Įmonės turto naudojimas ir tausojimas: atsakingo verslo principai

Kiekvienas UAB „Conres LT” darbuotojas, atlikdamas kasdienius veiksmus ir priimdamas sprendimus, turi remtis Lietuvos Respublikos įstatymais, poįstatyminiais teisės aktais bei įmonės vertybėmis, padedant jas puoselėti. Įmonės vizija - tapti šiuolaikiškai modernia, novatoriškus projektus įgyvendinančia, pajėgia konkuruoti ir stabiliai ekonomiškai augančia įmone statybos darbų rinkoje.

Vadovautis darnios plėtros principais, apimančiais visapusišką kokybės sampratą - saugoti aplinką, suteikti sveikas ir saugias darbo sąlygas, kelti atliekamų darbų kokybę. Svarbu užtikrinti bendrovės konfidencialios informacijos apsaugą.

Konfidenciali informacija - tai viešai neskelbtina turtinė, finansinė, techninė informacija, o taip pat duomenys apie akcininkus, darbuotojus ir klientus. Darbuotojas negali atskleisti informacijos kitam asmeniui, nedirbančiam Bendrovėje, išskyrus atvejus, kai turi tam leidimą.

Darbuotojui taip pat draudžiama atskleisti konfidencialią informaciją savo šeimos nariams ir draugams. Darbuotojai negali naudoti konfidencialios informacijos neteisėtiems tikslams.

Bendrovės darbuotojai vadovaujasi tuo, kad Bendrovės įranga, ryšių ir kompiuterinė technika, automobiliai, įrengimai, įrankiai, matavimo prietaisai, darbo drabužiai, darbo priemonės, žaliavos, medžiagos, kiti materialiniai, energetiniai, finansiniai resursai bei darbo laikas yra naudojami tik teisėtiems Bendrovės veiklos ir verslo interesams, išskyrus atvejus, kai Bendrovės teisės aktai jomis leidžia naudotis asmeniniais tikslais.

Įmonės vertybės ir principai

• Saugumas: Gerbiame žmogaus gyvybę, kurdami saugią darbo aplinką.
• Sąžiningumas: Mes konkuruojame sąžiningai.
• Skaidrumas: Laikomės principo, kad skaidriais ryšiais įmonę siejančių esamų/potencialių užsakovų ar partnerių dovanos yra laikomos įmonės dovanomis ir privalo būti perduotos personalo skyriui.

Dovanų politika

Tinkamomis priimti dovanomis pripažįstame tik simbolines mažos vertės verslo dovanas, atitinkančias svetingumą ir verslo ryšių palaikymą. Kitu atveju, tam tikromis sąlygomis gautos dovanos gali būti laikomos kyšiu.

Interesų konfliktų vengimas

Atlikdami tiesiogines funkcijas nepriimame sprendimų, galinčių sukelti interesų konfliktą. Vengiame veiklos, keliančios abejonių dėl darbuotojo lojalumo ar pažeidžiančios įmonės interesus. Savo veikloje nesiekiame asmeninės naudos sau, artimiesiems ar kitiems asmenims.

Pranešame savo vadovui apie ketinimą verstis kita aktyvia veikla ne įmonės interesais. Bendrovė neteikia ir nepriima dovanų ar paslaugų, jei tai įtakoja gaunančiojo sprendimą įmonės naudai. Dovanos, pramogos ir asmeninės paslaugos trečiosioms šalims gali būti teikiamos tik tada, kai jų vertė nedidelė ir jos yra suderinamos su įprasta verslo praktika. Darbuotojai gali teikti ir priimti tik simbolines mažos vertės dovanas.

Kova su korupcija

Netoleruojame jokių korupcijos formų, įmonėje siekiame nulinės korupcijos tolerancijos. Paaiškėjus galimoms korupcinėms apraiškoms, imamės būtinų veiksmų šioms apraiškoms suvaldyti ar neutralizuoti. Korupcijos toleravimas prilyginamas korupcinei veiklai.

