Biuro Patalpų Šildymo, Apšvietimo ir Vėdinimo Reikalavimai Lietuvoje

Prislopintos šviesos, sumažintas šildymas - tokia šiandieninė daugelio biurų kasdienybė. Tačiau, nors pandemija daugelį įpratino dirbti iš namų, visgi biurų pastatuose praleidžiame dar daug laiko, kartais - gal net daugiau nei namuose. Todėl tiek namų, tiek biurų mikroklimatas yra labai svarbūs mūsų sveikatai.

Šiuo metu 36 proc. visų Europos dirbančiųjų yra biuro darbuotojai (tai yra daugiau nei 80 mln. gyventojų), Lietuvoje ir kitose Baltijos šalyse šis procentas taip pat labai panašus.

Daugiau nei 80 proc. Europos biurų darbuotojų teigia, kad darbo patalpose beveik ketvirtadalį viso laiko temperatūrą būna per aukšta arba per žema. Ne mažiau nei šiluma, svarbu ir tinkamas patalpų apšvietimas.

Šiuo metu, dėl labai objektyvių priežasčių turime sumažinti šildymą ir prigesinti šviesas. Bet reikėtų atidžiai apsižvalgyti po biuro patalpas, galbūt pasikonsultuoti su architektais, kitais specialistais, kaip minimaliomis sąnaudomis galima geriau išnaudoti turimus resursus: įsileisti daugiau šviesos pro langus (gal tam patektų tiesiog pakeisti užuolaidas ar žaliuzes, patraukti šviesą užgožiančias spintas ar pan.), apšiltinti patalpas.

Personalo išlaidos, įskaičiavus atlyginimus ir išmokas, paprastai sudaro apie 90 proc. įmonės veiklos išlaidų. Tad sąlyginai nedidelės investicijos į biuro aplinką, galėtų būti palankios darbuotojų sveikatai ir geresniam darbo efektyvumui.

Šildymo Reikalavimai

Darbo patalpų oro temperatūros parametrus, jų vertes bei matavimo reikalavimus reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 69:2003 ,,Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų norminės vertės ir matavimo reikalavimai“.

Šiluminės aplinkos parametrų (oro temperatūros, santykinio drėgnumo ir oro judėjimo greičio) vertės nustatomos atsižvelgiant į metų laikotarpį ir atliekamų darbų sunkumo kategoriją. Kuo darbas fiziškai sunkesnis, tuo žemesnė gali būti darbo patalpų temperatūra.

Apšvietimo Reikalavimai

Lietuvos higienos norma HN 32:2004 „Darbas su videoterminalais. Saugos ir sveikatos reikalavimai“ nustato, kad darbo stalo paviršiaus bendro apšvietimo apšvieta turi būti ne mažesnė kaip 300 lx; o, esant reikalui, darbo patalpoje gali būti įrengtas vietinis dirbtinis apšvietimas.

Panašių nuostatų laikomasi ir Lietuvos higienos normoje HN 98:2014 „Natūralus ir dirbtinis darbo vietų apšvietimas.

Šioje higienos normoje pateiktos nuorodos į teisės aktus, kurie įpareigoja projektuojant, įrengiant ir prižiūrint apšvietimą darbo vietose laikytis darbuotojų saugos ir sveikatos teisės aktuose nustatytų reikalavimų.

Darbo patalpų ir darbo vietų natūralaus ir dirbtinio apšvietimo išmatuotos apšvietos vertės turi būti ne mažesnės kaip natūralaus ir dirbtinio apšvietimo mažiausios apšvietos ribinės vertės, pateiktos šioje higienos normoje. Mažiausios ribinės vertės nustatomos atsižvelgiant į regos darbų kategorijas, t. y.

Įvairūs tyrimai tvirtina, kad šviesios patalpos, vaizdai pro langą turi įtakos darbuotojų sveikatai ir gerovei. Dar geriau jei tai natūrali, pro langą sklindanti šviesa, o ne dirbtinis apšvietimas - ji ne tik didina darbo efektyvumą, bet ir padeda darbuotojams geriau jaustis.

