą.
„Gėlės ar kiti augalai balkonuose yra labai gražu, estetiški kabantys vazonai taip pat, bet pasitaiko atveju, kai balkonų išorėje kabantys vazonai nukrinta, o laistant juose augančias gėles apliejami kaimynai. Tokių situacijų būtų galima išvengti, jei vazonai kabėtų vidinėje balkono pusėje“, - kaip sukurti saugų ir jaukų balkoną pataria J. Žalys.
Profiliai balkonų ir terasų užbaigimui.
Svarbu: Balkonų naudojimas turi būti saugus ir nepažeisti kitų gyventojų interesų. Reikia vengti veiksmų, kurie gali kelti pavojų ar darkyti namo išvaizdą.
Savavališkas Balkonų Stiklinimas
Savarankiškas balkonų stiklinimas - dar viena problema, į kurią dėmesį atkreipia tiek „Realco“ pardavimų vadovė, tiek architektas. „Savavališkas balkonų stiklinimas labai negera praktika ir tai reikia drausti. Balkono įstiklinimas yra ne tik bendrosios architektūrinės pastato išraiškos darkymas, bet ir gali būti traktuojamas kaip nelegali statyba, nes įstiklinto balkono plotas turėtų būti įtraukiamas į pastato bendrą plotą“, - pastebi architektas J.R. Meškelė atkreipia dėmesį, kad dažnas būsto pirkėjas domisi, kaip įstiklinti įsigyto būsto balkoną, tačiau retas žino, kad balkono stiklinimo projektas traktuojamas kaip paprastasis remontas, kuriam reikalingas leidimas. Norint įstiklinti balkoną, pirmiausia reikia gauti leidimą iš projekto architekto. Dažnu atveju NT vystytojas turi iš anksto paruoštą ir su architektu suderintą projektą, kuriame numatyta, kaip turėtų atrodyti įstiklintas balkonas.
„Balkonuose savarankiškai negalima gręžti jokių skylių, nes gali būti pažeistos pastato konstrukcijos, betonas, mūras, monolitas ar armatūra ir dėl to pradėti skylinėti viso namo sienos. Norint balkone pasikabinti šiuo metu itin populiarias sūpynes, hamakus, gimnastikos juostas ar kitus daiktus, taip pat tikriausiai į balkono lubas teks gręžti tvirtinimo elementus, o tai yra draudžiama, tad pirmiausia patarčiau apsvarstyti, ar tikrai to reikia. Daugiabučio namo balkonas nėra individualaus namo terasa, kurioje galima ir reikėtų sutalpinti viską“, - sako R.
Teisiniuose reglamentuose nurodoma, kad įstiklinti balkonai ir lodžijos yra įskaitomi į gyvenamosios patalpos pagalbinį nenaudingąjį plotą. Atviri plotai neskaičiuojami ir neturėtų būti įtraukti į bendrą būsto plotą.
Svarbu: Savavališkas balkonų stiklinimas yra draudžiamas ir gali būti laikomas nelegalia statyba. Prieš stiklinant būtina gauti leidimą ir laikytis nustatytų reikalavimų.
Bendrijos Teisės ir Pareigos
Bendrija, kaip yra įrašyta ir Bendrijų įstatyme, steigiama valdyti, naudoti ir prižiūrėti bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektus. Bendriją steigia pastato savininkai, to pastato savininkų bendrija rūpinasi to pastato savininkų bendraisiais irnteresais. Pastato savininkų bendrojo naudojimo objektai turi būti surašyti bendrojo naudojimo objektų apraše, kuriame, be kita ko, nurodoma, ar konkretus objektas priskiriamas visiems savininkas, ar tik jų daliai, gali būti...
Namo bendrija neturi savo teisiškai įregistruoto žemės sklypo, tačiau bendrijos administracija skaičiuoja mokesčius už teritorijos valymą, žolės nupjovimą, vaikų žaidimo aištelės tvarkymą, medžių genėjimą ( neva, taip nuspręsta visuotiniame bendrijos narių susirinkime ) . Vyriausybės atstovas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju rinkliava negalima. Kaip yra iš tiesų, nes gyventojai jau pradeda nemokėti mokesčių už teritorijos priežiūrą? Svarbu išsiaiškinti, kas valdo teritoriją, būna, pavyzdžiui, kad bendrija išsinuomoja žemės sklypą iš valstybės, būna, kad nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso žemės sklypas. Jeigu jums to sklypo jokiais teisiniais pagrindais valdyti nepriklauso, tai galbūt ir prižiūrėti neprivalote.