Tiesioginis ar netiesioginis kyšio siūlymas, žadėjimas ar priėmimas yra netoleruotinas.

Informacijos konfidencialumas

Užtikriname informacijos konfidencialumą, gebame atskirti kuri informacija yra konfidenciali. Jei nežinome - išsiaiškiname su savo tiesioginiu vadovu.

Atsakomybė už pažeidimus

Žinome, kad už darbo pareigų pažeidimus, turinčius nusikalstamos veikos požymių (neteisėtas turto panaudojimas, iššvaistymas, pasisavinimas) ar padarius žalą tyčia (materialią ir nematerialią) turime atlyginti visą padarytą žalą, besąlygiškai bus nutraukta darbo sutartis darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės.

Pranešimas apie pažeidimus

Jei sužinome apie Verslo etikos kodekso pažeidimus, arba įtariame, kad galėjo būti nesilaikoma šio kodekso nuostatų galime kreiptis el. paštu. Konfidencialumas garantuojamas.

Etikos infrastruktūra ir jos ypatumai

Analizuojant etikos infrastruktūros teisinius dokumentus reikia pažymėti, kad Kauno miesto savivaldybės bei TEO LT skiriasi atskiriems etikos klausimams teikiamas dėmesys. Kauno miesto savivaldybės patvirtintuose lokaliuose teisės aktuose dominuoja interesų konflikto, sprendimų priėmimo, piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi, įtakos darymo klausimai.

TEO LT dokumentuose detaliai išaiškinama apie dovanas ir paslaugas nurodant, kas laikoma ir kas nelaikoma dovanomis (nurodant jų vertę).

Kaip vieną pagrindinių skirtumų etikos infrastruktūroje TEO LT ir Kauno miesto savivaldybės galima išskirti korupcijos problemą, t. y. Kauno miesto savivaldybės etikos infrastruktūra daugiausia akcentuoja korupcijos prevenciją, tuo tarpu TEO LT korupcijai dėmesys neskiriamas.

Valstybės politikų elgesio kodekso nuostatų pažeidimas nenustatytas, apsiribota politikų veiksmų svarstymu komisijos posėdžiuose. Reikia pažymėti, kad Kauno miesto savivaldybė tik 2009 m. ėmėsi iniciatyvos peržiūrėti šiuos teisės aktus.

Analizuojant Kauno miesto savivaldybės Antikorupcijos komisijos veiklą, pažymėtina, kad informacija apie Antikorupcijos komisijos posėdžiuose nagrinėjamus klausimus ir priimtus nutarimus yra vieša. Antikorupcijos komisija dirba visuomeniniais pagrindais, posėdžiauja kartą per mėnesį, o nuolat budi paskirtasis sekretorius.

Komisija atlieka korupcinių reiškinių teisinį įvertinimą. Todėl konsultuojasi su teisininkais, kurie pareiškia ekspertinę nuomonę dėl teisės aktų pažeidimų ir tik tuomet priimamas sprendimas dėl galimų korupcijos atvejų.

Etikos infrastruktūros valdymas ir atskaitomybė

Analizuojant etikos infrastruktūros valdymą svarbu pažymėti, kad etikos infrastruktūros veiksmingam valdymui didelę reikšmę turi atskaitomybė. Pažymėtina, kad Kauno miesto savivaldybė nerengia ataskaitų profesinės etikos tema, tuo tarpu TEO LT nuo 2005 metų viešai skelbia informaciją apie profesinės etikos būklę.

Atskaitomybės mechanizmai yra administracinės procedūros, skirtos Kauno miesto savivaldybės veiklos rezultatams įvertinti, bendruomenei dalyvauti nustatant standartus ir vertinant veiklos rezultatus. Šie mechanizmai atlieka prevencijos ir kontrolės funkcijas etikos infrastruktūroje, mat jie užtikrina valdymo ir įvertinimo sistemos funkcionavimą.