Tyrimai rodo, kad natūralios aplinkos (natūrali dienos šviesa, atidaromi langai) sukūrimas 18 proc. Kitu tyrimu nustatyta, kad pro langą matomi vaizdai ir pagerėjęs patalpos apšvietimas žymiai pagerino skambučių centro darbuotojų darbo našumą, jie skambindavo 6-12 proc. greičiau, kai už lango matė geriausią įmanomą vaizdą palyginti su tais, kurie negalėjo mėgautis vaizdais.

Kiti biuro darbuotojai, galėdami grožėtis geriausiu įmanomu vaizdu, psichinių funkcijų ir atminties testus atliko 10-25 proc. Tačiau jau minėto „Sveikų namų barometro“ tyrimo duomenimis, 47 proc.

Natūralus apšvietimas biure

Vėdinimo Reikalavimai

Šiuolaikiniai biurai iš stiklo ir aliuminio būtų nieko verti, jei juose nebūtų tinkamos ventiliacijos. Kai kurių prieš 20 ar daugiau metų statytų biurų darbuotojai tą ypatingai jaučia.

Turbūt ne vienam mūsų teko būti paskaitoje ar konferencijoje, kurioje po valandos visi ima žiovauti. Tai įvyksta ne dėl nuobodulio, o dėl to, kad ore ima trūkti deguonies, žmones apima mieguistumas, daugeliui ima skaudėti galvą.

Sveikatos apsaugos specialistai akcentuoja, jog buvimas patalpose, kuriose nėra vėdinimo sistemos arba jis nepakankamas, žmonėms sukelia dažnus ar nuolatinius galvos skausmus, nemigą, alergijas. Ir atvirkščiai, gerai išvėdintose patalpose savijauta iš esmės pagerėja, padidėja darbingumas.

Kad būtų užtikrintas normas atitinkantis mikroklimatas, biuro patalpų vėdinimo sistema turi atitikti galiojančius reikalavimus - tiek pati sistema, tiek oro kokybė.

Vėdinimo sistema turi užtikrinti oro, patalpos atitvarų ir jaučiamosios temperatūros, oro santykinės drėgmės, oro greičio ir teršalų koncentracijos ore atitikimą higienos normų reikalavimams. Vėdinimo įrangos triukšmas tiek jos veikimo vietoje, tiek kitose pastato patalpose ir pastato išorėje neturi viršyti higienos normų leidžiamų verčių.

Be to, projektuojant turi būti atsižvelgiama į daugelį faktorių: patalpų tūrį, oro kiekius, įvertinant oro srautų pasipriešinimą, biure dirbančių žmonių skaičių, lankytojų skaičių, taip pat ir į kompiuterių ir kitų prietaisų iššdeginamus deguonies kiekius bei kitus faktorius.

Projektuojant biurų vėdinimo sistemas atsižvelgiama ir į lauko oro kokybę, pagal tai pasirenkama vidaus patalpų oro kokybės kategorija (pagal standartą LST EN 13779:2004 „Negyvenamųjų pastatų vėdinimas.

Kuo sudėtingesnis pastato projektas, tuo daugiau dėmesio ir išlaidų reikalauja vėdinimo sistema. Tik profesionaliai numačius oro tiekimą, filtravimą, pašildymą, atvėsinimą ir ištraukimą, patalpose galima palaikyti sveiką mikroklimatą.

Bandymai projektą atpiginti vėdinimo sąskaita gali atsiliepti žmonių savijautai ir sveikatai, o tai savo ruožtu vers pertvarkyti vėdinimo sistemą (žinoma, jeigu tai įmanoma). Taip prarandama nemažai lėšų bei laiko.

Ne veltui daugelyje Vakarų Europos šalių draudžiama eksploatuoti pastatus be priverstinio vėdinimo sistemos. Lietuvoje vėdinimas daugiau siejamas su šilumos praradimais, būtent dėl to privaloma rekuperacija su šilumogrąža, bet toks požiūris nėra visai teisingas.

Apie vėdinimo sistemą pirmiausia reiktų galvoti kaip apie sistemą, užtikrinančią pakankamą oro kiekį ir jo kokybę, t.y.

