Birštono vienkiemio teatro istorija

Bendruomenių šventės ar renginiai skatina žmones išeiti iš namų, susiburti kartu, dalintis kultūrinėmis patirtimis, puoselėti tradicijas ir jas perduoti naujoms kartoms. Būtent to siekia ir Birštono vienkiemio bendruomenė, kiekvienais metais stengdamasi vietos žmonėms ir visiems žiūrovams pristatyti kuo įdomesnius Žolinių šventės akcentus.

Atidžiai sekant įvykių eigą, suprantama ir akivaizdu, kad teatras ir bendruomenė jau penkiolika metų žengia koja kojon ir kultūrinės, ir visuomeninės veiklos ritmu. Žmonės tradicijas gaivina, puoselėja, jas saugo, perduoda iš kartos į kartą ir tuo pat metu kuria naujas. Sausio 4 d., minint vienkiemio bendruomenės 15 metų veiklos jubiliejų, bendruomenės pirmininkas Vytas Kederys labai teisingai pastebėjo, kad teatras bendruomenėje - pagrindinė veiklos varomoji jėga.

Teatro žmonės Birštono vienkiemyje per penkiolika teatro gyvavimo metų kūrė savo tradicijas, kurios turi gražų tęsinį ir šiandieną. Viena iš tradicijų - klojimo teatro šventės. Po visus Lietuvos etninius regionus su visais teatro pastatymais (K.Vijūno „Bobutės susipyko“, E.Urbaitės „Stebuklas“, V.Bladikaitės „Ženteliai“, E.Urbaitės „Mokė ir pasimokė“, mokyt. A. Ferevičienės pagal latvių dramaturgę sukurta komedija „Paprasta laimė“, B.Dauguviečio „Žaldokynė“) daug ir aktyviai keliavęs kaimo teatras, puoselėjo viltį atkurti klojimo teatrą Nemuno vingių krašte.

Teatro įkūrimas ir pirmieji žingsniai

K. Dalios Banienės vadovaujamas kaimo teatras Birštono vienkiemyje susikūrė 2003 m. pabaigoje. Ir jau 2004 m. sausio 17 d. įvyko teatro veiklos krikštas - spektaklio „Bobutės susipyko“ premjera. Komedijoje pagrindinius vaidmenis atliko teatro režisierė Dalia Banienė, Valė Petkevičienė, Birutė Vokietaitienė ir Rimvydas Klimavičius. Įspūdingais antraeiliais vaidmenimis startavo Paulina Bubnelytė, Onutė Mikėnienė, Morta Narankevičienė, Steponas Banys, Jonas Kvietkauskas. Ši spektaklio premjera tapo tramplinu, puikiu startu kultūrinio gyvenimo pakilimui Birštono vienkiemyje ir seniūnijoje.

Tačiau visgi pirmąja kultūrinio gyvenimo kregžde vienkiemyje reikėtų įvardinti saviveiklinį moterų kolektyvą „Saulėgrąža“, kuris įsikūrė 2002 m. gruodžio mėnesį ir iškart į savo veiklą įtraukė 30 žmonių, panorusių dalyvauti kultūrinėje - visuomeninėje veikloje. Klubą sudarė du - vyrų ir moterų ansambliai. Klubo „Saulėgrąža“ iniciatyva pradėtos švęsti tradicinės lietuvių tautos šventės - Motinos diena, Žolinės, kurias perėmė ir gražiai tęsia 2004 m. susikūrusi Birštono vienkiemio bendruomenė.

Moterų klubas „Saulėgrąža“ ir labai intensyvi kaimo teatro veikla ( ketverių metų eigoje - kasmet po premjerą) paskatino ir Birštono vienkiemio bendruomenės įsikūrimą.

Šiemet pateikę paraišką Žemės ūkio ministerijai dėl paramos kaimo bendruomenėms birštoniškiai gavo finansavimą pagal trečią veiklos sritį - renginių organizavimui. Gauta parama tapo paskata Birštono vienkiemio bendruomenės teatrui Žolinių šventę pasitikti su ypatingu akcentu - naujo spektaklio premjera.

