Būsto remontas yra smagus, bet kartu ir daug iššūkių keliantis projektas, kurio metu gyventojams tenka susidurti su įvairiausiais techniniais bei teisiniais klausimais. Šiame straipsnyje aptarsime svarbiausius aspektus, kuriuos būtina žinoti planuojant ir vykdant buto remonto darbus, ypač keičiant kanalizacijos vamzdžius, taip pat bendrijų veiklą, teises ir pareigas, remiantis dažniausiai užduodamais klausimais ir teisiniais reglamentais.
Remonto Darbų Planavimas ir Leidimai
Prieš pradedant bet kokius būsto remonto darbus, pirmiausia rekomenduojama nuspręsti, kokie darbai bus atliekami. Namų remontas pirmiausia prasideda nuo Jūsų vizijos, kaip butas atrodys po atnaujinimo. Pasidarykite buto remonto sąmatą, paskaičiuokite, kiek ir kokių medžiagų reikės - tai padės kryptingiau vykdyti remonto darbus ir nesiblaškyti jau startavus su darbais.
Atliekant remonto darbus neturint iš anksto išduoto leidimo gresia baudos. Savavališkai atliekant paprastąjį remontą teks susimokėti nuo 300 Eur iki 600 Eur baudą, o be leidimų atliekamas kapitalinis remontas daugiabučiame name užtraukia baudą iki 2300 Eur. Jeigu atliekate paprastąjį remontą, t. y. dažote sienas, keičiate grindis, duris ar plyteles - leidimo nereikia. Tačiau net ir planuodami paprastą namų remontą turite įteikti pranešimą savivaldybei. Jį pateikti reikia iki remonto pradžios likus ne mažiau kaip septynioms kalendorinėms dienoms.
Kas yra buto kapitalinis remontas?
Tai tokia statyba, kurios metu siekiama pertvarkyti statinį: keisti jo laikančiąsias konstrukcijas, daryti pakeitimus pastato išorėje, keisti bendrąsias inžinerines sistemas (t. y. vamzdžius, kabelius ir kitas sistemas, esančias iki buto skaitiklio).
Kas žinotina prieš pradedant būsto remonto darbus?
Remonto Darbų Etapai
Remontas bute pradedamas nuo pasiruošimo darbų, kuomet iškraustomi visi baldai, atliekami visi demontavimo darbai. Jei planuojama kažką palikti bute, jame yra vietų, kurias reikia saugoti nuo dulkių ir kito aplinkos poveikio, pasirūpinama kiek įmanoma geriau izoliuoti tokias vietas ar interjero detales. Paprastasis remontas apima griovimo darbus, sienų, lubų, grindų atnaujinimą, vonios patalpos remontą. Dažnai keičiamos ir durys bei langai, jei senieji nesandarūs ar nereprezentatyviai atrodo.
Griovimo darbai
Esminis dalykas - įsitikinkite, jog griaunamoje sienoje nėra pravesta elektros laidų ar santechnikos vamzdžių. Jei yra vamzdžiai, juos svarbu nuimti ir užsukti.
Šiukšlių išvežimas
Šiukšlių išvežimu privalu pasirūpinti tinkamai - tam yra specializuotos ir teisę surinkti statybines šiukšles turinčios įmonės. Šiukšlių išvežimu reikėtų pasirūpinti taip pat atsakingai kaip ir po griovimo darbų. Vėl pasitelkite į pagalbą statybinių atliekų išvežimo paslaugas teikiančią įmonę. Pasinaudoti buto valymo po remonto paslauga, kai atvykę specialistai nepriekaištingai išvalys Jūsų butą.
Santechnikos darbai
Kapitalinis santechnikos remontas bute apima senų vamzdžių išmontavimą ir naujų kanalizacijos, vandentiekio vamzdžių montavimą. Remontuojant buto vonios kambarį išvedžiojami nauji vamzdžiai taip, kaip nurodyta projekte. Vandentiekio, kanalizacijos įrengimas kainuos maždaug nuo 15 eurų už vnt.