Renkantis vėdinimo įrangą pagal reikalingus parametrus, atkreipkite dėmesį, ar ji atitinka Europos ekologinio projektavimo direktyvą. Ekologinio projektavimo direktyva sukurta siekiant, kad energiją naudojantys prietaisai jos naudotų kuo mažiau.

Biurų vėdinimo sistemos dažnai komplektuojamas su kintamojo oro srauto VAV sistema (angl. Variable Air Volume). Tai modernus sprendimas energijos taupymo ir higienos požiūriu. Sistema susideda iš sklendžių su elektrinėmis pavaromis, kurios yra valdomos automatiniu būdu (pagal laikmatį, judesio jutiklius, oro kokybės, CO2, drėgmės ir kt. jutiklius).

Integruota valdymo automatika užtikrina saugų vėdinimo įrenginio darbą, kontroliuoja nustatytus vėdinimo sistemos parametrus, optimizuoja įrenginio veikimo kaštus. Automatiškai reguliuojamų sklendžių pagalba, kurios reaguoja į oro kokybę patalpoje, oro tiekiama tiek, kiek reikia ir ten, kur reikia.

Toks oro kiekių ir kokybės palaikymo būdas sumažina vėdinimo sistemų eksploatavimo sąnaudas.

Biurų vėdinimo sistemos:

• Tiekimo ir ištraukimo ventiliacija - tai viena iš paprasčiausių ir dažniausiai naudojamų sistemų, kuri užtikrina šviežio oro tiekimą ir pašalina užterštą orą.
• Rekuperacinė ventiliacija - šis sprendimas yra idealiai pritaikytas biurams, kuriuose reikia optimizuoti energijos sąnaudas.
• Centrinė ventiliacija su oro srauto reguliavimu - biuruose, kur svarbus tikslus oro srautų valdymas, dažnai naudojama centralizuota ventiliacijos sistema.
• Individualūs vėdinimo sprendimai - mažesnėse biuro erdvėse gali būti naudojamos decentralizuotos sistemos, kurios atskirai vėdina kiekvieną kabinetą ar patalpą.

Vėdinimo sistemų paslaugos:

• Vėdinimo sistemų projektavimas - mes siūlome individualius biurų vėdinimo sprendimus, kurie atitinka jūsų poreikius ir biudžetą.
• Techninė priežiūra - siekiant užtikrinti ilgalaikį vėdinimo sistemos veikimą, mes reguliariai atliekame techninę priežiūrą, valymą ir patikrą.

Mūsų tikslas - užtikrinti, kad jūsų biuro patalpose būtų švarus ir sveikas oras, kur darbuotojai galėtų jaustis komfortiškai ir produktyviai dirbti.

Vėdinimo sistema biure

Oro kokybė ir darbuotojų gerovė - dažnai biuruose, kur dirba didelis žmonių skaičius, gali kauptis anglies dioksidas, cigarečių dūmai, kvapai, dulkių dalelės ir kiti teršalai. Tai gali sukelti galvos skausmus, nuovargį, sumažinti dėmesio koncentraciją ir sumažinti darbo efektyvumą.

Energijos taupymas ir efektyvumas - modernios biurų vėdinimo sistemos, ypač su rekuperacija, užtikrina energijos taupymą, nes leidžia pasiekti efektyvų oro tiekimą ir pašalinimą. Naudojant šilumos atgavimo technologijas, šaltas oras iš lauko pašildo šiltas oro srautų iš patalpų, taip sumažinant šildymo išlaidas.

Legislaciniai reikalavimai ir sveikata - pagal teisės aktus, biurų patalpose yra nustatyti minimalių vėdinimo normų reikalavimai. Atsižvelgiant į patalpos dydį, žmonių skaičių ir kitus faktorius, svarbu užtikrinti, kad vėdinimo sistema atitiktų šiuos reikalavimus. Biurų vėdinimas turi būti pritaikytas pagal konkrečias patalpas ir įmonės poreikius.

tags: #biuro #darbuotojo #patalpu #siluma