Organizacijos personalo valdymo sistema turi palaikyti aukštus etiakos veiklos standartus. Reikia oficialios etikos infrastruktūros elementų bendradarbiavimo ir koordinavimo mechanizmų, kontroliuojant korupciją ir neatsakingą pareigūnų ir tarnautojų elgesį. Nėra paprasto bendradarbiavimo ir koordinavimo problemų sprendimo. Daugeliui sprendimų reikia nemažų išteklių. Tačiau vis dėlto pažanga įmanoma.

Ištyrus Kauno miesto savivaldybės, kaip viešojo administravimo struktūros bei TEO LT - kaip verslo struktūros, etikos infrastruktūros ypatumus ir skirtumus, reikia pažymėti, kad šiuo metu Kauno miesto savivaldybėje etikos infrastruktūros, kaip strateginio resurso, vertės ir jos įgyvendinimo svarbos pripažinimo etapas, diegiant etikos infrastruktūros priemones, kurios neužtikrina etikos principų laikymosi.

Tuo tarpu TEO LT etikos infrastruktūros diegimas ir įgyvendinimas yra intensyvaus, sąmoningo darbo ir rezultatų siekimo etapas. Kaip vieną pagrindinių skirtumų etikos infrastruktūroje TEO LT ir Kauno miesto savivaldybės galima išskirti korupcijos problemą, t. y. Kauno miesto savivaldybės etikos infrastruktūra daugiausia akcentuoja korupcijos prevenciją, tuo tarpu TEO LT korupcija nėra labai aktuali.

Valstybės tarnautojų bei TEO LT darbuotojų pareigos ir teisės santykis yra nevienodas, nors tiek viešojo administravimo, tiek privataus sektoriaus tarnautojams keliami aukšti moraliniai elegesio reikalavimai. Taip pat reikia pažymėti, kad TEO LT Etikos kodeksas reglamentuoja griežtesnę atsakomybę už etikos kodekso normų nesilaikymą.

Visuomenės nuomonė apie atsakingą verslą

Koks turi būti atsakingas verslas? Vieniems tai sąžiningas elgesys su darbuotojais, kitiems - bendruomeninių projektų finansavimas, dar kitiems - tvarus požiūris į gamtą ir aplinką. Epitetų tokiam verslui galima rasti daugybę, tačiau ką iš tiesų apie atsakingą verslą mano gyventojai?

Siekiant išsiaiškinti, kokį verslą gyventojai laiko atsakingu, „Spinter tyrimai“ Delfi užsakymu atliko reprezentatyvią gyventojų apklausą.

Kaip rodo tyrimo rezultatai, kalbant apie verslo atsakingumą, Lietuvos gyventojams svarbiausia, kad verslas sąžiningai elgtųsi su darbuotojais. Tokią atsakingo verslo savybę nurodė net 84,6 proc. gyventojų. Taip pat didelis dėmesys skirtas mokesčių mokėjimui. Kad mokesčius mokantis verslas yra atsakingas, teigė 71,4 proc. respondentų.

Daug mažesnę svarbą gyventojai skiria kitiems atsakingo verslo savybėms: prisidedantis prie bendruomeninių projektų ir iniciatyvų (14,2 proc.), besirūpinantis aplinka (10,9 proc.), investuojantis į infrastruktūros plėtrą (6,1 proc.). Pastebėta, kad bendruomenines iniciatyvas su atsakingu verslu dažniau sieja jauniausio amžiaus respondentai.

Tyrimo metu Lietuvos gyventojų taip pat klausta, kiek, jų nuomone, Lietuvos verslas yra atsakingas. Respondentų buvo prašoma verslo atsakingumą įvertinti skalėje nuo 1 (visiškai neatsakingas) iki 10 (labai atsakingas). Bendras atsakymų vidurkis sudarė 6,29 balo. Aukštesniu balu verslo atsakingumą dažniau vertino moterys, jaunesnio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo atstovai, didmiesčių gyventojai.