Elektros instaliacija
Jei bute turite seną, „atgyvenusią“ elektros instaliaciją, ją, žinoma, privalu keisti, siekiant užtikrinti Jūsų, Jūsų turto, o taip pat ir kaimynų saugumą. Už elektros instaliaciją iki Jūsų elektros skaitiklio atsakingą įmonė, administruojanti daugiabutį. Tikriausiai nė nereikia sakyti, jog elektros instaliacijos darbus patikėkite profesionaliems elektrikams. Elektros instaliacijos remonto kainos - nuo 7 eurų už tašką, keičiant lizdus ir jungiklius.
Triukšmo Apribojimai
Remonto darbus atliekant vidaus patalpose atrodo, kad šie darbai gali būti atliekami bet kuriuo metų sezonu. Pirmiausia, atliekant remonto darbus, būtina atsižvelgti į miesto savivaldybėje galiojančias triukšmo prevencijos taisykles. Štai, pavyzdžiui, Vilniuje remonto darbai, kurie kelia triukšmą, gali būti vykdomi darbo dienomis nuo 7 val. iki 18 val., o poilsio ir švenčių dienomis nuo 9 val. iki 17 val. Kaune darbus atlikti galima ilgiau - iki 22 val.
Triukšmas po šių valandų gali būti traktuojamas kaip ramybės trikdymas. Vadovaujantis Triukšmo valdymo įstatymo 13 straipsnio 1 dalimi, savivaldybių institucijos turi teisę nustatyti gyvenamųjų vietovių triukšmo rodiklius ir patvirtinti triukšmo taisykles, kurių privalo laikytis gyventojai.
Ar reikia informuoti kaimynus?
Pagal Triukšmo valdymo įstatymo 14 straipsnio 2 dalį, jeigu planuojate daugiabutyje atlikti statybos, remonto ar montavimo darbus, privalote ne vėliau kaip prieš 7 kalendorines dienas iki darbų pradžios informuoti savo savivaldybės institucijas. Praktiškai rekomenduojama pranešti ir kaimynams, iškabinti informaciją laiptinėje - taip sumažinsite konfliktų tikimybę.
Kiti Svarbūs Aspektai
Kitas svarbus niuansas - bendrųjų daugiabučio namo patalpų tvarka. „Būsto remontą atliekantys turėtų patys pasirūpinti laiptinių, liftų ir kitų bendrųjų patalpų, švara". Senuose daugiabučiuose keičiant radiatorius šildymo sezono metu reikia atjungti visą pastato šildymo sistemą, iš radiatorių išleisti termofikatą, pabaigus darbus vėl juo užpildyti, atlikti papildomus nuorinimo darbus. Šie darbai ne tik papildomai kainuoja, bet ir sukelia didelių nepatogumų viso namo gyventojams. Naujos statybos namuose šildymo sistema užsukama tik butui, tad šildymo sezono metu pakeisti radiatorių tokie bute yra paprasčiau.
Bendrijos Vaidmuo
Jeigu reikia pakeisti kanalizacijos vamzdį, kuris yra laiptinės sienoje, savininkai privalo užtikrinti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų, esančių jų patalpose, taip pat ir prie bendro stovo. Už bendrojo naudojimo objektų atnaujinimą (siena laiptinėje tokia yra) proporcingai moka visi savininkai arba asmuo, dėl kurio kaltės prireikė remonto.
Konfliktinės situacijos
Jei kaimynas atsisako pakeisti bendrą vamzdį, kuris eina tiek jūsų bute, tiek jų bute, reikia informuoti savininką raštu jam paaiškinti, kad neleisdamas atlikti būtinųjų darbų jis prisiima atsakomybę už galimą žalą ir atsakomybę už galimas išlaidas. Kiekvienas savininkas turi suteikti prieigą prie bendrojo naudojimo objektų, jeigu tai yra būtina (turėkite apžiūrų aktus, specialistų išvadas).
Avarijų Priežastys ir Prevencija
Dažniausiai avarijos dėl trūkusių vamzdžių nutinka naktimis, kai dėl vartotojų sumažėjimo padidėja vandens slėgis. Santechnikas atkreipia dėmesį į tai, kad šiai dienai rinkoje galima rasti galybę įvairios santechninės įrangos, nuo pigios iki itin brangios. Anot jo, žarnelė turėtų būti keičiama kas du metus, jei gamintojas nenurodė kitaip. Vis dėlto, Darius pastebi, kad vartotojai dažnai to visiškai nepaiso.