Ar gali Bendrijos susirinkimuose būti keliamas klausimas dėl Bendrijos narių finansavimo įkrovos stotelių sistemos įrengimui? Jei taip, ar tai legalu, kad net ir tie Bendrijos nariai, kurie neturi parkavimo vietų, turi mokėti už įkrovos stotelių diegimą. Jeigu sprendžiamas klausimas dėl naujo bendrojo naudojimo objekto sukūrimo (pavyzdžiui, įkrovos stotelių, kuriomis galės naudotis visi savininkai), sprendimą turėtų patvirtinti ne bendrijos nariai, bet dauguma visų butų ir kitų patalpų savininkų. Klausimas, ar aš turiu elektromobilį, šiuo atveju gal nėra esminis, nes šiandien neturiu, o rytoj gal turiu, o gal mano nuomininkas turės. Svarbus klausimas šiuo atveju - ar visi turės teisę tuo obkjektu naudotis.
Ar ne namų bendrija iš viso namo privalėtų surinkti mokestį kaimyninių būtų nuostoliams atlyginti? Pagal galiojantį Daugiabučiųnamų ir kitos paskirties pastatų savininkų įstatymą bendrojo naudojimo objektai, be kita ko, yra bendrosios pastato inžinerinės sistemos - pastato bendrojo naudojimo mechaninė, elektros, dujų, šilumos, sanitarinės technikos ir kita įranga (įskaitant pastato elektros skydinę, šilumos punktą, šildymo ir karšto vandens sistemos vamzdynus ir radiatorius, vandentiekio ir kanalizacijos vamzdynus, rankšluosčių džiovintuvus); vietiniai...
Daugiabutyje planuoja keisti liftą, kaip galima išvengti mokėti už lifto pirkimą, jei gyvename pirmame aukšte. Manome, kad niekaip neišvengsite. Pirmo aukšto savininkai, jeigu nustatoma, kad jie nesinaudoja liftu, gali nemokėti naudojimosi liftu išlaidų (už lifto elektrą, už lifto valymą ar pan.), bet liftas yra bendras pastato inžinerinis objektas, prie kurio išlaikymo ir techninės priežiūros turi prisidėti visi savininkai. Panašiai, pavyzdžiui, ir dėl namo stogo - juk nelipate ant stogo, nesinaudojate juo (nebent terasa būtų įrengta), bet vis tiek turite prisidėti prie jo...
Gyveni bendrabutyje, pirmame aukšte, įėjimas į butą atskiras, nuotekų sistema sumontuota atskirai nuo bendrabučio sistemos, nes tas butas kadaise buvo svečių kambarys. T ai 2024 m. mūsų bendrabutyje keitė dalį nuotekų vamzdį. Mes esame su žmona senjorai.Tai gavome sąskaitą kad PER 18 MĖNESIŲ TURĖSIME SUMOKĖTI apie 640 eurų. Ar tai yra teisingas sprendimas. Niekas neaiškina kokie darbai ir kiek buvo pakeista vamzdynų, o sąskaitas pateikia. Jei buvo keičiami visų butų ir kitų patalpų savininkams priskirti bendrojo naudojimo nuotekų vamzdynai, proporcingai prie jų atnaujinimo turi prisidėti visi butų ir kitų patalpų savininkai. Informaciją apie tai, kodėl, kas kada, kaip, už kiek buvo remontuojama, jums turi pateikti jūsų namo bendrojo naudojimo objektų valdytojas: arba bendrijos pirmininkas, arba paskirtas administratorius, arba jungtinės veiklos sutartimi įgaliotas asmuo. Jeigu jūsų vamzdynas atskiras (ar...