Gilias ir gražias tradicijas turintis bendruomenės teatras į bendrą šventės vainiką įpynė ir vaikų studijos „Mes“ dalyvius. Jaunieji pradžioje gražiai priminė literatūrinę Birštono istorijos dalį, susijusią su kurortą mėgusiais ir čia sukūrusiais ne vieną kūrinį lietuvių literatūros klasikais, o paskui sceną užleido vyresniesiems. Jų pasirodymas tikrai nustebino ir pjesės pasirinkimu, ir solidžia, profesionalia vaidyba.

Žiūrovai turėjo galimybę pamatyti legendinę komediją „Siuvėjų dienos Silmačiuose“, sukurtą pagal žymaus latvių literatūros klasiko Rudolfo Blaumanio pjesę. Labai spalvingą į sudėtingą spektaklį, kuris ne vienerius metus buvo vaidinamas Kauno dramos teatre, net dešimtmetį buvo įrašytas ir Valstybiniame jauno teatro repertuare. Kritikų teigimu, „Siuvėjų dienos Silmačiuose“ - išties klasikinė ir neabejotinai ryškiausia pjesėje R.Blaumanio kūryboje. Joje dominuojantys sodžiaus charakteriai, žaižaruojančios kaimiškos situacijos džiugino jau ne vieną Lietuvos ir Latvijos žiūrovų kartą. Nudžiugino spektaklis ir gausiai susirinkusius Žolinės šventės žiūrovus. Juo labiau, kad ir vietos mėgėjų teatro aktoriai vaidino su užsidegimu, surasdami savų poteksčių, įmesdami ne vieną šių dienų aktualijų perliuką, arba tiesiog leisdami sau improvizuoti gerai žinomų santykių: moteris - vyras, tėvai - vaikai, meilė ir pavydas ir kitomis kasdieninės buities temomis.

Tiesa, kaip po spektaklio sakė režisierė Beata Klimavičienė, kartais gal ir kiek pasavivaliaudami gerąja prasme, nukąsdami vieno ar kito teksto dalelę, pakeisdami vieną ar kitą žodį. Bet spektaklis dėl to tikrai nenukentėjo. Jame darniai derėjo ir tekstai, ir dainos, ir šokiai. O derėjo tikriausiai dėl to, kad, pasak režisierės Beatos, visas jų kolektyvas susiklausęs, jungiantis ir šeimas, ir gimines… Dauguma kolektyvų žmonių tiesiog gyvena teatru, nors kasdienybėje jie dirba įvairius darbus.

Režisierė dėkojo ir visai juos palaikiusiai bei padėjusiai komandai. Tai - scenografiją kūrusiai Emilijai, rekvizitus pagaminusiam Kazimierui Tamošiūnui, muzikinius intarpus parengusiam „Lendrūno“ kaimo kapelos vadovui Algirdui Seniūnui, Dizaino studijos vadovei Vilmai Krasauskienei ir jos kolegėms, papuošusioms sceną ir sukūrusioms jaukią Žolinių aplinką.

Na, o argi galima įsivaizduoti Žolinių šventę be pyrago ir kitų vaišių, linksmo bendravimo ir nuoširdaus pasibuvimo kartu?

Birštono savivaldybė Lietuvos žemėlapyje

Klojimo teatro tradicijos tąsa

Būtent atkurti, nes toks teatras prieš šešis dešimtmečius šiame krašte, Siponių kaime, gyvavo. Gražios idėjos materializuojasi, jeigu… prie jų įgyvendinimo prisideda ir finansinė parama. Aš neatsitiktinai straipsnio pradžioje paminėjau Juozą Palionį ir jo kūrybą. Šis žmogus ir buvo tas rėmėjas, kurio dėka Vienkiemio teatras įgyvendino savo svajonę - klojimo teatrų sambūrį, arba festivalį.

Nuo 2006 -ųjų metų Matiešionyse, šiandien jau tik Marytės Galinienės sodyboje, tradiciškai, kas antrus metus, vyksta klojimo teatrų šventės. Ir padėkai, ir atminimui teatro šaukiniu, paties eiliuoto teksto autoriaus Juozo Palionio leidimu parinkau žodžius: „Kur Nemuno mėlynas kelias“.

