Mūsų visuomenėje yra nusistovėjęs mitas, kad po santuokos sudarymo visas sutuoktinių turimas turtas tampa bendru, t.y. teigiama, kad visas sutuoktinių iki santuokos sudarymo turėtas turtas, tiek ir po santuokos sudarymo sutuoktinių įgytas turtas, yra laikomas abiejų sutuoktinių nuosavybe. Nutraukiant santuoką arba sutuoktiniams dalinant turtą ne skyrybų procese, dažnai kyla klausimas, kaip sutuoktiniui apsaugoti savo nuosavybę, išvengti jos padalinimo ir dalies atitekimo kitam sutuoktiniui arba kaip apsaugoti dovanotą ir/ar paveldėtą turtą ir pan. Ieškant atsakymų į šiuos klausimus, pirma reikėtų nustatyti, kokia nuosavybės teisine forma sutuoktiniai valdo turtą, identifikuoti, kuris turtas priklauso sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise ir turėtų būti dalinamas, o kuris yra kiekvieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė ir dalinamas nebus.
Bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė
Pagal Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą galioja sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, kuri reiškia, jog turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė. Pavyzdžiui, jeigu po santuokos sudarymo sutuoktiniai įsigijo butą, automobilį, kompiuterį ar skalbimo mašiną ir pan., šis turtas jiems priklausys bendrosios jungtinės nuosavybės teise.
Civiliniame kodekse yra pateiktas turto, priklausančio sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise, detalizavimas:
- Turtas (kilnojamasis, nekilnojamasis), įgytas po santuokos sudarymo abiejų sutuoktinių ar vieno jų vardu. Taigi, jeigu automobilį/butą po santuokos sudarymo įsigijo sutuoktinis savo vardu, šis turtas priklausys abiems sutuoktiniams, nepaisant to, kas jį įsigijo ir kuris iš sutuoktinių nurodytas nuosavybės dokumentuose.
- Pajamos, gautos tiek iš abiejų sutuoktinių, tiek ir iš vieno jų veiklos.
- Jeigu abu sutuoktiniai pradėjo verstis verslu po santuokos sudarymo, bendrai jiems priklauso ir jų įsteigta įmonė bei iš jos veiklos gautos pajamos. Tačiau jeigu iki santuokos sudarymo įmonė nuosavybės teise priklausė vienam iš sutuoktinių, tai bendrosios jungtinės nuosavybės teise sutuoktiniams priklausys po santuokos sudarymo iš šios įmonės veiklos gautos pajamos ir įmonės (verslo) vertės padidėjimas. Pavyzdžiui, po santuokos sudarymo individuali įmonė buvo pertvarkytą į uždarąją akcinę bendrovę, iš esmės padidėjus jos kapitalui. Tad įmonės vertės padidėjimas, prieaugis pripažintinas bendrąja jungtine buvusios individualios įmonės savininko bei jo sutuoktinio (-ės) nuosavybe.
- Pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės ar intelektinės veiklos, dividendai, taip pat pensijos, pašalpos bei kitokios išmokos, išskyrus tikslinės paskirties išmokas. Taigi, vieno sutuoktinio gaunamas darbo užmokestis yra bendra sutuoktinių nuosavybė, taip pat kaip ir honoraras už profesinę veiklą. Pavyzdžiui, sutuoktinė yra rašytoja ir už išleidžiamas knygas gauna honorarą. Honoraras yra bendroji sutuoktinės ir jos vyro nuosavybė.
- Pajamos bei vaisius, gautus iš sutuoktinio asmenine nuosavybe esančio turto. Pavyzdžiui, vienam iš sutuoktinių asmenine nuosavybės teise priklauso butas, kuris yra nuomojamas. Už buto nuomą gaunomos lėšos priklauso abiems sutuoktiniams bendrai.
Žinoti, koks turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė, yra naudinga ir tam, kad sudarant tam tikrus sandorius, kuriems reikalingas abiejų savininkų dalyvavimas, nebūtų atimama galimybė perleisti tam tikrus nuosavybės objektus. Pavyzdžiui, jeigu pas notarą buto pardavimui atvyksta tik vienas sutuoktinis, notaras negalės patvirtinti sutarties, kadangi yra reikalingas ir antro sutuoktinio parašas. Žinoti, koks turtas priklauso abiems sutuoktiniams bendrai, yra pravartu ir todėl, kad būtų galima ginčyti sandorius dėl turto perleidimo, su kuriais vienas iš sutuoktinių nesutinka ir nebuvo davęs jiems sutikimo.
Sutuoktinio darbo užmokestis/honoraras už profesinę veiklą - bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė.