Laba diena, noriu paklausti, kokiu būdu daugiabučio namo gyventojas turi gauti kitų butų savininkų pritarimą, norėdamas ant namo stogo, kuris yra bendro naudojimo objektas, įsirengti terasą. Ar gyventojas pats gali eiti į butus ir rinkti parašus, kad jam kiti namo gyventojai leistų ant stogo įsirengti terasą. (šiuo atveju yra tikimybė, kad parašai bus sufalsifikuoti, arba gyventojams bus netinkamai paaiškintas parašų rinkimo tikslas). Ar šis butų savininkų sprendimas dėl stogo panaudojimo sprendžiamas susirinkimo metu ar balsuojant raštu. Koks teisės aktas tai reglamentuoja. Civilinio kodekso 4.85 straipsnis. Terasos įrengimas ant stogo vieno savininko asmeninėms reikmėms, suformuojant tą stogo dalį kaip objektą, priskirtiną nuosavybės teise vienam asmeniui, manytume, nebūtų naujo...
Namo bendrija neturi savo teisiškai įregistruoto žemės sklypo, tačiau bendrijos administracija skaičiuoja mokesčius už teritorijos valymą, žolės nupjovimą, vaikų žaidimo aištelės tvarkymą, medžių genėjimą ( neva, taip nuspręsta visuotiniame bendrijos narių susirinkime ) . Vyriausybės atstovas yra išaiškinęs, kad tokiu atveju rinkliava negalima. Kaip yra iš tiesų, nes gyventojai jau pradeda nemokėti mokesčių už teritorijos priežiūrą? Svarbu išsiaiškinti, kas valdo teritoriją, būna, pavyzdžiui, kad bendrija išsinuomoja žemės sklypą iš valstybės, būna, kad nuosavybės teise butų ir kitų patalpų savininkams priklauso žemės sklypas. Jeigu jums to sklypo jokiais teisiniais pagrindais valdyti nepriklauso, tai galbūt ir prižiūrėti neprivalote.
Daugiabučiame name jau 48 metus naudojamės sandėliuku. Staiga viena kaimynė kreipėsi į namo administratorių, kad visos bendro naudojimo patalpos, tame tarpe ir sandeliukai turi būti atlaisvinti ir juose negali būti laikomi jokie daiktai. Namo administratorius pakeitė visų sandėliukų spynas ir nurodė terminą iki kada reikia išsivežti daiktus. Sandeliukai netrukdo nei evakuacijai, nei praėjimui, etc. Patarkite, kokių veiksmų imtis ir kaip atgauti galimybę naudotis sandėliuko patalpa. Jeigu sandėliukai nėra suformuoti atskirais nekilnojamojo turto objektais ir nėra įregistruoti kaip asmeninė nuosavybė, tai manytina, jie įrengti bendrojo naudojimo patalpoje - rūsyje. Butų ir kitų patalpų savininkai gali susitarę dėl naudojimosi tvarkos pasidalinti ir bendrai naudoti bendrojo naudojimo patalpas. Manytina, pas jus taip ir buvo. Manome, kad administratorius viršijo įgaliojimus. Klausimai galėtų būti - ar visi gavo sandėliukus, ar susitarto, ar proporcingo...
Daugiabutyje atlikta renovacija, be fasado šiltinimo ir kitų darbų, buvo pakeisti vamzdžiai, radiatoriai, sudėti termostatai, elektroninės duomenų perdavimo sistemos (ant kiekvieno radiatoriaus užkabintas siųstuvas, laiptinėse stovi imtuvai). Klausimas: kas yra savininkas termostatų ir tokių elektroninių sistemų - būsto savininkas ar bendrija? Pvz., sugedus termostatui ir / ar toms elektroninėms duomenų perdavimo sistemoms, kas atsakingas už jų remontą, pakeitimą? Šilumos tiekėjas ir gamintojas ruošiasi atvykti į butą ir patikrinti sistemas, nes įtariamas gedimas (temperatūra namuose žemesnė nei minimumas, turi būti mažiausiai 22C, bet dažniausiai siekia 16-17C), o bendrijos pirmininkas iš karto iškėlė klausimą, kas turės sumokėti, jeigu reikės pakeisti šias dalis. Kaip yra praktikoje ir teisės aktuose? Pirmininkas ganėtinai naujas, išrinktas prieš porą metų, o renovaciją įgyvendino ankstesnis pirmininkas prieš daugiau nei penkerius metus. „bendrosios pastato inžinerinės...
tags: #bendro #balkono #naudojimosi #tvarkos #nustatymas