Šiame straipsnyje aptariama bendrosios jungtinės nuosavybės padalijimo problematika, kai sutuoktiniai yra užsieniečiai, atsižvelgiant į teismų praktiką. Vis dažniau tenka susidurti su tokiomis sutuoktinių problemomis kaip turto padalijimas, vaikų išlaikymas, alimentų dydžio nustatymas bei daugybe kitų šeimos santykių teisinių klausimų.
Vedybų Sutartis: Samprata ir Reikšmė
Sutarties Samprata
Dabartinis lietuvių kalbos žodynas pateikia abstrakų sutarties apibrėžimą - sutarimas, sugyvenimas, dviejų ar daugiau susitarimas dėl ko nors. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.154 str. pateikta konkretesnė sutarties samprata - sutartis yra dviejų ar daugiau asmenų susitarimas sukurti, pakeisti ar nutraukti civilinius teisinius santykius, kai vienas ar keli asmenys įsipareigoja kitam asmeniui ar asmenims atlikti tam tikrus veiksmus (ar susilaikyti nuo tam tikrų veiksmų atlikimo), o pastarieji įgyja reikalavimo teisę.
Sutartis yra dvišalis ar daugiašalis sandoris, pagal kurį atsiranda prievoliniai teisiniai šalių tarpusavio santykiai, teisės ir pareigos. Taigi sutartis reiškia laisvę dviejų ar daugiau asmenų valios suderinimą, kurio tikslas - sukurti tarpusavio teises ir pareigas. Civilinėje apyvartoje egzistuoja įvairios sutartys, o viena iš jų yra vedybų sutartis. CK 3.101 str. pateiktas vedybų sutarties apibrėžimas - vedybų sutartis yra sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas santuokos metu, taip pat po santuokos nutraukimo ar gyvenant skyrium (separacija). Šiame straipsnyje vedybų sutartis apibrėžiama kaip sutuoktinių susitarimas, nustatantis jų turtines teises ir pareigas esant susituokus, taip pat nutraukus santuoką ar gyvenant skyrium.
Vedybų Sutarties Teisinė Prigimtis ir Reikalavimai
Savo teisine prigimtimi vedybų sutartis yra civilinis teisinis sandoris, turintis tiek bendrų visiems sandoriams, tiek ir specialių tik jam būdingų bruožų. Kaip ir kiekvienas sandoris, vedybų sutartis turi atitikti svarbiausius sandorių galiojimo reikalavimus. Šie reikalavimai yra:
- šalių veiksnumas;
- valios išreiškimo laisvė;
- sutarties turinio teisėtumas;
- nustatytos formos laikymasis.
Anot M. Pažymėtina, kad vedybų sutarties esmę pagrindžia sutarties šalių valios doktrina, kurios pagrindinis bruožas yra tai, jog esminiu šalių sudaromos sutarties požymiu yra psichologinis, subjektyvusis elementas, t. y. šalių valia - abipusis susitarimas sukurti teises ir pareigas. Vedybų sutarties atsiradimo pagrindas siejamas su laisva šalių valia - šalių susitarimo bei išreikšto sutikimo savo valia laikytis sutarties.
Aukščiausiasis Teismas teikdamas, kad civiliniuose santykiuose galiojantis ir CK 6.156 straipsnyje įtvirtintas sutarties laisvės principas leidžia civilinių teisinių santykių subjektams pasirinkti ir sudaryti tokią sutartį, kuri labiausiai atitinka jų interesus. Sutarties laisvės principą sudaro laisvė sudaryti sutartį, t. y. CK 6.156 str. aiškiai nustatyta, kad šalys turi teisę laisvai sudaryti sutartis ir savo nuožiūra nustatyti tarpusavio teises bei pareigas. Jiems niekas negali įsakyti sudaryti tokią sutartį ar jos nesudaryti. Niekas negali elgtis prieš savo valią. Laisvė nustatyti sutarties turinį taip pat yra įtvirtinta CK, t. y. ji išplaukia iš CK 3.101 str. - vedybų sutartimi sutuoktiniai gali nustatyti savo teises ir pareigas. Be kita ko, svarbi yra ir laisvė atsisakyti sutarties. Taigi vienas svarbiausių principų sudarant vedybų sutartį yra sutarties laisvės principas, kuriuo pabrėžiama sutuoktinių valios autonomija reguliuojant tarpusavio turtinius santykius.
Vis dėlto, sutarties laisvė nėra absoliuti. Siekiant visapusiškesnio vedybų sutarties esmės, tikslo ir turinio suvokimo, reikia atkreipti dėmesį bei išskirti neteisinius vedybų sutarties aspektus, t. y. socialinius, psichologinius, etinius ir ekonominius aspektus, sutuoktinių socialinės padėties analizę. Kaip rodo užsienio šalių praktika, vedybų sutartys sudaromos tarp skirtingos turtinės padėties sutuoktinių, tarp didelio amžiaus skirtumo sutuoktinių. Psichologinis aspektas susijęs su vedybų sutartyse numatytų aplinkybių (skyrybų) prognozavimu. Todėl vedybų sutartis gali būti vertinama kaip tokio rezultato galimybė. Neretai pamirštama, kad ši sutartis gali tapti efektyvia ekonominio planavimo priemone. Tai pagrindžia noras apsidrausti nuo jau prieš tai nenusisekusio vedybinio gyvenimo pasikartojimo.