Apklausos dalyvių, skyrusių Lietuvos verslo atsakingumui mažiau nei 8 balus, buvo papildomai paklausta, kodėl, jų nuomone, verslininkai šalyje nėra labai atsakingi. Respondentai galėjo nurodyti kelias priežastis. Dažniausiai paminėta priežastis - nori daugiau uždirbti (64,4 proc.).

Kad Lietuvoje verslas nėra labai atsakingas, gyventojai mano ir todėl, nes jis, gyventojų nuomone, nepakankamai prižiūrimas valdžios institucijų (34,8 proc.). Dar beveik trečdalis respondentų (30,6 proc.) mano, kad verslas nesupranta, jog turi veikti bendram gėriui. Penktadalis (22 proc.) Lietuvos gyventojų galvoja, kad verslas tiesiog nežino, kaip būti atsakingam, o dar tokia pati dalis (21 proc.) - kad verslas nėra labai atsakingas, nes nejaučia visuomenės spaudimo tokiam būti.

Pastebima, kad visuomenės spaudimo trūkumą bei valdžios kontrolės nepakankamumą dažniau įvardijo vyresnio amžiaus žmonės.

Socialinės atsakomybės dimensijos

Socialinės atsakomybės ir tvarios veiklos specialistas, komunikacijos ekspertas Donatas Kuras teigia, kad kalbant apie atsakingą verslą pirmiausiai reikėtų kalbėti apie klasikinę socialinės atsakomybės sampratą. Ją sudaro 4 pagrindinės dimensijos: santykiai su darbuotojais bei žmogaus teisių apsaugą, aplinkosauga, atsakomybė prieš visuomenę ir geroji įmonės valdymo praktiką, kuri apima ir tokius aspektus, kaip bendrovės elgesys rinkoje bei atsakinga rinkodara.

Kartu ekspertas pastebi, kad nereta įmonė dažnai socialinę atsakomybę visų pirma supranta kaip paramos projektus, o jei, pavyzdžiui, įmonė yra gamybinė - aplinkosauginus klausimus. Visgi, pasak eksperto, atsakinga įmonė, norinti turėti sisteminį požiūrį į socialinę atsakomybę, turėtų skirti dėmesio visoms minėtoms keturioms sritims.

Tvari įmonė taip pat skiria daug didesnį dėmesį visai gamybos grandinei. Įmonės, kurių centrinės būstinės įsikūrusios griežtesnio reguliavimo šalyse, taiko aukštesnius reikalavimus ir savo padaliniams bei tiekėjams, esantiems ir valstybėse, kur keliami aplikosauginiai, darbuotojų apsaugos ir panašūs reikalavimai yra žemesni.

Pasiteiravus, kaip ekspertas vertina Lietuvoje veikiančių įmonių atsakomybės tendencijas, pašnekovas pasidžiaugė, kad karantinas ir pandemija aktualizavo socialinės atsakomybės temą.

„Sakoma, kad geri darbai daromi tyloje, bet, manau, kad jei įmonė nori pokyčių visuomenėje, kad socialiai atsakingos būtų ir kitos įmonės, ji neturi gerus darbus daryti tyloje. Žinoma, tai neturėtų tapti tiesiog savireklama, bet apie gerus dalykus reikia komunikuoti: tikiu, kad pozityvūs pavyzdžiai skatina ir kitus“, - pabrėžia jis.

Pelnas ir atsakingas verslas

Investuotojų forumo vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė stebisi, kad pakankamai maža dalis gyventojų, galvodami apie atsakingą verslą, skiria dėmesio aplinkosaugos temai, darniam vystymuisi.

R. Skyrienė kartu pabrėžia, kad į mokesčių mokėjimą nereikėtų žiūrėti kaip į verslo socialinės atsakomybės dalį. Pagal pasaulinę praktiką socialinė atsakomybė yra tada, kai verslas daro daugiau nei iš jo reikalauja šalies ar tarptautiniai reikalavimai. Todėl atsakingu verslu gali vadintis tie, kurie investuoja į dalykus, į kuriuos investuoti niekas neprašo.

