Bernardas Bučas (1903-1979) - žymus skulptorius, Salomėjos Nėries vyras. Primirštas, neįvertintas. Neįvardytos jo skulptūros puikuojasi miesto aikštėse, vestibiuliuose, kapinėse. B. Bučas yra sukūręs ištisą meno šedevrų galeriją.
Lietuva žemėlapyje
Ankstyvasis gyvenimas ir studijos
Prieš 120 metų, 1903 m. lapkričio 18 d., Naurašiliuose (Panevėžio r.) gimė būsimasis skulptorius Bernardas Bučas. B. Bučas gimė 1903 m. Naurašiliuose (Panevėžio r.), augo neturtingoje, gausioje - penkis brolius ir dvi seseris auginusioje šeimoje. Mokėsi Smilgių pradinėje mokykloje, vėliau Panevėžio vyrų gimnazijoje, kurią baigė 1926 m.
Kaip neturtingų tėvų vaiką jį globojo ir išsilavinimą suteikė G. Petkevičaitė-Bitė. Nežinia, kaip būtų susiklostęs gabaus, bet labai neturtingo vaiko likimas, jeigu gimtasis kaimas būtų buvęs kitur - ne greta Puziniškio, kur tuo metu gyveno kitų žmonių likimams neabejinga G.Petkevičaitė-Bitė.
Piešimą jam dėstė žinomas skulptorius Juozas Zikaras, kurio skatinamas, 1926 metais Bučas išvyko studijuoti dailės į Romą. Vėliau studijavo Briuselio dailės akademijoje, 1936 m. gavęs Švietimo ministerijos stipendiją, tobulinosi Paryžiuje. Po studijų Romoje ir Briuselyje, atlikęs karinę tarnybą, nuo 1932 m. B. Bučas įsikūrė Panevėžyje ir čia dirbo kaip laisvas menininkas.
Gabrielės Petkevičaitės-Bitės įtaka
Talentingą jaunuolį pastebėjo, rėmė ir globojo Panevėžio krašto šviesuolės, visuomenės veikėjos, filantropės - rašytoja, švietėja, pedagogė, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė ir bibliotekininkė, pirmosios Panevėžio viešosios bibliotekos įkūrėja bei vadovė Elžbieta Jodinskaitė. Pats B. Bučas vėliau yra pasakojęs: „Gabrielė Petkevičaitė-Bitė „surado“ mane. Buvau dar visai mažas, kai ji atsivežė pas save, mokė, rengė. 1919-ųjų rudenį Bitė manim vedina vaikščiojo po turtingųjų panevėžiečių butus. Ji - mokytoja, aš piemenukas su savo darbo batais… Ponai kažką davė, Bitė kažką rašė. Tik vėliau supratau, kad taip buvo renkamos aukos mano mokslams. Vėliau ji atidavė mane skulptoriui Juozui Zikarui. Pas jį aš mokiausi. Dažnai ir G. Petkevičaitė atsilankydavo.
Ji aplinkinių kaimų vaikams savo dvare rengė kursus ir pati juos mokė. „Dėl tų sugebėjimų p-lė E. Jodinskaitė pasiryžo man padėti gimnaziją baigti, nes tėvams nieko neturint nebūčiau galėjęs nė pradžios padaryti“, - vėliau prisiminė B. Tik gerų žmonių dėka B. Galėjo siekti mokslo aukštumų.
Kūrybinis kelias
Grįžęs po studijų užsienyje, 1930 m. B. Bučas kūrė tik iškilioms asmenybėms bei svarbiems įvykiams pažymėti. Tai - karalius Mindaugas, Vytautas Didysis, A. Smetona, Liudvika ir Stanislovas Didžiuliai, Juozas Tumas-Vaižgantas, Gabrielė Petkevičaitė-Bitė ir daugelis kitų.
Skulptūra "Sėjėjas"
1924 ir 1927 metais Pašto valdybos skelbtuose viešuose konkursuose premijuoti ir išleisti jo sukurti pašto ženklai. 1930 metais Lietuvoje minint jubiliejinius Vytauto metus, jis sukūrė kunigaikščio biustą. Tais pačiais metais buvo pašauktas į karinę tarnybą Ketvirtajame Karaliaus Mindaugo pėstininkų pulke. Čia tarnaudamas B. Bučas nulipdė karaliaus Mindaugo skulptūrą. 1932 metais nulipdė prezidento A. Smetonos biustą.
1933 metais Kauno žemės ūkio banko fasadui kūrė dekoratyvinius bareljefus ir skulptūrą ,,Sėjėjas“ tų rūmų vestibiuliui. Šie darbai baigti 1934 metais. 1936 metais gavo Švietimo ministerijos stipendiją vykti į Paryžių pasitobulinti - kartu su juo važiavo ir garsi poetė Salomėja Nėris. Paryžiuje B. Bučas studijavo kalimą iš akmens ir marmuro.