Klojimo teatro tradicija suleido gilias šaknis Nemuno vingių žemėje. Ja pakylėta ir Birštono savivaldybė. O tradicijų nuo pat 2004 -ųjų metų teatro žmonės sukūrė ir daugiau. Paties populiariausio ir daugiausia susitikimų (30 spektaklio pasirodymų) žiūrovams dovanoję V.Bladikaitės „Ženteliai“ savo pagrindinius personažus labai išradingai įpindavo ir į tradicinius bendruomenės renginius, Birštono šventes, teatrų festivalius.

Vienkiemio teatras sukūrė ir labai gražią bičiulystės tradiciją, kuri tebegyvena ir šiandienos teatre. Nuo paties pirmojo klojimo teatrų festivalio 2006 m. džiaugiamės ilgamete draugyste su Varėnos r.sav. Marcinkonių kaimo teatru ir jo režisiere R. Avižiniene, Jonavos r.sav. Panoterių kaimo teatru ir režisiere J. Adomaitiene, Kelmės Mažuoju teatru ir režisieriumi A. Armonu, Jonavos savivaldybės teatru ir režisieriumi J. Andriulevičiumi, Prienų r.sav. N.Ūtos laisvalaikio salės mėgėjų teatru ir režisiere A. Lukjančuk.

Apdovanojimai ir įvertinimai

Iš arti stebint produktyvų ir kūrybišką Birštono vienkiemio teatro aktorių ir režisierės Beatos Klimavičienės darbą, pastaraisiais metais vainikuotą įvairiais apdovanojimais ir nominacijomis, buvo aišku: tai tik laiko klausimas, kada ant šešiolika metų gyvuojančio teatro scenos nutūps ir „Aukso paukštė“ - aukščiausias mėgėjų meno apdovanojimas Lietuvoje.

Kovo 16 dieną Birštono kultūros centre surengtos šventės metu Lietuvos nacionalinio kultūros centro mėgėjų meno kūrybos skyriaus teatro specialistė Irena Maciulevičienė „Aukso paukštės“ skulptūrėlę su pasididžiavimu įteikė Birštono vienkiemio teatro vadovei Beatai Klimavičienei, kuri savo ruožtu apdovanojimą perdavė aktoriams. I.Maciulevičienė priminė, kad tai jau 54 -oji „Aukso paukštė“, kuri Lietuvos nacionalinio kultūros centro ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondo iniciatyva per dvidešimt metų buvo įteikta geriausiems mėgėjų teatrams Lietuvoje, ir antrasis apdovanojimas, atkeliavęs į Birštoną.

I.Maciulevičienė su aukštu įvertinimu sveikino ne tik aktorius ir režisierę, bet ir jų vyrus, žmonas, vaikus, kitus šeimų narius, juk jie dėl savo artimųjų meilės teatrui praranda brangų laiką, kurį galėtų praleisti kartu. Nominacijos teikimo šventės vedėja profesionali aktorė Giedrė Kederytė, kuri išaugo kartu su Birštono vienkiemio teatru, ko gero, neatsitiktinai pacitavo žinomą režisierių, aktorių ir teatrologą K.Stanislavskį, kuris yra pasakęs: „Jeigu žemėje dar yra stebuklų, jie vyksta teatre“.

Teatro specialistė I. Maciulevičienė, prisiminusi šiuos žodžius, pastebėjo, jog būtent teatras mūsų gyvenimą daro gražesnį, dovanoja stebuklo laukimą, po spektaklio išeiname šiek tiek geresni ir pakylėti.

Todėl ir šia šventine proga aktoriai bei režisierė Beata pirmiausia pagalvojo ne apie save, o apie atėjusius pasveikinti žiūrovus, padovanoję jiems ištraukas iš sėkmingiausių savo spektaklių - Žemaitės „Trys mylimos“, S. Kymantaitės - Čiurlionienės „Kuprotas oželis“.