Etinis aspektas siejamas su vedybų sutarties sudarymo tikslais, sutuoktinių lygiateisiškumu, santuokos esme. Etine prasme santuoka negali tapti priemone sudaryti vedybų sutartį ir siekti savanaudiškų tikslų, t. y. santuokoje neturi dominuoti turtinis interesas. Neturi būti sudaromas vedybų pagrindu.
Bažnytinė Santuoka ir Vedybų Sutartis
Iškilus sunkumams, daugeliui dažnai kyla klausimas: skirtis ar dar ne? Kasmet beveik pusė Lietuvos sutuoktinių ryžtasi šiam atsakingam žingsniui. Vieni tai daro sukandę dantis, o kiti - mokosi atleisti ir visais įmanomais būdais tęsti duotąjį pažadą - mylėti. Skyrybų klausimas labiausiai nepriimtinas praktikuojantiems katalikams. Tad ir vedybų sutartis katalikiškame kontekste įgyja visai kitokį aspektą. A. Mikitiukas tai pat teigia, jog santuoką sudaro pareikštas sutikimas, kurio jokia žmogiška galia negali papildyti. Tuo tarpu vedybų sutartis yra žmogiškos galios aktas.
Detaliau nagrinėjant šį teiginį pirmiausia reikia įsigilinti į sąlyginio santuokinio sutikimo sampratą ir kanoninius nurodymus. Tai priklauso nuo sąlygos rūšies. Pagal Kanonų Teisės Kodekso 1102 kanono 2 paragrafą santuoka sudaryta su sąlyga, susijusia su praeitimi ar dabartimi, yra galiojanti ir ne pagal tai, ar tai, kas sąlygojama, egzistuoja ar ne. Galimybė sudaryti santuoką su sąlyga, kurioje apibūdinama praeitis, arba su dabartimi susijusia sąlyga priklauso nuo to, ar keliamos sąlygos objektas faktiškai egzistuoja.
Komentuojant šio kanono tekstą pažymėtina, kad įtaką santuokos galiojimui turi tik tikra, reali sąlyga, kuri aiškiai pareiškiama ir prieš santuokinį sutikimą nebuvo atšaukta. Šiuo atveju sąlygos įvertinimui reikia žinoti jos pareiškimo būdą ir aplinkybes.
Nagrinėjant sąlyginėje santuokoje išreikštą sutikimą, reikia aptarti sąlyginio sutikimo esmę. Santuoką sudaro pareikštas sutikimas, kurio jokia žmogiška galia negali papildyti. Kai tuo tarpu vedybų sutartis yra žmogiškos galios aktas. Šiuo atveju, sudaryta vedybinė sutartis santuokinio sutikimo pareiškimo metu yra kliūtis tam sutikimui pareikšti besąlygiškai, nes jau yra žmogiškas įsikišimas, neatitinkantis sutikimo turinio.
Šiuo klausimu darytina išvada - vedybų sutartis yra ta prieštaraujanti sąlyga, kuriai egzistuojant, bažnytinė santuoka yra negaliojanti. Be to, santuokos sakramentu asmenys vienas kitam prisiekia visam gyvenimui, o sudarant vedybų sutartį numatomas skyrybų atvejis. Tad nėra pasižadėjimo gyventi kartu, kad ir kas nutiktų. Todėl, jeigu prie altoriaus ateina jaunieji, prieš tai sudarę vedybų sutartį, ir kunigui tai žinoma, tokiu atveju, remiantis bažnytiniu požiūriu, kunigas ne tik gali, bet ir privalo atsisakyti tokių porų sutuokti.
Taigi, kanonų teisė nepajėgi uždrausti sudaryti vedybų sutartis. Tai būsimų sutuoktinių teisė spręsti - sudaryti tokią sutartį ar laikytis katalikiškojo požiūrio ir vedybų sutarties nepasirašyti.
Vedybų Sutarties Sudarymas ir Registracija
Formos ir Turinio Reikalavimai
CK 3.103 str. 1 d. numatytas reikalavimas, kad vedybų sutartis turi būti sudaryta notarine forma. Kadangi vedybų sutartis yra dvišalis sandoris, jai taikomos ir kitos sandorių sudarymui keliamos sąlygos. Pagal Notariato įstatymo 30 str. notaras privalo patikrinti vedybų sutarties sutikimą su įstatymais, išaiškinti šalims šios sutarties reikšmę. Notaras turi ginti tiek viešąjį interesą, tiek ir privačius asmenų (pvz., kreditorių) interesus.
