Bendrasis Sutuoktinių Testamentas: Kas Tai Ir Kaip Jis Veikia?

Lietuvoje galiojantis teisinis reglamentavimas suteikia galimybę sutuoktiniams pasirūpinti vienas kitu po savo mirties sudarant bendrąjį sutuoktinių testamentą, tačiau daugelis visuomenės narių apie šį testamentą nėra girdėję, arba nežino šio testamento sudarymo sąlygų ir ypatumų. Norint išvengti ginčų dėl turto po mirties verta sudaryti testamentą.

Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas (CK) bendrąjį sutuoktinių testamentą priskiria prie oficialaus testamento rūšių, kuris išreiškia bendrą sutuoktinių valią, kad kiekvienas sutuoktinis po savo mirties palieka kitam, pergyvenusiam sutuoktiniui, visą savo turtą, įskaitant ir savo bendrosios jungtinės nuosavybės dalį.

Tai yra vienintelis atvejis, kada įstatymas leidžia testamentą sudaryti dviem asmenims kartu, t.y.

Bendrojo Testamento Esminiai Aspektai

Bendruoju testamentu sutuoktiniai vienas kitam turi palikti visą savo turtą be jokių išlygų. Tai reiškia, kad sutuoktiniai vienas kitam po mirties turi palikti ne tik savo bendrosios jungtinės nuosavybes teise turimą turtą, bet ir sutuoktiniui asmeninės nuosavybės teise priklausantį turtą, pavyzdžiui, sutuoktinio turėtą turtą iki santuokos sudarymo ir kt. (CK 3.89 str., 5.45 str. 1 d.).

Tačiau atkreiptinas dėmesys, kad sutuoktiniai, sudarę bendrąjį testamentą, nepraranda teisės disponuoti jiems asmeniškai priklausančiu turtu. Įstatymas suteikia teisę sutuoktiniams bendruoju testamentu paskirti ir savo bendrą įpėdinį, kuris paveldės sutuoktiniams priklausiusį turtą po pergyvenusiojo sutuoktinio mirties.

Taigi, bendrasis sutuoktinių testamentas užtikrina ne tik kiekvieno sutuoktinio teisę po sutuoktinio mirties paveldėti visą mirusiam priklausantį turtą, bet ir sudaro galimybę abiem sutuoktiniams, dar esant gyviems, nuspręsti dėl turto paveldėjimo (įpėdinio paskyrimo) po abiejų sutuoktinių mirties.

Bendruoju sutuoktinių testamentu gali būti paskirtas ir ne vienas įpėdinis, o ir keli, pavyzdžiui, jeigu sutuoktiniai turi keletą vaikų.

Įpėdinio Paskyrimas ir Teisės

Būtina pažymėti, kad bendruoju sutuoktinių testamentu paskirtas įpėdinis, paveldėsiantis turtą, po paskutinio iš sutuoktinių mirties, neturi jokių teisių į turtą iki pergyvenusio sutuoktinio mirties. Tokio įpėdinio teisinė padėtis yra lygiai tokia pati, kaip ir pagal vieno asmens sudarytą testamentą.

Taigi, toks įpėdinis paveldi tik tą turtą, kuris lieka po pergyvenusio sutuoktinio mirties. Įstatymas suteikia teisę sutuoktiniams bendruoju testamentu nustatyti ir testamentinę išskirtinę kitų asmenų naudai, t.y. sutuoktiniai vienas kitą gali įpareigoti po vieno iš sutuoktinių mirties vykdyti tam tikrą prievolę kitam asmeniui, pavyzdžiui, teikti materialinę paramą testamente nurodytam asmeniui.

Pergyvenęs sutuoktinis, paveldėjęs mirusiojo turtą, gali paveldėtą turtą valdyti, naudoti ir disponuoti juo savo nuožiūra.

Testamento Sudarymo Sąlygos ir Apribojimai

Bendrąjį sutuoktinių testamentą gali sudaryti tik sutuoktiniai, t.y. asmenys, įstatymo nustatyta tvarka sudarę civilinę ar bažnytinę santuoką.

Tai yra vienintelis atvejis, kada įstatymas leidžia testamentą sudaryti dviem asmenims kartu, t.y. Bendrasis sutuoktinių testamentas yra sudaromas tik kaip oficialusis, todėl šis testamentas gali būti sudarytas tik nuvykus pas notarą arba konsulinį pareigūną, jeigu sutuoktiniai yra užsienio valstybėje (CK 5.28 str.).

Vadinasi, sutuoktiniams testamentą surašius ir jį pasirašius patiems ranka, testamentas būtų laikomas negaliojančiu (CK 5.44 str.)