Iliustravo liaudies pasakas, sukūrė Maironio antkapinį horeljefą prie Kauno arkikatedros bazilikos sienos (1934), bareljefus Žemės banko fasadui. 1938-1939 m. Vytauto Didžiojo karo muziejaus užsakymu sukurti S. Žukausko, V. Putvinskio, M. Jankaus, P. Vileišio biustai, skulptūra „Sėjėjas“ (1935, II variantas - 1939).
Svarbiausi Bernardo Bučo darbai
- Karaliaus Mindaugo skulptūra
- Prezidento A. Smetonos biustas
- Dekoratyviniai bareljefai Kauno žemės ūkio banko fasadui
- Skulptūra ,,Sėjėjas“
- Šv. Aloyzo paminklas Panevėžyje
Asmeninis gyvenimas
1936 m. Paryžiuje susituokė su Salomėja Nėrimi. 1937 metais menininkų pora grįžo iš Paryžiaus ir apsigyveno Palemone, Kauno priemiestyje. Po studijų menininkai įsikūrė Palemone, pagal B. Bučo projektą statytame name. Mūriniame priestate skulptorius buvo įsikūręs dirbtuvę. Vėliau menininkų šeima gyveno Kaune, čia B. Bučas 1979 m.
1940-1941 m. skulptorius dėstė Kauno prekybos vidurinėje mokykloje. Ilgus metus vadovavo „Dailės“ kombinato meno tarybai. 1955 m. karo muziejaus sodelyje pastatyta antkapinė poetės Salomėjos Nėries skulptūra 1992 m. perkelta į Petrašiūnų kapines.
Likimo vingiai po S. Nėries mirties
Ir knygoje „Skulptorius Bernardas Bučas“ neišvengta temos apie pirmąją žmoną S. Nėrį. „Iki pat savo gyvenimo pabaigos skulptorius negalėdavo kalbėti apie ją nesijaudindamas. Kai poetė mirė, sūnus be mamos liko aštuonerių metų. Sauliuką auginti padėjo antroji B. Bučo žmona Zofija. Bet neganda vėl tykojo - Zofija sunkiai susirgo. Po visų nesėkmių B. Bučui, jau bene šešiasdešimties sulaukusiam, vėl nusišypsojo laimė sutikti jauną, gražią merginą, kuri pamilo jį visa širdimi. Trečioji žmona, jo dviejų dukrų motina Onutė Kondrotaitė už vyrą buvo jaunesnė trisdešimčia metų. Ji labai rūpinosi savo vyru, jų namuose vyravo meilė ir ramybė.
Salomėja Nėris
Paskutinieji gyvenimo metai ir atminimas
Sovietmečiu B. Bučas bandė mokytojauti, pagal užsakymus kūrė antkapius. Teko jam, kaip ir kitiems talentingiems skulptoriams, ir leninus, ir kitus veikėjus lipdyti. Tačiau didelio pripažinimo B. Bučas nepelnė, jautėsi atstumtas, nesavas. Išsakydamas nuoskaudas, menininkas rašė: „Kas norėta tuo pasiekti? Sugniuždyti mane moraliai ir fiziniai, ar visai nuvertinti, sukompromituoti kaip skulptorių? Laikas - gydytojas.
1979-aisiais ją pastatęs, tų metų gruodžio 21-ąją mirė. Tai paskutinis ir panevėžiečiams reikšmingiausias B. Talentingas skulptorius mirė, pasak žmonos, turėdamas daug nuoskaudų. B. Bučas mirė 1979 12 21 Kaune; palaidotas Romainių kapinėse, antkapinio paminklo skulptorė Danutė Danytė-Varnauskienė.
2016 m. išleista Saulutės Genovaitės Markauskaitės knyga „Skulptorius Bernardas Bučas“, kurioje pateikiamos pagrindinių kūrinių iliustracijos su aprašymais. Iš asmeninių archyvų medžiagos bei prisiminimų sužinome, kaip būsimasis skulptorius skynėsi kelią į meno pasaulį. Knygoje publikuojami neskelbti asmeniniai laiškai, pokalbiai ir likimo vingiai po S. Nėries mirties.
2012 02 10 Žaliakalnyje, prie namo Seinų g. 5 atidengta skulptūra-atminimo lenta (skulptorius Danielius Sodeika): „Šiame name 1951-1979 m. Gyveno skulptorius Bernardas Bučas“. 2005 m. Palemone, ant namo S. Nėries g. 7, kur 1962 m. buvo įkurtas memorialinis muziejus, atidengta memorialinė lenta su užrašu: „Salomėjos Nėries memorialinis muziejus. Šį namą poetė Salomėja Bučienė-Nėris ir jos vyras skulptorius Bernardas Bučas pasistatė 1937 m. Čia gyveno iki 1941 m.“ Jame yra B. Bučo darbų.