Teismų Praktika
Teismų praktika formuoja vedybų sutarčių aiškinimo ir taikymo praktiką. Vedybų sutarties sudarymo procese, yra numatytas tiek Jungtinėse Amerikos Valstijose, tiek Dž. Britanijoje. Pažymėtina, kad įstatymų leidėjas nustatė, kad tam tikriems sandoriams yra privaloma teisinė registracija. Šalims sandoris galioja, nors ir nėra privalomai įregistruotas. Tokiu atveju šalių teisės ir pareigos atsiranda ne nuo sandorio įregistravimo, o nuo to momento, kuris yra nustatytas įstatyme ar šalių susitarimu. Tokiu atveju galioja įrodinėjimo taisyklės, t.y. tokie sandoriai negali būti įrodinėjami remiantis liudytojų parodymais, bet gali būti įrodinėjami rašytiniais įrodymais, paaiškinimais ir kitais įrodymais, išskyrus šiuosius asmenis, remdamosi kitais įrodymais.
Lietuvoje taip pat yra numatyta privaloma teisinė registracija. Vedybų sutartys registruojamos Sutuoktinių turtinių santykių registre, kurį tvarko Centrinė hipotekos įstaiga šio registro nuostatų nustatyta tvarka. Be registravimo Sutuoktinių turtinių santykių registre, vedybų sutartys dar registruojamos ir Žemės registre. Taigi yra numatyta dviguba teisinė registracija. Sutuoktinių turtinių santykių registro nuostatus patvirtino Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2002 m. gruodžio 13 d. nutarimu Nr. 1959.
Registravimo tvarką taip pat detalizuoja Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2002 m. birželio 26 d. įsakymas Nr. 160. Vedybų sutarties ar jos pakeitimų registracija neturi įtakos vedybų ar atitinkamo pakeitimo galiojimui šalims. Sutuoktinių turtinių santykių registre privalomai registruojamos ne tik vedybų sutartys, bet ir jų pakeitimai ar nutraukimas.
Registro tvarkytojas Sutuoktinių turtinių santykių registre kaupia šiuos duomenis: sutuoktinių vardai, pavardės, asmens kodai; duomenys apie jų turtą, kuris yra registruotas viešame registre (pvz., Žemės registre registruotam objektui), aprašymas su teismo sprendime arba sutartyje nurodytais identifikavimo duomenimis; turtui nustatytas teisinis režimas; sutarties įregistravimo data; sutarties notarinio registro numeris; duomenų pakeitimo pagrindas ir data; sutarties išregistravimo pagrindas ir data; sutarties identifikavimo kodas, kuris suteikiamas įregistravus sutartį registre.
Sutuoktinių turtinių santykių registro 19 punktas nurodo, kad prašymą įregistruoti vedybų sutartį kartu su kitais reikalingais dokumentais pateikia vienas iš sutuoktinių arba jų įgalioti asmenys. Asmuo, pageidaujantis įregistruoti vedybų sutartį, registro tvarkymo įstaigai turi pateikti nustatytosios formos prašymą bei: santuokos liudijimą; dokumentą, patvirtinantį, kad sumokėtas atlyginimas už duomenų įregistravimą registre; įstatymų nustatyta tvarka patvirtintą įgaliojimą, jeigu prašymą pateikia įgaliotas asmuo; notaro patvirtintą vedybų sutartį arba notaro patvirtintą jos kopiją.
Įregistravus vedybų sutartį, jai suteikiamas indentifikavimo kodas bei išspausdinamas pranešimas, patvirtinantis vedybų sutarties įregistravimą. Pranešimas įteikiamas ar išsiunčiamas asmeniškai prašymą pateikusiam asmeniui.
Problemos Registruojant Vedybų Sutartis
Sutuoktiniai, kaip patikino Centrinės hipotekos darbuotoja, dažniausiai su savimi neturi santuokos liudijimo (~ 83 proc.). Taip pat pasitaiko, kad sumokėtas atlyginimas už duomenų įregistravimą registre, neturėjimas (~ 13 proc.). Rečiau pasitaiko atvejų, kai nepateikiama notaro patvirtintos vedybų sutarties (~ 1 proc.). Neretai į registrą besikreipiantys asmenys nesusimąsto, kad jau pasirašytą ir notariškai patvirtintą vedybų sutartį dar papildomai reikia pateisinti santuokos liudijimu. Kyla klausimas, kiek pagrįstas yra toks teisinis reikalavimas?
Apibendrinant galima teigti, kad vedybų sutartis yra svarbus instrumentas, leidžiantis sutuoktiniams susitarti dėl turtinių teisių ir pareigų santuokos metu ir po jos nutraukimo. Tačiau svarbu atsižvelgti į teisinius, socialinius, psichologinius ir etinius aspektus, taip pat į bažnytinį požiūrį, kad būtų užtikrintas šios sutarties efektyvumas ir teisėtumas.
tags: #bendroji #jungtine #nuosavybe #padalijimas #kai #sutuoktiniai