Lietuvoje, kurioje gausu gražios gamtos, miškų ir reljefo, sodybas įsigyja ar stato nemažai miestiečių. Tiek nuolatiniai gyventojai, tiek poilsio sodybų savininkai stengiasi pagražinti savo būstus ir aplinką.
Tačiau, kaip teigia leidinių apie Lietuvos kaimo architektūrą autoriai, architektai Aistė Andriušytė, Rasa Bertašiūtė ir Rolandas Bortkūnas, „sunaikinti trapią medinės senovės būtį lengva, o saugoti ar ją pratęsti, kūrybiškai pritaikyti - išsamių žinių, giluminės nuovokos ir ieškojimų reikalaujantis uždavinys.“ Todėl svarbu mąstyti apie tai, kaip rekonstruoti seną sodybą, pritaikyti ją šiuolaikinėms reikmėms, išsaugant jos autentiškumą.
Šiame straipsnyje remsimės architektės Rasos Bertašiūtės įžvalgomis ir patarimais, kaip išsaugoti medinių sodybų paveldą ir pritaikyti jas šiuolaikiniam gyvenimui.
Tradicinė lietuviška sodyba
Kreipkitės į profesionalus
Pirmiausia, architektė pataria kreiptis į patyrusį ir kompetentingą architektą. Profesionalo žodis gali padėti išvengti klaidų. Siūloma dešimt kartų pasverti kiekvieną sprendimą.
Sodybos vietos privalumai
Labai dažnai Lietuvoje žmonės perka senas, dažnai jau apgriuvusias, medžiais apaugusias sodybas, nes jas randa gražioje vietoje. Aišku, ta sodyba patraukli dėl įdomios, nenuobodžios aplinkos, kalvelių, didelių medžių aplink. O kai jau nusiperka, pradeda žiūrėti ūkiškai ir nebegalvoja apie tikruosius tos vietos privalumus. Tada pasirodo, kad tai niūri, gūdi vieta, be saulės šviesos. Ir puola kirsti senus, šimtamečius medžius. O kai iškerta, atsiveria dar labiau niūresni, sukiužę trobesiai ir tuštuma.
Dalį pastatų tuoj pat nugriauna, o jei stato naujus, tai būtinai išlygina kalvelę, kad paprasčiau būtų statyti. Tada veža iš klojimų ir pakampių surinktus senus ratus, vežėčias, akėčias, grėblius, senus lovius, viską krauna sodybos teritorijoje, įsivaizduodami, kad taip puošia kiemą, kad tai gražu, o jei trūksta grožio - turguje nusiperka išdrožtą gandrą, gulbę ar gaidį ir pastato prie įėjimo.
Iš tikrųjų šimtamečių medžių neatsodinsi, dirbtinai nukastos kalvelės nebeatkursi, sodyba visiems laikams praranda savo tikrąją aurą.
Stogo rekonstrukcija
Imantis rekonstrukcijos dažniausiai pirmas darbas būna perdengti senos pirkios stogą. Dažnam atrodo, ko čia klausti architekto apie tokį aiškų dalyką kaip stogas, juk ir pačiam viskas aišku. O kad nebūtų nuobodu, blyšku, naują dangą būtinai išsirenka raudonos ar žalios spalvos ar šiaip kokią ryškią, atseit, nenuobodžią.
Ir namo sienos per daug senos, o atnaujinti, t. y. perdažyti, baiminamasi. Daugelis vis dar įsitikinę, kad dažai lupasi. Tada statybinių medžiagų parduotuvėje randa labai pigių, visai neblogai atrodančių amžiną medį imituojančių plastikinių dailylenčių.
Rezultatas - labai dažnas mūsų kraštovaizdžio naujadaras: vietoj senos lietuviškos sodybos plyname lauke kur ne kur stovi ryškiai balti su raudonais, žaliais stogais pastatai, žiba iš toli, gamtą, aplinką, net saulę nustelbia, o kieme kaip sąvartyne - vežėčių, akėčių, grėblių, lovių, puodų, padargų, gandrų, ratų, alpinariumų, tujų, brangių olandiškų augalų, dirbtinai suverstų akmenų krūva ir...dar nežinia ko ir kur.
Mūsų tradicijos ir kultūra moko neišsišokti. Beje, jei pastatų architektūra dar derinama su architektais profesionalais, tai aplinkos sutvarkymas dažnai tampa kratiniu, visiška beskonybe.