Santechnikas pastebi ir daugiau priežasčių, kodėl butuose kyla avarijos. Viena iš jų - tai seni, dar tarybinių laikų vamzdžiai, nuo kurių dažnai net ventilis (uždaromoji armatūra) nukrenta, nes yra surūdijusi. Santechniko teigimu, senos statybos daugiabučiuose namo stovai praeina per gyventojų butus. Stovų būklę turi vertinti administratorius, bet dėl tokio vizito gyventojai nenori gaišti laiko.
Užliejimo Žala
Santechnikas Antanas Tatarenko taip pat sutinka, kad butai dažniausiai pradeda plaukti dėl to, nes žmonės laiku neprižiūri santechnikos - vamzdžių, ventilių ir jų sujungimų. Anot jo, nebūtina būti santechniku, kad numatytum gresiančią nelaimę. Problema, kad kai žmonės išvažiuoja atostogų, neuždaro savo bute ventilių. O tai daryti išvykus ilgam iš savo buto ar namo yra tiesiog būtina.
Santechniko teigimu, dėl užlieto buto gali nukentėti visi po juo esantys butai. Aišku, tai priklauso nuo to, kaip pastatytas namas, kokie namo blokų sujungimai, kur trūko vamzdis, ar tame bute padaryta hidroizoliacija. Jei ji padaryta, butai apačioje gali išvis nenukentėti. Žala priklauso nuo to, kurioje vietoje trūko vamzdžiai ir į kurią pusę tekės vanduo.
Avarinės tarnybos patarimai
Pasak „Mano būstas“ avarinės tarnybos vadovo Gintaro Rabikio, dažniausiai avarinė tarnyba kviečiama į užpylimus, kitaip tariant, su vamzdynais susijusias avarijas. Deja, žmonės yra linkę ignoruoti ir nekreipti didelio dėmesio į specialistų perspėjimus ir siūlymus atnaujinti senus vamzdynus, kol galiausiai sulaukia avarijos. Tuomet išlaidos jau būna daug didesnės. Anot pašnekovo, įvykus avarijai senos statybos name dažniausiai kalti būna seni vamzdynai, senos inžinerinės sistemos, o naujuose daugiabučiuose įprastai užliejimas įvyksta dėl įtrūkusių žarnelių, kuriomis vanduo tiekiamas į skalbimo mašiną, vandens maišytuvus, indaplovę bei unitazą.
Daugiabučio Administratoriaus Vaidmuo
Daugiabučius administruojanti įmonė bei jos paskirtas asmeninis daugiabučio vadybininkas į iškilusią problemą privalo reaguoti ir imtis veiksmų itin greitai, būti pasiekiamas bet kada, nes nuo to neretai priklauso gyventojų ir jų turto saugumas. M. Žibūda teigia, kad patikima administruojanti įmonė turėtų suteikti gyventojams teisę patiems dalyvauti priimant visam daugiabučiui svarbius sprendimus. Pavyzdžiui, dėl pastato renovacijos ar automobilių stovėjimo aikštelės remonto darbų turėtų būti organizuojami visų gyventojų susirinkimai arba apklausos, kurių metu kiekvieno buto šeimininkas galėtų išsakyti savo nuomonę apie ateities darbų būtinybę ar kaštus.
Bendrijos kaip paramos gavėjas
Ar bendrija gali būti paramos gavėja? Taip, bendrija gali būti paramos gavėja, ir tai dažnai būna įrašyta bendrijos įstatuose. Svarbu, kad paramos gavėjo statusas būtų įregistruotas VĮ Registrų centro registruose. Patikrinti, ar bendrija įregistruota kaip paramos gavėjas, galima VMI elektroninėje sistemoje, įvedus juridinio asmens pavadinimą arba kodą.
Svarbu: Jeigu kyla klausimų dėl bendrijos veiklos, visada kreipkitės į savo bendrijos pirmininką arba administratorių. Jei nesulaukiate atsakymo, galite kreiptis į savivaldybę.
tags: #bendro #naudojimo #vamzdziai #daugiabutyje