Asmeninė sutuoktinių nuosavybė
Sutuoktiniai turi ne tik bendro, bet ir asmeninio turto, kuriuo gali naudotis, valdyti bei disponuoti, nepriklausomai nuo kito sutuoktinio valios. Kas gi įeina į asmeninio turto sudėtį?
Pirma, tai yra abiejų sutuoktinių atskirai įgytas turtas iki santuokos sudarymo. Pavyzdžiui, jeigu iki santuokos sudarymo sutuoktinė turėjo butą, jis po santuokos ir liks jos asmenine nuosavybe, ji juo galės disponuoti savo nuožiūra ir jis nebus dalinamas. Tačiau jeigu, pavyzdžiui, šis butas bus nuomojamas po santuokos sudarymo, gaunami nuompinigiai bus bendroji sutuoktinių nuosavybė.
Antra, asmenine nuosavybe yra sutuoktiniui dovanotas ar paveldėtas turtas po santuokos sudarymo, jeigu dovanojimo sutartyje ar testamente nėra nurodyta, kad turtas perduodamas bendrojon jungtinėn sutuoktinių nuosavybėn. Taigi, jeigu, pavyzdžiui, po santuokos sudarymo kuris nors iš sutuoktinių paveldi turtą, toks turtas pripažįstamas to sutuoktinio asmeninine nuosavybe. Dovanotas sutuoktiniui turtas, jeigu dovanojimo sutartyje nenurodoma, kad turtas dovanojamas abiems sutuoktiniams, yra asmeninė apdovanotojo nuosavybė.
Trečia, asmenine nuosavybe taip pat yra sutuoktinių asmeninio naudojimo daiktai (avalynė, drabužiai, profesinės veiklos įrankiai), kas yra gan logiška ir suprantama.
Ketvirta, kalbant apie intelektinę nuosavybę, kaip minėta, pajamos, gaunamos iš intelektinės veiklos, yra bendroji sutuoktinių nuosavybė, tačiau autorinės neturtinės teisės, intelektinės ir pramoninės nuosavybės teisės yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Tai yra, pavyzdžiui, teisė į patentą, prekės ženklą, asmeninė neturtinė teisė į autorystę.
Penkta, asmenine nuosavybe taip pat yra ir lėšos bei daiktai, reikalingi asmeniniam sutuoktinio verslui, išskyrus lėšas ir daiktus, skirtus verslui, kuriuo verčiasi abu sutuoktiniai bendrai. Taigi, jeigu vienas iš sutuoktinių turi verslą, įmonę, tuomet šios įmonės veiklai reikalingos lėšos, daiktai bus asmeninine sutuoktinio nuosavybe.
Šešta, jeigu sutuoktinis gauna tokias ypatingo pobūdžio lėšas, kaip žalos atlyginimą ar kitokią kompensaciją už žalą, padarytą dėl sveikatos sužalojimo, neturtinę žalą, tikslinę materialinę paramą ir kitokias išmokas, išimtinai susijusias tik su jas gaunančio sutuoktinio asmeniu, teises, kurių negalima perleisti kitiems asmenims, šios lėšos bus asmeninės to sutuoktinio. Pavyzdžiui, sutuoktinis pateko į avariją, kurios rezultate buvo sužalota jo sveikata. Nagrinėjant bylą teisme, buvo kaltu pripažintas vairuotojas, kuris sumokėjo iš jo priteistą pinigų sumą už sveikatos sužalojimą. Gauta pinigų suma priklauso tik sveikatos sužalojimą patyrusiam sutuoktiniui. Arba, pavyzdžiui, dėl darbe įvykusio nelaimingo atsitikimo sutuoktinis buvo sužalotas, ko rezultate jam buvo išmokėta sveikatos draudimo išmoka.
Paskutinis asmeninės nuosavybės teise priklausantis turtas yra sutuoktinio įgytas turtas už asmenines lėšas arba lėšas, gautas realizavus jo asmenine nuosavybe esantį turtą, jeigu to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Pavyzdžiui, po santuokos sudarymo sutuoktinis parduoda asmenine nuosavybės teise jam priklausantį butą, o notaras pirkimo-pardavimo sutartyje pažymi, kad lėšos už butą yra gaunamos kaip asmeninė sutuoktinio nuosavybė. Pažymėtina, kad šio punkto nenurodžius, gautos lėšos bus laikomos bendrąja sutuoktinių jungtine nuosavybe.
Sutuoktiniui padovanotas ar jo paveldėtas turtas - jo asmeninis turtas.
Šiame straipsnyje apibrėžiamas turto teisinis režimas galioja tik tada, jeigu sutuoktiniai nėra sudarę vedybinės sutarties ir ja pakeitę turto teisinio režimo.