Svarbiausi aspektai rekonstrukcijoje
Dėmesį reikia kreipti į viską. Labai svarbu nepriimti neprofesionalių sprendimų. Čia reikalingas geras skonis, nuovokiai derinti naujus dalykus su senais. Šiandien nerimą kelia teisės aktais įteisinta visiško chaoso toleravimo valstybinė politika.
Esu įsitikinusi, kad kokybiška aplinka yra visuomenės interesas. Šiandieninis nesusikalbėjimas padarys neatitaisomą žalą Lietuvos kraštovaizdžiui. Pasekmės gali būti labai blogos: neproporcingi statiniai, nederantys gamtinėje ar urbanistinėje aplinkoje, neprofesionalumas.
Toks neprofesionalus požiūris greitai gali virsti grėsme aplinkos kokybei, padaryti nepataisomą žalą kraštovaizdžiui, istorijai. Mano nuomone, nuostata išlaikyti lietuviškos kultūros tradicijas - tinkama ir gera.
Lietuvoje yra labai puikus, nuo seno susiformavęs, lietuviškos kultūros tradicijas puoselėjantis sodybos išdėstymas, mastelis, tūriai, siluetas, bruožai, medžiagos. Belieka tik statant naujus pastatus tai profesionaliai pritaikyti ir projektuojant išlaikyti proporcijas, medžiagiškumą, užstatymo charakterį.
Tradicinės lietuviškos kultūros bruožus į šiuolaikinę architektūrą reikia perkelti ir tęsti kūrybiškai. Šiuolaikinį statinį profesionaliai integruoti į aplinką galima ir reikia, tuo tarpu aklai mėgdžiojant senovę, neaiškų stilių, tą pačią aplinką nesunku subjauroti.
O tai labai dažnai gali atrodyti ir atrodo karikatūriškai, daro pastatus beveidžius, neproporcingus, iškraipo formas, siluetą, mastelį ir t.t.
Rekonstrukcijos etapai
Jeigu žmogus turi tikslą gyventi estetiškoje, ekologiškoje aplinkoje, galima rekonstrukciją atlikti etapais. Sakykim, vietoj plastikinio lango (langai mediniais rėmais truputį brangesni) galima pasirinkti nevarstomą stiklo paketą, kurį nesunku įstatyti į atskirai pagamintą medinį rėmą. Suprantama, tik ten, kur nereikia varstomų langų.
Tikrai netiesa, kad plastikinės dailylentės yra pigiau už medines. Jeigu rinktis tikrai fasadams pritaikytas ir ilgaamžes kokybiškas plastiko dailylentes su visais reikalingais priedais, jos yra brangesnės. Žmonės apkala namus labai prastos kokybės plastiku, kurio tarnavimo laikas neaiškus.
Namo tyrimas
Norint seną medinį namą prikelti naujam gyvenimui, imtis griovimo darbų reikėtų tik tiksliai žinant, kas, kur ir kodėl turi būti remontuojama. Architektė Rasa Bertašiūtė įsitikinusi, kad namo tvarkymas turėtų prasidėti nuo išsamaus tyrimo. Panašiai kaip susirgus - pirmiausia gydytojas siunčia pasidaryti tyrimų.
Visų pirma reikėtų apeiti visus namo kampus, kruopščiai apžiūrėti svarbiausias namo dalis: pamatus, stogą, lietlovius ir lietvamzdžius, sienas, langus, duris ir t. t. Toliau būtina rasti namo pažeidimus, nustatyti jų priežastis. Taip pat reikėtų išsiaiškinti, ar nėra puvinio, pelėsio, deformacijų, ar viduje kur nors nesikaupia drėgmė, ar sandarūs langai, durys. Ne mažiau svarbu pastebėti ir įvertinti autentiškas namo dalis, detales, kurias verta išsaugoti.
R.Bertašiūtė: „Mieste norisi kuo didesnių langų, kad matytume bent kokį gamtos lopinėlį. Kaime santykis su gamta kitoks. Pagrindinis gyvenimas vyksta kieme.“
„Pirminis planavimas labai svarbus. Dažnai remontuojama paskubomis, o paskui žmonės gailisi greitų sprendimų. Įvertinti namą visais požiūriais žmogui, neturinčiam specialaus išsilavinimo, ganėtinai sunku. Dėl to patariama kreiptis į specialistus, išklausyti bent kelias nuomones. Ekspertinis žvilgsnis padės išsaugoti namo autentiškumą ir tuo pačiu surasti pažeidžiamiausias jo vietas“, - pabrėžia medinės architektūros tyrinėtoja R.Bertašiūtė.