Atkreiptinas dėmesys, kad sudarius bendrąjį sutuoktinių testamentą pas notarą, ar konsulinį pareigūną, sutuoktiniams atsiranda įstatyme įtvirtinti ribojimai dėl kitų testamentų sudarymo. Įstatyme yra numatyta, kad sutuoktinių sudaryti individualūs testamentai, neatšaukus bendrojo sutuoktinių testamento, negalioja (CK 5.46 str. 2 d).

Be to, įstatyme yra numatyta, kad mirus vienam sutuoktiniui, kitas sutuoktinis neturi teisės pakeisti bendrojo testamento, nes priešingu atveju būtų paneigta mirusiojo sutuoktinio valia (CK 5.49 str. 1 d.). Tačiau pergyvenęs sutuoktinis turi teisę atsisakyti priimti mirusiojo sutuoktinio palikimą.

Testamento Turinys ir Galimybės

Testamentu galima palikti visą ar dalį turto bei skolų. Testamente reikia įrašyti, koks turtas kam konkrečiai paliekamas. Turtas turi būti įvardijamas taip, kad būtų aišku, apie ką kalbama.

Jeigu bus neaišku, ta testamento dalis negalios (pvz. jei du butus turintis asmuo rašys “palieku butą sūnui Jonui”). Be turto testamente turi būti: palikėjo (testatoriaus) vardas, pavardė, parašas, testamento sudarymo data ir vieta.

Sparčiausiai keičiasi pats turtas: gal iki mirties vieną butą parduosite, o nusipirksite kitą; dar greičiau kinta pinigų kiekis. Todėl galima testamentą rašyti apimant visus tam tikros rūšies daiktus, tarkim: “Visą nekilnojamąjį turtą palieku dukrai Jurgitai” ar “Pusę visų pinigų palieku sūnui Jonui, pusę dukrai Jurgitai”.

Jei koks nors turtas liks nepaminėtas, jis bus paveldėtas lyg testamento nebūtų. Jei testamentu bus palikta per daug turto, visų įpėdinių dalis proporcingai mažinama (pvz. Dalis žmonių, kuriems norėtumėte palikti turtą, gali mirti anksčiau už jus arba atsisakyti priimti palikimą.

Testamente galite į tai atsižvelgti, pavyzdžiui, palikti turtą žmonai, bet įrašyti, kad jeigu ji mirs pirmiau jūsų (arba nepriims palikimo), tada turtas paliekamas sūnui, o jei ir šis bus miręs (arba nepriims palikimo) - vaikaičiui. Tokiu atveju nereikės keisti testamento po kiekvieno įpėdinio mirties. Jūsų mirties metu gali būti gimę nauji žmonės, pavyzdžiui, jūsų sūnus gali susilaukti vaiko. Tai irgi galite numatyti testamente [CK 5.21].

Patikimumo dėlei galima (bet nebūtina) testamentą tvirtinti pas notarą arba (užsienyje) Lietuvos konsulą. Toks testamentas vadinamas oficialiu. Šiuo atveju ten bus saugoma testamento kopija, kuria bus galima remtis iškilus ginčui.

Ypatingais atvejais oficialųjį testamentą gali tvirtinti kiti svarbūs asmenys (kap antai - kalinio - kalėjimo viršininkas, ligonio - vyr. gydytojas, jūreivio - kapitonas, kario - dalinio viršininkas), bet jį vis tiek reikia skubiai nešti pas notarą. Beje, palikėjas gali notarui ar konsului atiduoti saugoti ir seniau savo sudarytą testamentą (užklijuotame voke).

Vyras ir žmona turi teisę rašyti sudaryti testamentą kartu (sutuoktinių testamentas, turi būti oficialus). Jo esmė: vienam mirus visas turtas pereina kitam sutuoktiniui, o šiam mirus - toliau pagal testamentą.

Testamentu galima įpareigoti palikimą gavusius žmones vykdyti tam tikras pareigas (testamentinė išskirtinė), tačiau šių pareigų vykdymas neturi kainuoti daugiau nei palikimo vertė. Testamentu gali būti turtas paliekamas visuomenei naudingam tikslui. Šiuo atveju gali būti įsteigtas naujas juridinis asmuo palikimui tvarkyti (panašiai kaip, pavyzdžiui, Alfredas Nobelis įsteigė fondą jo vardo premijoms dalinti).

Paprastai turtą testamentu palikti “užrašyti” bet kam (žmonėms, įmonėms, valstybėms). Jeigu palikėjas mirties metu turi vaikų, sutuoktinį ar tėvų, kuriems reikalingas išlaikymas, nepaisant to, kas parašyta testamente, šie žmonės gaus bent pusę turto, kurį būtų gavę, jei testamento nebūtų (kaip dalijamas turtas nesant testamento žr. čia).