Procesiniai aspektai
Nagrinėjant bylą teisme dėl skyrybų ar turto padalinimo, pirma nustatytina sutuoktinių turto nuosavybės rūšis. Nuo turto nuosavybės formos priklausys, kuriam sutuoktiniui tas turtas atiteks, ar turtas bus dalinamas ar ne.
Civilinis kodeksas pateikia bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės prezumpciją, kuri reiškia, kad turtas yra sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė, kol nėra įrodyta, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Atsižvelgiant į šią prezumpciją, įrodinėti reikia būtent aplinkybę, kad turtas sutuoktiniui priklauso asmeninės nuosavybės teise.
Civilinis kodeksas aiškiai apriboja įrodymų ratą ir nurodo, kad faktas, jog tam tikras turtas yra asmeninė sutuoktinio nuosavybė, gali būti įrodytas tik rašytiniais įrodymais, išskyrus atvejus, kai įstatymas leidžia liudytojų parodymus arba to turto prigimtis ir pobūdis patys savaime įrodo, kad turtas yra vieno sutuoktinio asmeninė nuosavybė. Pavyzdžiui, pagal turto prigimtį savaime aišku, kad rūbai, kosmetika priklauso sutuoktinei asmeninės nuosavybės teise, tačiau kitokio pobūdžio turto, pavyzdžiui, žemės sklypo, prigimtį rekėtų jau įrodinėti rašytiniais įrodymais - sutartimis, pažymomis, raštais, išrašais ir pan.
Sutuoktinio asmeninė teisė į turtą teismo proceso metu įrodinėtina rašytiniais įrodymais.
Gali susidaryti situacija, kad dėl objektyvių priežasčių nebeegzistuoja jokių rašytinių įrodymų, kuriais galima būtų įrodyti turto nuosavybės rūšį. Pavyzdžiui, gaisro metu sudegė namas su visais dokumentais. Tokiu atveju yra įmanomos išimtys, kurios leidžia įrodinėti turto rūšį, remiantis kitais įrodymais, pavyzdžiui, liudytojų parodymais.
Turto padalinimo santuokos nutraukimo procese ypatumai
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje naujausių bylų pažymėjo, jog santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų, todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis). Šios taisyklės išimtys galėtų būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus sesijos 2018 m. kovo 26 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018 m.).
LAT išaiškino, jog teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės. Taigi, galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2010). Todėl tiek šalys, tiek teismas turi siekti, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai būtų išspręsti santuokos nutraukimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2007; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011).
Tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais. LAT akcentavo, jog proceso atnaujinimo tikslas - išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą .
LAT kitoje savo nutartyje išaiškino, kokia nuosavybės forma buvę sutuoktiniai valdo skyrybų procese nepadalintą bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems priklausiusį turtą.
Santuokos nutraukimo procese neaptarus bendrojo turto padalinimo klausimo, jis įgauna bendrosios dalinės sutuoktinių nuosavybės teisinį statusą.
Nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-695-219/2015).
Taigi, byloje pažymėta, jog nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet turto ar jo dalies nepadalijimo atveju buvę sutuoktiniai nenustoja būti jo bendraturčiai.
Sutuoktinių turto paveldėjimas
Sutuoktinių turto paveldėjimui nustatytos specialiosios paveldėjimo taisyklės. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad nesant sudarytos vedybų sutarties preziumuojama, jog santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė sutuoktinių nuosavybė (CK 3.87 straipsnis, 3.88 straipsnio 2 dalis). Vieno iš sutuoktinių mirtis yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindas (CK 3.100 straipsnio 1 punktas).
Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą ir (arba) įpėdiniams pagal testamentą. Tai reiškia, jog pergyvenęs sutuoktinis gali paveldėti mirusiojo sutuoktinio turtą ar jo dalį vienu iš šių atvejų: pirma, tai numatyta mirusiojo testamente; antra, sutuoktiniai buvo sudarę bendrą testamentą, ir trečia, testamentas nėra sudarytas, dėl to pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą jam nustatytą dalį.
Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog nesant sudarytos vedybų sutarties, preziumuojama, jog santuokoje įgytas turtas yra bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str., 3.88 str. 2 d.), o vieno iš sutuoktinių mirtis yra bendrosios jungtinės nuosavybės pabaigos pagrindas (CK 3.100 str. 1 p.). Paprastai yra taikoma prezumpcija, kad sutuoktinių bendro turto dalys yra lygios (CK 3.117 str. 1 d.), dėl to mirus vienam iš sutuoktinių, pergyvenusysis įgyja nuosavybės teisę į pusę sutuoktinių bendro turto, o kita pusė, t. y.