Drėgmės žala
Atsargi, statinio nežalojanti priežiūra ir tvarkyba nedidelėmis sąnaudomis gali jį išsaugoti, sulėtinti namo senėjimą. Pasak architektės, mediniame name 95 proc. visų pažeidimų yra susiję su drėgme. Labiausiai medienai kenkia lietaus, grunto, statybinė ar kondensacinė drėgmė.
Tuomet atsiranda negrįžtami procesai: mediena įdrėgsta, trūnija, atsiranda pelėsis, grybelis, atsikrausto kirvarpos ir kiti graužikai. Pavojus didėja, jeigu mediena prastos kokybės ir blogai vėdinama. Dažniausiai tai nutinka besiliečiančioje su žeme arba su betonu konstrukcijoje, nevėdinamoje patalpoje.
Dėl to reikia patikrinti, ar apatiniame rąstų vainike, lentose prie žemės, sienose po langais, sąsparose ar kertėse, sijose, kraige, vonios ir tualeto patalpose nėra puvinių, pelėsių ar grybelių. Jeigu ilgesnį laiką laikosi didesnė kaip 20 proc. drėgmė, didelė tikimybė, kad jau atsirado ar ateityje atsiras biologinių pažeidimų.
Puvinio pažeistas vietas nedelsiant reikia šalinti, bet prieš išpjaunant pažeistą medieną, reikėtų išsiaiškinti priežastis, dėl ko jis atsirado, - galbūt stogas kiauras ir kažkur kaupiasi kondensatas. Visa tai reikia kruopščiai įvertinti - pirmiausia pašalinti namo „ligą“, o tik paskui, architektės patarimu, likviduoti simptomus.
Pamatai
Įsigijus sodybą retam naujakuriui pasiseka rasti geros būklės pamatus. Dažniausiai jie išsikraipę, vietomis suskilę, susmegę, apatinis rąstų vainikas, liesdamasis su žeme, gerokai papuvęs.
R.Bertašiūtės teigimu, tvarkant pastatą paprastai nukasamas per laiką susikaupęs žemės sluoksnis, ir jeigu pamatai pakankamo aukščio (50-60 cm), suformuojamas nuolydis, kad vanduo nutekėtų toliau nuo namo. Jeigu to padaryti neįmanoma, namas pakeliamas specialiais kėlikliais, sumūrijami aukštesni pamatai.
Pasak jos, namo pamatus gali pažeisti per arti namo augantys dideli medžiai, grunto pokyčiai, padidėjęs ar netolygiai pasiskirstęs namo svoris dėl, pavyzdžiui, papildomos įrangos, priestatų ar antstatų.
„Populiarėja namų statyba be pamatų, kuomet atidarai duris ir išeini tiesiai į veją. Tai namui labai nesveikas, mūsų klimato zonai netinkamas sprendimas, nes drėgnas oras, kritulių gausa labiausiai pažeidžia apatinę namo dalį, be to, namas po truputį „sėda“. Tarpukariu pamatams buvo skiriamas ypatingas dėmesys, rekomenduojami ne žemesni nei pusės metro. Atidžiai pažiūrėkite, kiek susmegę šimtamečių namų pamatai. Tuomet nekils abejonių, kad mūsų namams jie būtini“, - įsitikinusi pašnekovė.
Stogo remontas
Kiauras ar remonto reikalaujantis stogas - ne mažesnis medinukų savininkų galvos skausmas. Kadangi tai yra svarbiausia namo apsauga nuo bet kokių kritulių, svarbu įrengti gerą lietaus vandens nuleidimo sistemą, prižiūrėti lietvamzdžius ir latakus, kad jie nebūtų kiauri ar užkimšti sausais lapais, šiukšlėmis. Ne mažiau svarbu įsitikinti, kad lietvamzdžiais nutekantis vanduo nesitaško ant pamatų ir sienų.
Taip pat reikėtų užsandarinti kraigus, stogo kraštus ties kaminais, antenomis. Patartina kasmet atidžiai apžiūrėti (geriausia, kai lyja), ar stogo danga nepažeista, ypač ties kaminais, stoglangiais, stogo lūžio vietose.
„Senuose namuose gegnės statytos gan retai. Norint pastogę apšiltinti arba pakeisti dangą reikia gegnes sutankinti arba pakeisti visą konstrukciją. Atkreipkite dėmesį, kaip gražiai suformuotos senųjų stogų užlaidos, gegnių galai - profiliuoti. Pasižiūrėję į senos statybos medinius namus, pamatysime, kad jie visai neturi aštrių kampų, visos detalės apdailintos, malonios akiai. Konstruodami naują stogą turime gerai žinoti kaip jis derės. Namas kaip kūno griaučiai: jei bent viena dalis nedera, sugriūva visa sistema“, - įspėja R.Bertašiūtė.