Aukščiausias mėgėjų meno apdovanojimas Lietuvoje - "Aukso paukštė"

Skaidrės su nuotraukomis, filmuota medžiaga, renginio vedėjos komentarai šventės dalyviams priminė Birštono vienkiemio teatro istoriją ir gražiausias veiklos akimirkas - repeticijas, spektaklių premjeras, išvykas, festivalius, kurių metu buvo deramai atstovaujama Birštono savivaldybei. 2015 m. teatras radijo „Žinių“ projekte „Tai - mes“ buvo išrinktas tarp keturių geriausių mėgėjų kolektyvų Lietuvoje. Jis dukart tapo respublikinės suaugusiųjų mėgėjų teatrų apžiūros - šventės „Atspindžiai“ laureatu. 2017 metais šventėje „Tegyvuoja teatras“ pelnė apdovanojimą už geriausią muzikinio ir garsinio spektaklio sprendimą, o aktoriai Gabrielė Kamarauskaitė bei Rimvydas Juozas Klimavičius buvo apdovanoti už epizodinius vyro ir moters vaidmenis. 2018 m. teatras dalyvavo tarptautiniame projekte su Lenkija „Gyvenimas kaip teatras - bendradarbiavimas abipus sienos aktyvaus senėjimo srityse“ ir kartu su Koryčino miesto teatru parengė bendrą pasirodymą pagal A. Mickevičiaus poemą „Ponas Tadas“.

Ilgame kaimo teatro veiklos kelyje buvo ir gražių įvertinimų, ir apdovanojimų. Visi pagrindinių vaidmenų atlikėjai: B. Vokietaitienė, V.Petkevičienė, S.Banys, J.Kederys, R.Klimavičius buvo apdovanoti už geriausiai komedijose sukurtus vyro ar moters vaidmenis. O ir visas teatro kolektyvas iš gastrolių niekuomet nesugrįždavo tuščiomis, be įvertinimo ar diplomo.

Svarbūs Birštono vienkiemio teatro apdovanojimai:

Teatras šiandien

Apie tai, kad teatras - atvira erdvė bendraminčiams, kurioje jie gali susirinkti ir daryti tai, kas patinka, kurti spektaklius, įsikūnyti į įvairius personažus, kalbėjo ir Birštono savivaldybės vicemeras, Birštono vienkiemio bendruomenės pirmininkas Vytas Kederys, kuris ne tik remia teatro idėjas, bet ir pats dalyvauja meninėje veikloje.

Birštono kultūros centro direktoriaus Zigmo Vileikio nuomone, Vienkiemio teatro kolektyvo stiprybė ir sėkmė tame, jog jis neapsiribojo tuo, kas jau pasiekta, nebijojo keistis, į daugelį dalykų pažvelgti kitu kampu. „Buvot įdomūs, tikri ir nuoširdūs. Tokie išlikite ir ateityje,“ - linkėjo Z. Aktorius ir režisierę Beatą sveikino artimieji, pažįstami ir draugai. „Esu laiminga, turėdama tiek daug prisiminimų jūsų dėka. Tik dėl jūsų mano gyvenimas kupinas džiaugsmo ir pilnatvės. Ačiū Jums už buvusias ir būsimas akimirkas.

Praėjusį sekmadienį, balandžio 27 d., Birštono Vienkiemio bendruomenėje vyko Atvelykio šventė, kurioje dalyvavo ir Jurbarko kultūros centro Konstantino Glinskio teatras - jurbarkiečiai parodė spektaklį visai šeimai pagal Birutę Mar „Naktukas“ (rež. Danutė Budrytė-Samienė, kompozitorė Rūta Šličkutė). Po spektaklio aktoriai sudalyvavo įdomiame kūrybinės laboratorijos užsiėmime „Žaidžiame teatrą: jaunimo kūrybiškumo skatinimas remiantis taikomojo teatro principais“. Laboratoriją vedė aktorė, režisierė, taikomojo teatro praktikė Miglė Remeikienė. Buvo daug tikrų ir išgalvotų istorijų bei juoko. Teatro aktoriai ir vadovė dėkoja bendruomenei ir režisierei Beatai Urabanavičiūtei už svetingą priėmimą ir ilgametę draugystę.

Birštono vienkiemio teatras maloniai kviečia visus mylinčius teatrą prisijungti prie kolektyvo.

tags: #birstono #vienkiemio #teatra