Paveldint pagal įstatymą įpėdiniais gali būti fiziniai asmenys, esantys gyvi palikėjo mirties momentu, palikėjo vaikai, gimę po jo mirties, ir Lietuvos valstybė. Įpėdiniams nustatyti svarbios Civilinio kodekso 5.11 str. 1 d. nustatytos įpėdinių eilės, pagal kurias yra skiriama pirmumo teisė paveldėti. Pagal CK 5.13 str. palikėją pergyvenęs sutuoktinis paveldi pagal įstatymą su pirmos (palikėjo vaikai ir įvaikiai) arba antros (palikėjo tėvai, įtėviai, vaikaičiai) eilės įpėdiniais (jeigu jų yra). Su pirmos eilės įpėdiniais jis paveldi 1/4 palikimo, jeigu įpėdinių yra ne daugiau kaip trys, neįskaitant sutuoktinio. Tačiau jeigu įpėdinių yra daugiau kaip trys, sutuoktinis paveldi lygiomis dalimis su kitais įpėdiniais. Jeigu sutuoktinis paveldi su antros eilės įpėdiniais, jam priklauso pusė palikimo.
Pagal anksčiau išvardytas taisykles yra dalijama bendroji jungtinė nuosavybė, tačiau ne mažiau aktualios yra ir asmenine nuosavybės teise priklausančio turto dalybos. Mirusiojo sutuoktinio asmenine nuosavybe gali būti pripažįstamas, pavyzdžiui, vienam sutuoktiniui asmeniškai dovanotas ar jo paveldėtas turtas; išmokos, išimtinai susijusios su jas gavusio sutuoktinio asmeniu ir kt. Svarbu tai, kad darbo užmokestis, įgytas po santuokos sudarymo yra laikomas bendrąja jungtine nuosavybe.
Praktikoje dažnai kyla klausimų, kaip dalijami pinigai, likę mirusiojo sutuoktinio sąskaitoje. Tokiu atveju, jeigu įmanoma įrodyti, jog sąskaitoje buvo laikomi ir pergyvenusio sutuoktinio asmenine nuosavybe priklausę pinigai, tai jam pirmiausiai atidalijama jo dalis, tuomet dalijama pusiau (kaip bendroji nuosavybė) ir tada likusi mirusiojo dalis dalijama tarp visų įpėdinių, tame tarpe ir sutuoktinio. Jeigu, pavyzdžiui, banko sąskaitoje esančios lėšos būtų pripažįstamos tik bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe, tai vėlgi ½ turto tampa asmenine pergyvenusio sutuoktinio nuosavybe, o likusi lėšų dalis dalijama pagal minėtas proporcijas.
Žinoma, paveldėjimo teisė nėra neribota, todėl CK 5.7 str. 1 d.
Paveldėjimas, kai nepriėmus vieno sutuoktinio palikimo, miršta kitas sutuoktinis
Neretai pasitaiko situacijų, kai vienam iš sutuoktinių mirus, niekas nesikreipia dėl palikimo priėmimo, ir, jau praėjus terminui priimti vieno sutuoktinio palikimą, miršta kitas sutuoktinis. Pavyzdžiui, sutuoktiniai gyveno bendrame bute, mirus vyrui, niekas nesikreipė dėl palikimo priėmimo, žmona ir toliau liko gyventi tame bute, juo naudojosi, rūpinosi, mokėjo mokesčius, tačiau po kurio laiko ji mirė. Tokiu atveju teoriškai egzistuoja galimybė bandyti atsinaujinti procesą dėl anksčiau mirusiojo sutuoktinio palikimo priėmimo, tačiau praktiškai naudingiau yra įrodyti palikimo priėmimą faktiniu užvaldymu. Įpėdiniai turėtų kreiptis į teismą, prašydami nustatyti juridinį faktą, kad po tėvo mirties pergyvenusioji motina priėmė palikimą faktiniu užvaldymu.
Bendrasis sutuoktinių testamentas
Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia galimybę sutuoktiniams pasirūpinti vienas kitu po savo mirties sudarant bendrąjį sutuoktinių testamentą, tačiau daugelis visuomenės narių apie šį testamentą nėra girdėję, arba nežino šio testamento sudarymo sąlygų ir ypatumų. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (CK) bendrąjį sutuoktinių testamentą priskiria prie oficialaus testamento rūšių, kuris išreiškia bendrą sutuoktinių valią, kad kiekvienas sutuoktinis po savo mirties palieka kitam, pergyvenusiam sutuoktiniui, visą savo turtą, įskaitant ir savo bendrosios jungtinės nuosavybės dalį.