Prieš perdengiant stogą nauja danga, verta išsiaiškinti, ar ji nebus per sunki stogo konstrukcijai. Derėtų patikrinti, apskaičiuoti konstrukcijų laikančias galias, nepamiršti, kad kiekvienai dangai reikia skirtingo stogo nuolydžio.
Svarbu nepamiršti ir labai svarbios namo dalies - kamino. Jo būklę reikėtų patikrinti prieš šildymo sezoną: ar neaptrupėjusios plytos, nėra plyšių ir įtrūkių, ar jis visiškai sandarus.
Mediniam namui svarbios stogo uzlaidos.
Skubos darbas brangiai kainuoja
„Nori, kad namas atrodytų kaip naujas - statyk naują“. Šis posakis ypač tinka tiems, kurie iš visų jėgų stengiasi atsikratyti seno namo bruožų, perkeldami šiuolaikiškiems namams būdingus akcentus.
Bendraudama su medinių namų šeimininkais R.Bertašiūtė pastebi, kad jiems neįtinka senovinio namo planas, vidaus erdvės, jas norisi pakeisti, praplėsti. „Daug kas iškart imasi pjauti didesnius langus. Neapdairiai padarytas darbas kartais priveda prie to, kad suyra ar „išsipučia“ sienos. Nepatyrę meistrai išmeta abipus lango senas sutvirtinimo detales. Tai esminė klaida, nes namo sienos nebetenka sutvirtinimo ir išsikraipo“, - pasakoja R.Bertašiūtė.
Sandarumas
Namo sandarumas - vienas svarbiausių dalykų, apie kurį reikia galvoti darant pertvarkymus. Specialistų teigimu, 80 proc. patalpų šilumos priklauso nuo namo, ypač durų, langų, sandarumo. Langus ir duris užsandarinti galima gana paprastomis, pigiomis priemonėmis.
Dar vienas dažnai pasitaikantis nelogiškas sprendimas - vietoje senų langų į tą pačią angą dedami plastikiniai langai. Taip netenkama šviesos, nes plastikinių langų rėmas paprastai būna platesnis.
„Geriausias sprendimas - išorinius langus restauruoti, o vidinius sudėti naujus, sandaresnius su stiklo paketu“, - teigia specialistė.
Langų tvarkymas
Pasak R.Bertašiūtės, seni langai sandarinami įvairiomis tarpinėmis, galima dėti papildomus stiklus ar stiklo paketus. Prieš klijuojant sandarinamąsias juosteles, langus reikėtų perdažyti, sutvarkyti plyšius.
Papildomi stiklai gali būti dedami lango viduje, tarp sąvarų arba iš vidaus. „Vidinio rėmo stiklą pakeitę paketu, turėsite trigubą stiklinimą. Vidinį stiklą galima dėti vientisą, be sudalijimų - į patalpas pateks daugiau šviesos. Kartais vidinis stiklas keičiamas specialiu, turinčiu izoliacinių savybių. Dedant papildomą stiklą (su rėmu), būtina jį priderinti prie senųjų langų. Reikėtų atkreipti dėmesį į metalines detales vidinėje lango pusėje ir medinių rėmų profilius“, - daugiau dėmesio skirti svarbioms detalėms siūlo architektė.
Tuo tarpu, išorinius langus geriausia gaminti pagal tikslią senųjų kopiją, tuomet tiks senosios lango puošmenos, o namas išsaugos pirminę, autentišką išvaizdą.
Pasak R.Bertašiūtės, jeigu išorinis langas keičiamas paketu, labai svarbu išsaugoti matomas jo proporcijas: dydį, rėmo storį ir skaidymą. Taip pat svarbu, kad naujieji langai, kaip ir senieji, būtų daugmaž vienoje plokštumoje su sienos paviršiumi.
Architektės nuomone, plastikiniai langai mediniuose namuose netinka dėl trumpo tarnavimo laiko. Apskaičiuota, kad jie tarnauja apie 20 metų, o štai kokybiškai pagaminti ir gerai prižiūrimi mediniai langai gali atlaikyti ir iki 100 metų.