Negalioja testamentas, kuris yra neteisėtas, nesuprantamas ar dviprasmiškas. Pavyzdžiui, testamentu negalima palikti asmeninių teisių: teisės į alimentus, pašalpas, senatvės pensiją ir pan.

Bendrojo Testamento Privalumai

Bendrasis sutuoktinių testamentas leidžia sutuoktiniams iš anksto pasirūpinti vienas kito materialine gerove po vieno iš sutuoktinių mirties, t.y. abu sutuoktiniai iš anksto žino, kad vienam iš jų mirus, pergyvenęs sutuoktinis paveldės visą mirusiajam priklausantį turtą.

Sudarius bendrąjį sutuoktinių testamentą, pergyvenęs sutuoktinis ir mirusiojo sutuoktinio vaikai, jeigu jis jų turėjo, nereikia dalintis mirusiojo turto, atskiriant, kuriam iš sutuoktinių kokia turto dalis priklausė, taip išvengiant ginčų šeimoje po vieno iš sutuoktinių mirties.

Turto Padalinimo Santuokos Nutraukimo Procese Ypatumai

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas vienoje naujausių bylų pažymėjo, jog santuokos nutraukimas yra vienas iš bendrosios jungtinės nuosavybės pasibaigimo pagrindų, todėl, nutraukiant santuoką, be kitų privalomai spręstinų santuokos nutraukimo padarinių, turi būti išsprendžiamas ir bendro turto padalijimo klausimas (CK 3.59 straipsnis, CPK 385 straipsnio 1 dalis).

Šios taisyklės išimtys galėtų būti taikomos tik išskirtiniais atvejais, siekiant apsaugoti proceso šalių ar kitų asmenų teises ar įstatymo saugomus interesus (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus sesijos 2018 m. kovo 26 d. nutarimas civilinėje byloje Nr. 3K-3-95-403/2018 m.).

LAT išaiškino, jog teismo sprendimas padalyti konkretų sutuoktinių bendrą turtą reiškia konstatavimą, kad daugiau bendro turto sutuoktiniai nebeturi, todėl jie nebegalės pareikšti naujo ieškinio dėl kito turto padalijimo kaip bendrosios jungtinės nuosavybės.

Taigi, galioja bendroji taisyklė, kad toks teismo sprendimas turto padalijimo klausimu yra galutinis ir įgyja res judicata galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. birželio 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-258/2010).

Todėl tiek šalys, tiek teismas turi siekti, kad visi turtiniai sutuoktinių klausimai būtų išspręsti santuokos nutraukimo byloje (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. spalio 29 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-450/2007; 2011 m. gruodžio 19 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-529/2011).

Tuo atveju, jeigu paaiškėja, kad santuokos nutraukimo byloje buvo padalytas ne visas bendras turtas, taip manantis buvęs sutuoktinis turi teisę įstatymų nustatyta tvarka pasinaudoti proceso atnaujinimo institutu inicijuodamas bylos dėl santuokos nutraukimo proceso atnaujinimą CPK 366 straipsnio 1 dalyje nustatytais proceso atnaujinimo pagrindais.

LAT akcentavo, jog proceso atnaujinimo tikslas - išvengti teisinių galimo neteisėto teismo sprendimo (nutarties) padarinių ir taip įvykdyti teisingumą .

LAT kitoje savo nutartyje išaiškino, kokia nuosavybės forma buvę sutuoktiniai valdo skyrybų procese nepadalintą bendrosios jungtinės nuosavybės teise jiems priklausiusį turtą.

Nutraukus santuoką, turto, kuris pagal šeimos teisės normas buvo priskirtinas bendrajai jungtinei nuosavybei, teisiniam režimui nebetaikomos šeimos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, t. y. tokiais atvejais, kai sutuoktiniams bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantis turtas nepadalijamas santuokos nutraukimo byloje, nutraukus santuoką, jis valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise, o buvę sutuoktiniai yra laikomi bendrosios dalinės nuosavybės dalyviais ir bendrosios dalinės nuosavybės teisės objektą valdo, juo naudojasi ir disponuoja bendru sutarimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. gruodžio 23 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-695-219/2015).

Taigi, byloje pažymėta, jog nutraukus santuoką, bendroji jungtinė nuosavybė pasibaigia, bet turto ar jo dalies nepadalijimo atveju buvę sutuoktiniai nenustoja būti jo bendraturčiai.

Testamento Tipai: Asmeninis, Oficialusis ir Bendrasis Sutuoktinių Testamentas

Lietuvos teisėje numatyti keli testamento tipai, kurie skiriasi sudarymo tvarka ir galiojimo sąlygomis. Štai pagrindiniai testamento tipai:

tags: #bendros #nuosavybes #testamentas