Bendruoju testamentu sutuoktiniai vienas kitam turi palikti visą savo turtą be jokių išlygų. Tai reiškia, kad sutuoktiniai vienas kitam po mirties turi palikti ne tik savo bendrosios jungtinės nuosavybes teise turimą turtą, bet ir sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, pavyzdžiui, sutuoktinio turėtą turtą iki santuokos sudarymo ir kt. (CK 3.89 str., 5.45 str. 1 d.). Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad sutuoktiniai, sudarę bendrąjį testamentą, nepraranda teisės disponuoti jiems asmeniškai priklausančiu turtu.
Įstatymas suteikia teisę sutuoktiniams bendruoju testamentu paskirti ir savo bendrą įpėdinį, kuris paveldės sutuoktiniams priklausiusį turtą po pergyvenusiojo sutuoktinio mirties. Taigi, bendrasis sutuoktinių testamentas užtikrina ne tik kiekvieno sutuoktinio teisę po sutuoktinio mirties paveldėti visą mirusiam priklausantį turtą, bet ir sudaro galimybę abiem sutuoktiniams, dar esant gyviems, nuspręsti dėl turto paveldėjimo (įpėdinio paskyrimo) po abiejų sutuoktinių mirties.
Bendruoju sutuoktinių testamentu gali būti paskirtas ir ne vienas įpėdinis, o ir keli, pavyzdžiui, jeigu sutuoktiniai turi keletą vaikų. Būtina pažymėti, kad bendruoju sutuoktinių testamentu paskirtas įpėdinis, paveldėsiantis turtą, po paskutinio iš sutuoktinių mirties, neturi jokių teisių į turtą iki pergyvenusio sutuoktinio mirties. Tokio įpėdinio teisinė padėtis yra lygiai tokia pati, kaip ir pagal vieno asmens sudarytą testamentą. Taigi, toks įpėdinis paveldi tik tą turtą, kuris lieka po pergyvenusio sutuoktinio mirties.
Įstatymas suteikia teisę sutuoktiniams bendruoju testamentu nustatyti ir testamentinę išskirtinę kitų asmenų naudai, t.y. sutuoktiniai vienas kitą gali įpareigoti po vieno iš sutuoktinių mirties vykdyti tam tikrą prievolę kitam asmeniui, pavyzdžiui, teikti materialinę paramą testamente nurodytam asmeniui. Pergyvenęs sutuoktinis, paveldėjęs mirusiojo turtą, gali paveldėtą turtą valdyti, naudoti ir disponuoti juo savo nuožiūra.
Bendrąjį sutuoktinių testamentą gali sudaryti tik sutuoktiniai, t.y. asmenys, įstatymo nustatyta tvarka sudarę civilinę ar bažnytinę santuoką. Tai yra vienintelis atvejis, kada įstatymas leidžia testamentą sudaryti dviem asmenims kartu, t.y. Bendrasis sutuoktinių testamentas yra sudaromas tik kaip oficialusis, todėl šis testamentas gali būti sudarytas tik nuvykus pas notarą arba konsulinį pareigūną, jeigu sutuoktiniai yra užsienio valstybėje (CK 5.28 str.). Vadinasi, sutuoktiniams testamentą surašius ir jį pasirašius patiems ranka, testamentas būtų laikomas negaliojančiu (CK 5.44 str.
Atkreiptinas dėmesys, kad sudarius bendrąjį sutuoktinių testamentą pas notarą, ar konsulinį pareigūną, sutuoktiniams atsiranda įstatyme įtvirtinti ribojimai dėl kitų testamentų sudarymo. Įstatyme yra numatyta, kad sutuoktinių sudaryti individualūs testamentai, neatšaukus bendrojo sutuoktinių testamento, negalioja (CK 5.46 str. 2 d). Be to, įstatyme yra numatyta, kad mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuoktinis neturi teisės pakeisti bendrojo testamento, nes priešingu atveju būtų paneigta mirusiojo sutuoktinio valia (CK 5.49 str. 1 d.). Tačiau pergyvenęs sutuoktinis turi teisę atsisakyti priimti mirusiojo sutuoktinio palikimą.
Bendrasis sutuoktinių testamentas leidžia sutuoktiniams iš anksto pasirūpinti vienas kito materialine gerove po vieno iš sutuoktinių mirties, t.y. abu sutuoktiniai iš anksto žino, kad vienam iš jų mirus, pergyvenęs sutuoktinis paveldės visą mirusiajam priklausantį turtą.
tags: #bendroji #jungtine #nuosavybe #paveldejimas