„Gyvenimo kokybė namuose priklauso nuo patalpų vėdinimo. Žmonės tai žinojo nuo seno. Pavyzdžiui, dvaruose židiniai buvo daromi specialiai vėdinimui, o krosnys - šildymui. Šiluma mums taip pat labai svarbi. Bet geru šildymu reikia rūpintis tada, kai turėsime gerą vėdinimo sistemą.“
Pasak ekspertės, durų remontas yra paprastesnis. Jam taikomi tie patys metodai kaip langams. R.Bertašiūtės teigimu, svarbu laiku apžiūrėti, ar tvirtai priveržti vyriai, kad durys lengvai varstytųsi, nebūtų pakrypusios, nusėdusios. Duris reikia atidžiai iš visų pusių nudažyti (dažai sudaro apsauginį sluoksnį), kad negautų drėgmės.
Sandarinimui galima naudoti tarpines, prisitaikančias prie tarp staktos ir varčios esančių tarpelių.
Keisti požiūrį
Į užmiesčio sodybas besikeliantys ramybės ieškantys miestiečiai dažnai mediniuose namuose pjauna vitrininius langus, didina durų angas. Tačiau R.Bertašiūtė šiuo klausimu griežta - kaime dideli langai nereikalingi.
„Namams galima pritaikyti tą patį posakį. Sakoma, kad jei negali pakeisti aplinkybių - keisk požiūrį į jas. Atėjusiems gyventi į kaimą siūlyčiau keisti požiūrį. Sutinku, kad mieste norisi kuo didesnių langų, kad matytume bent kokį gamtos lopinėlį. Kaime santykis su gamta kitoks. Pagrindinis gyvenimas vyksta kieme, o namas - būstas, kur norisi būti uždaroje, saugioje, sau mieloje erdvėje. Jau seniai visi kalba, kad vitrinos mūsų klimato zonoj netinka. Padarytos be tinkamos stogo užlaidos vasarą jos perkaista, o žiemą praleidžia šaltį“, - pabrėžia architektė.
Minimalizmas
Grindys mediniuose namuose dažniausiai būdavo klojamos ant grunto. Dėl to įsigijus seną sodybą šeimininkai skuba keisti grindis. Kokios jos turėtų būti, pasak R.Bertašiūtės, priklauso nuo žmogaus skonio ir lėšų.
„Renkantis medžiagas atsižvelgiama į tris dalykus: kainą, priderinimą prie interjero ir sveikatingumą. Sintetinės medžiagos ir chemija apdoroti produktai į mūsų namų aplinką išskiria tam tikras medžiagas, kuriomis kvėpuojame. Nenuostabu, kad atsiranda alergijos. Kaime, manau, turėtų likti minimalistinis stilius“, - svarsto medinės architektūros tyrinėtoja R.Bertašiūtė.
Langai - svarbi architektūros detalė
Menotyros daktarė Rasa Bertašiūtė yra rašiusi, jog langai - ypač svarbi etninės architektūros detalė. Tai vienas svarbiausių pastato konstrukcinių bei puošybos elementų. Mat, anot menotyrininkės, kaip žodis sakinyje, taip ir mažiausia detalė architektūroje yra svarbi, turi prasmę ir ypatingą savitą informaciją.
Anot R.Bertašiūtės, langų išdėstymas, meninis apiforminimas didele dalimi lemia pastato architektūrą, o kartu parodo ir šeimininko skonį bei išprusimą.
"Per palyginti trumpą gyvenamojo namo raidos laikotarpį smarkiai pasikeitė langų forma, dekoras bei konstrukcija. Visa tai vyksta ir dabartiniu metu - vis daugiau gyventojų senuosius langus keičia naujais, dažniausiai plastikiniais. Taip prarandami tradiciniai langų puošmenys, kinta namo ir kaimo vaizdas, dingsta architektūros savitumas", - aiškino R.Bertašiūtė.
Pamerkiuose, kaip ir kituose Dzūkijos kaimuose, kai kurių senų trobų langus puošia ir langinės, ir viršulangiai. Tai virš lango rėmo uždėtos prikaltės su karnizėliu, o apvadai išpjaustinėti arba geometriniais, arba augalų bei gyvūnų ornamentais.
Apibendrinant, sodybos rekonstrukcija yra kompleksinis procesas, reikalaujantis profesionalumo, atidumo detalėms ir pagarbos tradicijoms. Laikantis architektės Rasos Bertašiūtės patarimų, galima išsaugoti sodybos autentiškumą ir sukurti jaukią, ekologišką aplinką gyvenimui.
tags: #bertasiute #sodybos #kaime