Pašnekovė ragina pradėti kitaip žiūrėti ir į verslo siekiamą pelną. Jei tu terši, nesąžiningai elgiesi su darbuotojais, nesilaikai įstatymų, visa tai, ko ilgai siekei - pelnas - gali išnykti. Žinoma, negalima sakyti, kad pelnas nėra tikslas. Be jo taip pat negalėsi investuoti į aplinkos apsaugos projektus. Pelnas reikalingas tam, kad galėtum būti atsakingas ir, pavyzdžiui, licencijuoti, apmokyti darbuotojus, pasiūlyti papildomus socialinius gėrius jiems.

Sąžiningas ir atsakingas verslas

ISM profesorius dr. Tadas Šarapovas mano, kad socialinė atsakomybė versle turėtų apimti visa tai, ką verslas sukuria visuomenei daugiau nei gaminama produkcija ar teikiamos paslaugos bei uždirbamas pelnas.

Pašnekovo nuomone, socialinė atsakomybė nesąžiningame versle yra labiau manipuliacija visuomene, o ne socialiai atsakingas požiūris: „Mano manymu, socialiai atsakingas verslas per socialinės atsakomybės veiklas turėtų nesiekti rinkodaros tikslų. Socialinės atsakomybės veiklos neturi būti laikomos investicija, generuojančia tiesioginę grąžą ar „atsipirkimą“ verslui. Verslo socialinė atsakomybė, manau, kuria papildomą naudą visuomenei be verslo lūkesčių ar išskaičiavimo, kad tai pačiam verslui neš ekonominę naudą“.

Profesorius taip pat pritaria, kad paskutiniu metu iš verslo pradedama tikėtis daugiau nei vien socialinės atsakomybės. Pavyzdžiui, jei verslas teršia aplinką, tačiau deklaruoja esantis socialiai atsakingas, nes remia mokyklų statybą ar miško sodinimą, visuomenė, tikėtina, tokio verslo nebepripažins socialiai atsakingu.

Kartu profesorius pastebi, kad Lietuvoje atsiranda vis daugiau verslų, kurie vis giliau supranta socialinės atsakomybės reikšmę ir prasmę. Jo nuomone, pagrindinė to priežastis - gilesnis suvokimas, kaip siekiama gerovės visuomenei ir tai, kad verslas yra integralus - visuomenės dalis, galinti daryti teigiamą poveikį visuomenės gyvenimo kokybei.

Tyrimo metu Lietuvos gyventojų taip pat klausta, kiek, jų nuomone, Lietuvos verslas yra atsakingas. Respondentų buvo prašoma verslo atsakingumą įvertinti skalėje nuo 1 (visiškai neatsakingas) iki 10 (labai atsakingas). Bendras atsakymų vidurkis sudarė 6,29 balo. Aukštesniu balu verslo atsakingumą dažniau vertino moterys, jaunesnio amžiaus, aukštesnio išsimokslinimo atstovai, didmiesčių gyventojai.

Visuomenės nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ 2020 metų birželio 18-26 dienomis, naujienų portalo DELFI užsakymu, atliko visuomenės nuomonės apklausą. Tyrime dalyvavo gyventojai nuo 18 iki 75 metų. Taikytas kombinuotas apklausos metodas: 50 proc. telefoninės apklausos būdu, 50 proc. internetu. Tyrimo metu buvo apklausta 1014 respondentų. Tyrimo rezultatų paklaida 3,1%.

Apibendrinant galima teigti, kad Lietuvos gyventojai vis labiau vertina atsakingą verslą, ypač atsižvelgdami į sąžiningą elgesį su darbuotojais ir mokesčių mokėjimą. Visuomenė tikisi, kad verslas ne tik sieks pelno, bet ir prisidės prie bendruomenės gerovės, tausos aplinką ir laikysis aukštų etikos standartų.

Socialinė atsakomybė - tai verslo įsipareigojimas visuomenei.

Lietuvos gyventojų nuomonė apie verslo atsakingumą

tags: #bendroves #turto #naudojimas #ir #tausojimas